Spa 272014
 

Šiais laikais bonsai kultūra plačiai paplitusi visame pasaulyje, jų parodos organizuojamos vis dažniau. Šiame straipsnyje norėčiau aptarti pirmųjų pasaulinių parodų klausimą XIX a. vidurio ir XX a. pradžios laikotarpyje.

Jau iš ankstesnių istorinių straipsnių susidarėme įspūdį, kad vakariečiai apie japonų kultūrą ir bonsai medelius dar prieš keletą šimtmečių sužinodavo tik iš keliautojų, pirklių ar mokslininkų aprašymų, o tobulėjant susisiekimo technologijoms japoniška kultūra ėmė plisti vis greičiau. Tinkamai ištobulinus laivybą bonsai medeliai buvo gabenami laivuose. Jie kelionėse užtrukdavo ištisus mėnesius ir tik dalis jų pasiekdavo galutinį tikslą, bet tokių bandymų buvo, todėl žinios apie šią japonišką kultūrą pasaulyje ėmė plisti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Žmonėms atsirado puiki galimybė su bonsai medeliais susipažinti empiriškai.

Pirmasis vakariečių požiūris apie bonsų kultūrą buvo paremtas grynai vakarietiškomis vertybėmis ir supratimu, visiškai neatsižvelgiant į rytietišką požiūrį, jų tradicijas ir gamtos supratimą. Dėl šios priežasties pirmosios viešos publikacijos, aprašančios bonsai medelius buvo ganėtinai neigiamos. Štai dar pačioje XIX ir XX a. sankirtoje Jungtinėse Amerikos Valstijose spaudoje aprašomi medeliai buvo įvardijami, kaip luošiai ir savo turimą išvaizdą įgavę po daugybės metų kančių, badavimo ir kitokių žmogaus sukeltų sunkumų.

Šiaip ar taip patys bonsai vakarų kultūros nepasiekė kaip atskira meno forma. Jie buvo įvežti kartu su kitais japoniškais menais ir kultūra. Japonija išsiuntė nemažai pasiuntinių bei atstovų į didžiąsias ir galingąsias pasaulio valstybes – Prancūziją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Jungtines Amerikos Valstijas. Šie pasiuntiniai ėmė dalyvauti daugybėje parodų ir specialiai tokiems menams suorganizuotose šventėse. Tokie renginiai bei parodos puikiai pasitarnavo Japonijai suteikdami jai internacionalinį-tarptautinį statusą.

Tekančios Saulės šalis save garsinti tarptautiniu lygiu pradėjo dar prieš Meidži restauraciją. Pirmosios ekspozicijos buvo paruoštos Paryžiuje – 1862-1867 m. Tokiu būdu Japonija ėmė save garsinti daugiausiai iš visų Azijos valstybių ir tuo laikotarpiu sudalyvavo net 27 ekspozicijose. Jose buvo rodomos garsiausios meno rūšys ir darbai. Visi šie eksponatai stipriai patraukė tiek amerikiečių, tiek ir europiečių dėmesį. Kai kuriuose vakarų regionuose ėmė formuotis visiškai naujos rūšies manija – japonizmas. Taip įvardyta ji buvo 1872 metais prancūzų meno kritiko – Philippe Burty. Tokios sąlygos lėmė dar stipresnę šios kultūros paklausą, todėl buvo atidarytos specialiai tam skirtos parduotuvės. Visas šis susidomėjimas tolimųjų rytų tradicijomis lėmė puikias galimybes plisti ir bonsai medelių kultūrai.

Taigi, trumpai apžvelkime XIX a. surengtas parodas ir japonų kultūros ekspozicijas.

Pirmoji tarptautinė paroda pirmą kartą suorganizuota buvo 1851 m. Londone, bet joje Japonijos dar nebuvo. Ši paroda tapo sektinu pavyzdžiu ir kitoms aplinkinėms vakarų pasaulio valstybėms, todėl jau po dviejų metų dar viena tarptautinė paroda buvo surengta Niujorke. Parodoje buvo eksponuojamos įvairiausios žaliavos, daiktai, mechanikos įrenginiai ir menai. Šioje parodoje taip pat Japonija dar nedalyvavo, bet parodos jau buvo organizuojamos pakankamai dažnai, todėl galimybę parodyti savo unikalumą ir išskirtinumą įgavo visi.

