Nors Vilnius yra laikomas vienu gražiausių miestų Europoje, jo kraštovaizdį vis dar darko pastatai vaiduokliai, neprižiūrimi stadionai, apleistos didelės miesto erdvės. Tiesa, vienas užmirštas 5 hektarų plotas sostinės centre atgis.Ties Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryža neprižiūrimame sklype su tvenkiniu po dvejų metų sužaliuos japoniškas sodas.
Probleminė vieta taps rekreacinė
Pasak įstaigos „Vilniaus japoniškas sodas“ direktorės Laimutės Velionaitės, sodo vieta parinkta neatsitiktinai. Ši teritorija tai kadaise per Lietuvą slinkusio ledyno palikimas – nedidelis tvenkinys, kuris kadaise susiformavo iš čia tekėjusios ledyno upės. Natūrali vandens telkinio kilmė sodo kūrėjus užbūrė savo geologine istorija ir paskatino kurti sodą būtent šioje teritorijoje.
Kultūros renginiai vyks visus metus
Planuojamame japoniškame sode tvyros harmonija, darna ir estetika, su egzotiška ir paslaptinga Rytų kultūra bus galima susipažinti ir neišvykstant iš Lietuvos. „Sode augs japoniškam sodui būdingi, tačiau ir Lietuvos klimatui tinkantys augalai: klevai, sakuros, arbatos krūmai, bonsai, gėlės“, – pasakojo L.Velionaitė.
Sode bus galima ne tik pasigėrėti japoniško stiliaus augalais ir dailiai suprojektuotu aplinkos kraštovaizdžiu, bet ir aplankyti įvairius renginius: kiną, parodas, seminarus, konferencijas. Renginiai vyks ištisus metus.
Vilniaus miesto savivaldybė palaikė idėją
Vilniaus japoniško sodo idėjos autorius ir iniciatorius yra kraštovaizdžio ir bonsų meistras Kęstutis Ptakauskas. Jis kartu su automobilių salonu „Tokvila“ pasiūlė idėją sukurti japoniško stiliaus sodą Vilniuje. „Tokvila“ skyrė pirmąjį įnašą Vilniaus japoniškam sodui kurti, taip pat prie projekto prisidėjo privatūs asmenys bei įmonės, numatomos sodo įkūrimo išlaidos sieks apie 4 mln. eurų.
„Radę vietą sodui, pasikvietėme japoniško stiliaus sodų specialistą kraštovaizdžio architektą iš Japonijos Shiro Nakane, kuris sukūrė sodo koncepciją. Šis ekspertas dar prieš 48 metus Kioto megapolyje įsteigė kraštovaizdžio projektavimo įmonę „Nakane & Associates“, kurios darbai yra garsūs ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Nakane projektuotų parkų ir sodų yra Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Europoje“, – sakė L.Velionaitė.
Šį trečiadienį prasidėjo projekto įgyvendinimo darbai, pasirašyta techninių darbų sutartis su švedų kapitalo bendrovė „Sweco Lietuva“, kuri vykdys kraštovaizdžio, architektūros ir apželdinimo darbus.
Planuojama, jog Vilniaus japoniško sodo atidarymas vyks 2016 m. rugsėjo 2–4 dienomis. Kaip tik tuo metu Vilniuje vyks Japonijos kultūros festivalis ir pasaulinė bonsų paroda.
Pakartos Bernardinų sodo sėkmę
Lietuvoje kol kas yra trys japoniško stiliaus sodai: akmenų sodas „Samogitia“ Žemaitijoje, Vilniaus universiteto Botanikos sodo dalyje įrengta japoniško stiliaus pusės hektaro erdvė skirta pasivaikščioti ir privatus kraštovaizdžio ir bonsų meistro Kęstučio Ptakausko sodas Alytuje.
Būsimasis Vilniaus japoniškas sodas išsiskirs savo dydžiu, įvairia augalija, vandens telkiniu, dirbtiniu kriokliu ir kitais kraštovaizdžio sprendimais. Sodas bus atviras visiems, kaip ir dabartinis Bernardinų sodas, tad jo kūrėjai tikisi sulaukti panašios, o gal net ir didesnės sėkmės.
„Daugelyje įspūdingiausių pasaulio sodų yra būtent japoniški sodai. Todėl Vilniui tai būtų dar viena nauda – sodas tikrai atsidurtų turistų akiratyje ir sulauktų kelionių žurnalistų dėmesio“, – svarstė L.Velionaitė.
Erika Bružaitė
Sorry, the comment form is closed at this time.