Juodoji keramika yra unikalus Lietuvos kultūros paveldas. Nuo neolito laikų baltų tautos šiuo būdu degė laidojimo urnas ir kitus kulto indus. Pirmame mūsų eros tūkstantmetyje ypatingai daug juodosios keramikos dirbinių galingos baltų genties – prūsų – teritorijoje palei Baltijos jūrą. Nuo XII a, susiformavus Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, šis degimo būdas buvo populiarus ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir jai tada priklausiusiose slavų kunigaikštystėse. Viduramžiais juodosios keramikos servizai stovėdavo ant turtingųjų Vilniaus gyventojų stalų.
Ši keramika degama redukcinėje terpėje, be cheminių priedų bei glazūrų, todėl ji yra ekologiška ir patikima.
Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kur šis ypatingas degimo būdas išsaugotas ir sėkmingai gyvuoja. Juodosios keramikos degimo išsaugojimui bei šios patirties skleidimui 1995 metais Vilniuje buvo įkurtas Juodosios keramikos centras.
Juodosios keramikos dirbiniai gali būti pritaikyti daugelyje sričių, tame tarpe ir bonsų indų gamyboje. Čia menininko išraiškai naudojami matiniai ir blizgūs paviršiai, iškilūs reljefai ar įdubę ornamentai – juodojoje keramikoje nėra spalvų įvairovės. Tačiau tai tikrai nėra jos trūkumas. Blizgūs, atrodo metalizuoti indo paviršiai gali labai darniai atrodyti kompozicijoje su pasodintu augalu ar substrato paviršių dengiančiomis samanomis. Tai jau išbandė ir Bonsų augintojų klubo „Sokan” nariai, šio klubo ir „Molio laumės” organizuotame vazonų lipdymo užsiėmime. Rezultatai puikūs.
Tad kviečiame visus norinčius išbandyti savo meninius sugebėjimus ateiti į „Molio laumėje” organizuojamas pamokas. Jei neturite įkvėpimo ar laiko lipdyti, pagal jūsų eskizą ar aprašymą jums tinkamą vazoną galime nulipdyti ir mes.
Molio laumė įsikūrusi Vilniuje, Naugarduko g. 20. Telefonas +370 699 42456, elektroninio pašto adresas [email protected]
Eugenijus Paukštė
Keletas galimų bonsų indų formų:
Sorry, the comment form is closed at this time.