Geg 212015
 

Hokidachi (angl. broom bonsai style)

„Šluotos” stilius labiausiai tinkamas vasaržaliams lapuočiams medžiams, turintiems gausiai šakotą vainiką. Stiebas vertikalus ir tiesus, nesitęsia iki pat viršūnės, pradėdamas beveik viename taške gausiai šakotis. Šakos sudaro trečdalį medžio aukščio. Šakos ir lapai formuoja rutulišką vainiką, ypač nuostabiai atrodantį žiemos metu.

.

Chokkan (angl. formal upright)

Stilius tinkamas visiems bonsai medžiams, dažnai sutinkamas. Taip augantys emdžiai ir natūraliai gamtoje yra sutinkami dažniausiai, ypač tada, kai augalai gauna daug šviesos ir neturi dėl jos konkuruoti. Formuojant šiuo stiliumi reikia pasistengti, kad tolygiai smailėjantis kamienas būtų aiškiai matomas. Apačioje stiebas turi būti storas ir tolygiai plonėti einant link viršūnės. Šakos turėtų prasidėti maždaug ties ketvirtadaliu augalo aukščio, matuojant nuo apačios. Medžio viršūnė turėtų būti suformuota iš vienos šakos, stiebas neturėtų tęstis per visą augalo aukštį.

Moyogi (angl. informal upright)

Taip pat dažnai tiek gamtoje, tiek bonsai kultūroje sutinkamas stilius.Stiebas tolygiai siaurėja nuo apačios į viršų, bet augdamas vingiuoja „S” raidės forma. Kiekviename stiebo vingyje auga šakos. Stiebo smailėjimas turi būti aiškiai matomas.

Shakkan (anmgl. leaning or slanting)

Pučiant stipriesms vyraujančiams vėjams, ar kai medis, augdamas pavėsyje, krypsta kur daugiau šviesos, jis palinksta į vieną pusę. Geriausias palinkimo kampas bonsai medeliams yra 60-80 laisnių nuo substrato paviršiaus ploštumos. Kad išlaikytų medelį norimoje padėtyje, bent jau vienoje pusėje šaknys turi būti gerai išsivysčiusios. Dažniausiai silpnesnės šaknys būna toje pusėje, į kurią medis palinkęs. Pirmoji apatinė šaka turi būti nukreipta  į priešingą palinkimui pusę tam, kad suteiktų vaizdui pusiausvyros. Stiebas gali būti visiškai tiesus ar kiek išlenktas, bet visada apatinėje dalyje storesnis nei viršūnėje.

Kengai (angl. cascade)

Medis, augantis šlaite, gali nusvirti veikiamas keleto veiksnių, pavyzdžiui, sniego ar krintančių uolienų. Ilgainiui šie veiksniai įtakoja medžio augimą žemyn. Bonsai kultūroje gali būti sudėtinga įtakoti augimą žemyn, nes tai visiškai priešinga natūraliam augimui kryptis. Kaskadiniai bonsai sodinami į aukštus indus. Medis nuo pagrindo gali būti kiek paaugęs į viršų, bet vėliau kamieno augimas nukreipiamas žemyn. Vainikas dažniausiai formuojamas žemiau vazono viršutinio krašto. Šakos išsidėsto pražangiai ant „S” formos kamieno, augdamos iš išorinės kiekvieno kamieno vingio pusės. Kad sudaryti medžio vaizdo pusiausvyrą, šakos turi augti horizontaliai.

Han Kengai (angl. semi cascade)

Pusiaukaskadinis stilius nuo kaskadinio skirasi nedaug. Natūraliai gamtoje jis sutinkamas tiek ant kalnų šlaitų, tiek vandens telkinių pakrantėse. Kamienas pradžioje kyla į viršų, po to nusvyra. Skirtingai nuo kaskadinio stiliaus, vainikas formuojasi ne žemiau viršutinio vazono krašto, nors pavienės šakos gali būti ir labiau nusvirusios.

