Rgp 062014
 

Išgirdę žodį „bonsai“ daugelis žmonių iškart pagalvoja apie Japoniją ir ten auginamus miniatiūrinius medelius. Tačiau ar daugelis susimąsto, iš kur Japonijoje, o vėliau ir visame likusiame pasaulyje, atsirado bei išplito bonsai medelių auginimo tradicija? Trumpa straipsnių serija ir apžvelgsime šios tūkstantmečius gyvuojančios tradicijos istoriją nuo seniausių laikų iki pat šių dienų.

Pradėti turbūt reiktų nuo to, kad pirmiausiai miniatiūriniai medeliai buvo pradėti auginti ne Japonijoje, o jos milžiniškoje kaimyninėje šalyje – Kinijoje. Tikslų jų atsiradimo laikotarpį nustatyti sunku. Vieni šaltiniai teigia, kad tai įvyko maždaug VII a.1 Kitų duomenimis bonsų atsiradimas sietinas su dar ankstesniu laikotarpiu – I a. pr. kr. – IV a. Yra net teiginių, kad bonsų auginimo tradicijos užuomazgos atsirado net gi prieš 4000 metų. Vienareikšmiškos nuomonės nėra, bet teigdami, kad bonsai medeliams jau tūkstančiai metų, tikrai nesuklysime2.

Paprastoji pušis

Dailininko nepasirašytas piešinys iš Sung periodo (960-1279). Paprastoji pušis. Kinų tapybos rinkinys, Otsuke Kogeisha, Tokyo, 1936

Prieš tūkstančius metų Kinijoje žmonės ėmė auginti gamtoje rastus ir parsineštus senus ar suvargusius medžius. Šioje šalyje jie buvo vadinami juos kiek kitokiu vardu – „pun-sai“, arba kitaip dar „penjing“. Šie medeliai buvo atrasti kalnuose, kur šimtmečius augo neliečiami žmogaus rankų. Daugiausia buvo medžiai su susisukusiomis šakomis ir kamienais, primenantys tuo laikotarpiu Kinijoje taip stipriai mitologizuotus drakonus, paukščius ir kitus gyvūnus. Kinų auginti medeliai buvo ne tokie formalūs3, įkvėpti gamtos ir neatitiko tikslių taisyklių, kurias vėliau šių medžių auginimui pritaikė japonai4. Per šimtmečius skirtingi Kinijos regionai išplėtojo skirtingus stilius, nes Kinija – didžiulė šalis su daugybę skirtingų kraštovaizdžių. Medeliai buvo formuojami pasitelkiant bambukų lazdelių sistemas, žalvarinę vielą ir švino juosteles4. Be to, jų auginimu užsiiminėjo tik senovės elitas, o vėliau religinę reikšmę jiems suteikė ir budistų vienuoliai. Miniatiūriniai medeliai buvo laikomi brangenybe, jie buvo dovanojami esant išskirtinėms progomis5.

Kyla klausimas: kodėl tai prasidėjo, ir kodėl žmonėms reikėjo taip sumažinti gamtoje augančius medžius? Tam reiktų paanalizuoti Kinijoje ir Japonijoje esančius seniausius meno kūrinius bei rašytiniuose šaltiniuose išlikusius įrašus. Iš jų galima susidaryti įspūdį, kad ankstyvuosiuose Kinijos miestuose, šventyklose ir vienuolynuose žmonės gyveno labai mažose erdvėse, todėl jiems labai reikėjo kažko, kas primintų paliktą ir užsimirštančią gamtą. Iš pradžių medeliai turėjo stiprią simbolinę bei religinę reikšmę, bet vėliau tapo ir labai svarbia pasaulietinės kultūros dalimi. Augant senovės miestams, keičiantis aplink juos esančioms teritorijoms, gamtos poreikis gyvenamojoje erdvėje dar labiau išaugo. Ypatingai stipriai tai pasireiškė miestuose prie upių ir įlankų, kur greitas agrokultūrinis augimas tiesiog stabdė natūralią laukinės gamos raidą. Galiausiai budistų vienuoliai ir prekybininkai perėmė miniatiūrinių medelių auginimo tradiciją iš elito klasės ir bonsų auginimo tradicijos ėmė plisti labai greitai, o dabartiniais laikais šiuo pomėgiu gali užsiimti visų visuomenės klasių atstovai6.

