Lap 202010
 

Šį kartą vienu šūviu – du zuikius. Ir apie alyvmedį, ir apie granatmedį…

Prieš keletą metų įsigijau kelių metų amžiaus alyvmedžio sėjinuką. Europinis alyvmedis (Olea europaea), alyvmedinių šeimos (Oleaceae) daugiametis sumedėjęs visžalis augalas, natūraliai augantis Viduržemio jūros pakrantėse, bet auginamas gerokai plačiau.

Turbūt nereikia minėti šio augalo ekonominės svarbos – iš jo sėklų spaudžiamas plačiai naudojamas alyvuogių aliejus, o patys vaisiai valgomi.

Dėl savo dekoratyvinių savybių, ilgaamžiškumo, ekonominės naudos, nereiklumo šis augalas plačiai auginamas šiltuose kraštuose.

Kadangi alyvmedis lengvai pasiduoda karpymui ir formavimui, nesunkiai prigyja persodinamas net gi senyvo amžiaus, tinka ir dekoratyviniuose želdiniuose, gali būti naudojamas bonsų kultūroje.

Jauno alyvmedžio žievė gana anksti įgauna suaugusiam medžiui būdingą grublėtumą.

Dirvožemis alyvmedžiui tinka didesnio pH, t.y. šarmingesnis, laidus vandeniui, neužmirkstantis. Per kelis metus pastebėjau, kad augalas geriausiai auga, kai yra gausiai palaistomas ir leidžiama substratui ko ne visiškai perdžiūti. Substrato mišinį galima gaminti iš lapinės, daržo žemės, primaišant kiek smėlio, sorbentų ar molio gabalėlių. Geras natūralus substrato priedas yra kiaušinių lukštai, pelenai ar trinta medžio anglis. Šie komponentai šarmina dirvą.

Kaip visžalis šiltų kraštų augalas gerai jaučiasi kambariuose visus metus. Problema žiemą – nepakankamas apšvietimas. Būtent dėl šios priežasties, sumažėjus augalo metabolizmo procesams, gali nudžiūti atskiros šakos. Padėti čia gali papildomas apšvietimas ar auginimas ant pietinės ekspozicijos palangių. Pastebėjau, kad esant šiltam ir sausam orui žiemos metu šildomose patalpose, alyvmedis gerai reaguoja į ne dažną, bet gausų purškimą aplinkos temperatūros vandeniu, dėl to sumažėja lapų kritimas.

Alyvmedį įsigyti nesunku – prekyboje neretai galima rasti siūlomų nuo 30 cm iki 1-1,2 m aukščio jau paformuotų medelių. Kai kurie jų yra vegetatyviškai padaugintų greitai subręstančių ir pradedančių derėti veislių, todėl parduodami jau su vaisiais. Belieka tik išsirinkti jums patinkantį, kuo storesniu kamienu.

Granatmedis (Punica granatum) – raudoklinių (Lythraceae) šeimos daugiametis sumedėjęs visžalis ar vasaržalis augalas, natūraliai augantis Irane ir šiaurės Indijoje, tačiau auginamas plačiai visame pasaulyje šilto klimato kraštuose.

Augti gali tiek medžio, tiek krūmo forma. Šakos lanksčios, tinkamos formavimui. Gerai pakenčia karpymą, genėjimą. Auginamas kaip skanius vaisius vedantis augalas ir dėl savo dekoratyvinių savybių – žydi dideliais ryškiai raudonos spalvos žiedais. Tinkamas bonsų kultūrai. Ypač nykštukinė granatmedžio forma – P. granatum ‘Nana’.

Mėgsta neutralią, lengvą dirvą, sistemingą laistymą ir tręšimą (sąlyginai nedideli granatmedžiai išaugina didelius vaisus, todėl jiems neturėtų trūkti maisto medžiagų).  Substrato mišinį galima gaminti tokį patį, kaip ir alyvmedžiui.