Bunjingi (literati)

Natūraliai šio stiliaus medžiai auga tankmėje, stipriai kovodami dėl saulės šviesos, todėl turi išsiauginti kuo aukštesnį kamieną. Kamienas auga vingiuodamas ir yra be šakų, nes saulė apšviečia tik viršutinę medžio dalį. Kad kamienas atrodytų laibesnis, iš kai kurių šakų padaromi jinai (šakos be žievės, negyva mediena). Jei žievė pašalinama nuo vienos kamieno pusės, tai vadinama shari. Viskas daroma tam, kad sukurti vaizdą, jog medis labai stengėsi išgyventi. Šie medžiai dažniausiai sodinami į nedidelius apvalius konteinerius.

Fukinagashi (angl. windswept)

Šis stilius taip pat geras pavyzdys parodant kad medis kovojo stengdamasis išgyventi. Tiek kamienas, tiek šakos auga į vieną pusę lyg į medį visą laiką iš kitos pusės pūstų vėjas. Šakos gali išaugti įviariose medžio pusėse, bet jų augimas visada nukreiptas į vieną.

Sokan (angl. double trunk)

Dvigubo kamieno stilius gamtoje yra dažnas, tačiau bonsai kultūroje sutinkamas ne taip jau ir dažnai. Dažniausiai abu kamienai turi bendrą šaknų sistemą, bet pasitaiko, kad mažesnysis išauga iš didesnio virš žemės paviršiaus. Abu kamienai skiriasi tiek savo aukščiu, tiek storiu. Dažniausiai storesnis kamienas auga vertikaliai, o plonesnysis gali būti kiek pasviręs. Abu kamienai turi bendrą vainiką.

Kabudachi (angl. multi trunk)

Teoriškai tai tas pats stilius kaip ir dvikamienio medžio atveju. Tik kamienų skaičius gali būti 3 ir daugiau. Visi kamienai išauga iš vienos šaknų sistemos, iš esmės tai – vienas medis. Visi kamienai turi vieną bendrą vainiką, kurio viršūnė formuojama iš storiausio ir labiausiai išsivysčiusio kamieno.

Yose Ue (anlg. forest or group planting)

Miškelio stilius atrodo labai panašiai į daugiakamienio medžio stilių. Skirtumas tik tas, kad jį sudaro daug atskirų medžių. Labiausiai išsivystę medžiai sodinami į plokščio ir plataus indo centrą, iš kraštų sodinami mažesni. Siekiama sudaryti vieną bendrą vainiką. Medžiai sodinami ne tiesiomis linijomis, bet atsitiktinai, taip sukuriant natūralesnį vaizdą.

Seki-joju (angl. rock planting)

Kalnuotos vietovės stilius, kai medžių šaknys auga uolų plyšiuose, besistengdamos pasiekti derlingą substratą. Ant uolų esančios šaknys yra neapsaugotos, todėl ant jų susiformuoja storesnė žievė. Galiausiai šaknys pasiekia derlingą substratą, todėl šių medžių priežiūra beveik nesiskiria nuo kitų stilių priežiūros. Geriausiai tinkančios rūšys – kadagiai, fikusai.

Ishisuki (angl. growing on rock)

Šio stiliaus medžių šaknys auga uolų įdubimuose ir plyšiuose. Tai reiškia, kad vietos jos turi nedaug. Taip augdami medžiai dažnai atrodo suvargę ir nesveiki, susidaro akivaizdžios kovos už būvį įspūdis, todėl juos reikia labai reguliariai laistyti ir tręšti. Paprastai uoliena, ant kurios auga tokie medžiai statoma į indą su vandeniu ar žvyru.

Ikadabuki (angl. raft)

Kartais išvirtus medžiui jo šakos ima augti vertikaliai į viršų. Kurį laiką senoji šaknų sistema aprūpina medį vandeniu ir maisto medžiagomis. Ilgainiui ima formuotis naujos šaknys iš kamieno, šakos virsta naujais stiebais ir susiformuoja naujas bendras vainikas.

Sharimiki (angl. deadwood)

Kartais pasitaiko, kad medis „nuplinka”, atsiranda bežievių kamieno dalių. Dažniausiai taip nutinka dėl atšiaurių oro sąlygų. Dažniausiai žievė atmiršta ir nukrinta tose vietose, kur kamienas liečiasi su žeme. Viršutinė dalis ima augti storesnė. Taip susiformuoja savotiškas medžio kamieno siluetas. Atmirusi žievė pašalinama, o žaizdos apdorojamos kalcio sulfatu tam, kad sustabdyti puvimo procesą.

Oscar  Jonker

Sorry, the comment form is closed at this time.