Palinkusi pušis

Palinkusi pušis, Li Shih Hsin (Yiian dinastija, 1280-1368). Iš S. M. Siu kolekcijos, Honkongas, Rinkinys „Ankstyvieji kinų piešiniai“

Nors Kinijos elitas ir budistų vienuoliai „pun-sai“ medelius ėmė auginti prieš tūkstančius metų, bet pirmieji jų įrašai ir paminėjimai dokumentuose ir meno kūriniuose nepasirodė dar iki VII a. Bonsai medelių auginimo pradžia anksčiausiai gali būti siejama su Tangų dinastijos periodu Kinijoje (618–907 m.) remiantis to laikotarpio meno kūriniais. Yra išlikusių darbų ir iš kitų Kinijos periodų, pavyzdžiui, Sung Periode (960-1279 m.) šiuo metu egzistuojantis nežinomo autoriaus darbas, kuriame prie stalo sėdi žmonių figūros su matomais bonsais – pušimis. Dar daugiau darbų yra išlikę iš garsiausios Kinijos dinastijos laikų – Mingų periodo (1368-1644). Šiame laikotarpyje medžiai vaizduojami kaip namų dizaino dalis, dažnai kūriniuose atspindimas šeimos gyvenimas namuose su ant stalų stovinčiais bonsai medeliais. Galiausiai atėjus Čingų dinastijai (1644-1911 m.) vaizduojamų bonsų skaičius meno kūriniuose dar labiau išaugo, o ir išlikusių meno kūrinių yra žymiai daugiau6. Taigi, daugybė rašytojų ir dailininkų paliko daugybę aprašymų ir piešinių susijusių su bonsai medeliais ir jų kuriamais miniatiūriniais kraštovaizdžiais. Daugybė dailininkų bonsai medelius į savo paveikslus įtraukė kaip to meto žmonių gyvenimo stiliaus simbolį4.

Senas medis

Senas medis, Li Tang, Pietinė Sung dinastija (XII-XIII a.) Kinų tapybos rinkinys, Otsuke Kogeisha, Tokyo, 1936

Į bonsus dažnai žiūrima kaip į meditacijos objektą. Miniatiūrinio medelio kūrimas reikalauja mąstymo ir Zen budizmo praktikos, nes medelio formavimas, persodinimas, laistymas ir rūpinimasis juo yra aktyvus meditacijos procesas. Turbūt geriausiai bonsų medelių reikšmę galime išreikšti per laisvės supratimą. Kai žmogus save mato perkrautoje, triukšmingoje ir suvaržytoje aplinkoje, tai bonsai medelis tampa tam tikru simboliu, ką tai reiškė ir vienuolynuose užsidariusiems budistams. Tai prisiminimai iš seniai užmirštų laikų, kai žmogus buvo natūralus gamtos fenomenas, o ne jos valdovas6. Kinai Visatoje mato dvi kosminės energijos dalis – yin ir yang, o štai bonsų medelyje tai išreiškiama per dramą, ritmą ir balansą sujungiant tinkamo konteinerio pasirinkimą, medelio rūšį, formą, spalvą ir jo laikymo vietą. Šiuo atveju viską turi rinktis medelio šeimininkas1.

Kai ši meno forma su budizmu pradėjo plisti į Korėją ir į kitas kontinentines Azijos valstybes, galiausiai buvo pasiekta ir Japonija (VI a.)2, kur šie medeliai įgavo dar svarbesnę reikšmę. Bet apie tai jau kitame straipsnyje.

Informacijos šaltiniai:

  1. http://www.chinahighlights.com
  2. Thomas S. Elias. „History of the Introduction and Establishment of Bonsai in the Western World“
  3. http://www.bonsaimary.com
  4. http://www.bonsaiempire.com
  5. http://www.bonsaitreegardener.net
  6. Long, Charles R.  „An Informal History of Bonsai,” Arnoldia, 1971
  7. Straipsnyje panaudotos iliustracijos iš knygos Long, Charles R.  „An Informal History of Bonsai,” Arnoldia, 1971

Aurimas Palaima

Sorry, the comment form is closed at this time.