Mano manymu yra dvi neigiamos granatmedžio savybės. Pirmoji susijusi su žiemojimu. Auginamas kaip visžalis augalas kambariuose žiemos laikotarpiu labai ištįsta, išsenka, sunkiai atsigauna pavasarį. Visa tai nuo šilumos pertekliaus esant šviesos stygiui. Visas vasaros formavimo darbas gali nueiti perniek per keletą žiemos mėnesių. Todėl žiemai šiuos medžius geriau migdyti vėsesnėje nei +10°C temperatūros šviesioje patalpoje. Per keletą savaičių dienai sutrumpėjus mažiau nei 10 valandų, o temperatūrai esant +7°C granatmedis numeta lapus. Tada jį galima perkelti į vėsų rūsį iki pavasario. Žiemojimo būseną galima sukelti ir laikant augalą balkone. Gavęs pirmųjų šalnų, jis pasielgs taip pat. Be lapų žiemojantys augalai gali būti laikomi tamsioje patalpoje, kur esant temperatūrai ne aukštesnei nei +10°C nereikėtų jų kartą per 7-10 dienų palieti, kad visiškai neperdžiūtų žemė.

Antroji granatmedžių blogybė – juos labai puola baltasparniai. Matyt šiems kenkėjams granato lapų sultys yra tikras delikatesas. Todėl vertėtų kartkartėmis gerai apžiūrėti lapų apatinę pusę, ir pastebėjus kenkėjus, imtis cheminių apsaugos priemonių.

Nors poreikis žiemojimo sąlygoms šiek tiek skiriasi, bet vasarą tiek alyvmedis, tiek granatmedis augs gerai tiek ant palangės, tiek lauke ar balkone, sistemingai laistomi, kartais patręšiami vaismedžiams skirtomis trąšomis.

Kodėl pasakoju apie šiuos du skirtingus augalus kartu? Todėl, kad šalia mano alyvmedžio sėkmingai išdygo granato ‘Nana’ sėjinukas. Senai norėjau šį granatą įsigyti. Bet visos pastangos buvo bergždžios. Iš draugų gautos sėklos būdavo nedaigios, padauginti auginiai nors ir įsišakniję ilgainiui nudžiūdavo. Tačiau vienos gautos sėklų partijos dalį pasėjau ne tik į atskirą vazoną, bet ir šalia alyvmedžio. „Sėkminga“ buvo tik viena sėkla, kuri sudygo, o sėjinukas pasirodė besąs labai gyvybingas. Taigi, beveik metus laiko du medeliai augo kartu. Atėjo laikas juos išskirt. Granatmedis dar keletą metų augs laisvai, kol sustiprės ir sustorės kamienas, o alyvmedį atėjo laikas paformuot. Kad iki pavasarį prasidėsiančio aktyvaus augimo šakos ir miegantys pumpurai spėtų apsiprast prie naujos padėties.

Taigi, atsargiai iškasęs granatmedžio sėjinuką, persodinau jį į atskirą vazoną. Substratui – lapinės žemės ir ceolitinio sorbento mišinys.

Alyvmedžiui teko apgenėti keletą apatinių šakų. Kadangi kambario oras sausas, žaizdas vertėtų užtepti kaip galima greičiau, kad pro jas augalas mažiau garintų vandens ir neišdžiūtų aplinkiniai audiniai.

Kad pelengvinti vielavimą, reikia pašalinti lapus nuo tų šakų dalių, ant kurių planuojame sukti vielą. Likusios keturios stambesnės šakos labai gerai „suporuojamos“ ir suvieluojamos 1 mm storio viela.

Dabar medis ėmė panašėt į vėjo malūnėlį. Bet toks vaizdas būna dažnai pirmą kartą dormuojant jauniems medžiams būsimas skeletines vainiko šakas.

Tokio pirminio formavimo tikslas – atlenkti jas taip, kad esamas juvenilinis šakų atlinkimo 45° nuo kamieno kampas  taptų beveik status, būdingas vyresniems medžiams. Ir vėl – laukti. Kol išsprogs miegantys pumpurai ir atlenktos šakos ims šakotis. Tada – naujas vielavimas. Ir taip visą laiką.

Tiesa, nereikia pamiršti, kad nors medis auga lėtai, bet  jo šakos vis tik storėja. Todėl jau po kelių mėnesių šiandien uždėtas vielas teks nuimti, kad jos neįsirėžtų į gana gležną alyvmedžio žievę.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.