Pigmy Trees

Yokohama medelyno kompanijos nykštukinių medelių ekspozicija, pristatyta Londone

Pirmasis Japonijos dalyvavimas tarptautinėje parodoje užfiksuotas 1876 m. – Filadelfijoje. Šventė buvo organizuojama Junginių Amerikos Valstijų šimtmečiui paminėti. Tuo metu Japonijoje jau įsitvirtinusi Meidži vyriausybė įrengė savo parodų paviljonus ir ėmė eksponuoti japoniškus menus. Būtent ši data pažymėjo pirmojo Japoniško sodo įkūrimą JAV. Tai buvo pirmasis kartais, kai šioje vakarų valstybėje oficialiai buvo eksponuojami bonsai. Ekspozicijoje užfiksuotas maždaug 81 cm aukščio kedras. Medelis buvo patalpintas mėlynoje porceliano dėžėje ir auginamas buvo maždaug 60 metų. Tais metais dešimt milijonų žmonių aplankė šią parodą ir daugybė iš jų tikrai pastebėjo šiuos išskirtinius medelius.

Kita garsi paroda 1878 m. organizuojama buvo jau Paryžiuje. Japonai šioje parodoje taip pat paruošė didžiulę ekspoziciją. Šią datą galime tiksliai sieti su pirmąją vieša bonsai ir bonkei paroda Europoje.  Būtent šioje parodoje bonsai medelių mažinimo procesas buvo įvardytas, kaip – „nanizacija“. Tuo metu prancūzai susidomėję jau tyrinėjo keistus miniatiūrinius medžius, o štai anglai spaudoje vis dar rašė, kad medeliai taip yra kankinami ir nenatūralūs. Dar viena itin garsi paroda tame pačiame Paryžiūrje buvo organizuojama jau 1900 m. Pažymima, kad japonų sodininkai taip pat atvyko į šią parodą ir ėmė jai ruoštis. Parodoje buvo pristatyti bent 200 bonsų egzempliorių, kurie labai greitai po parodos buvo parduoti.

Worlds Columbian Exposition Chicago

1893 metų parodos vaizdas. Dešiniajame kampe matomas šimtametis bonsai medis.

Viena didžiausių visų laikų parodų Jungtinėse Amerikos valstijose buvo suorganizuota 1893 m. – Čikagoje. Ji pritraukė maždaug 27 mln. lankytojų. Japonų valdžiai puikiai pavyko savo ekspozicijai parūpinti keletą didžiulių pastatų ir specialiai parodai įrengti mažą salą, kurioje buvo tradiciškai susodinti medžiai atvežti iš Japonijos. Bonsai medeliai buvo eksponuojami viename iš didžiųjų pastatų. Kolekciją sudarė ąžuolai, pušys ir kiti medžiai, kurie pagal apibūdinimus buvo kelių šimtų metų senumo ir siekė tobulumo visais atžvilgiais. Šioje parodoje japonų sodininkas – Henry Izawa pristatė pirmąjį pranešimą apie miniatiūrinių medelių formavimą ir auginimą. Tai pirmoji vieša paskaita apie bonsų medelius Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje.

bonsai medelių giraitė

1902 metais ekspozicijoje pristatyta bonsai medelių giraitė

Prasidėjus XX a. Japonijos valdžia nesustojo ir 1905 m. St. Louis mieste pristatė tris kartus didesnę Japonijos kultūros ekspoziciją, nei Čikagoje 1893 m. Joje taip pat buvo eksponuojami bonsai medeliai.

1915 m. San Fransiske buvo suorganizuota dar viena paroda. Čia taip pat verta paminėti bonsai medelius, nes bent jau du medžiai iš šios parodos vis dar gyvi ir yra eksponuojami bonsų kolekcijose. Tai du itin seni japoniški klevai. Jų istorija žinoma iki šių dienų.

Taigi, prasidėjus XX a. parodos pasaulyje organizuojamos buvo vis dažniau. Visų jų aptarti praktiškai neįmanoma, todėl čia ir sustosime. Apibendrindami galime pasakyti, kad per šį laiktoarpį vakaruose atsirado itin stipri trauka japonų kultūrai, o sustiprėjusi Japonijos valstybė XX a. viduryje ėmėsi aktyvios imperialistinės politikos ne tik tolimuosiuose rytuose, bet ir visame pasaulyje. Tai – antrasis pasaulinis karas ir su juo susijusi bonsai istorija Japonijoje. Tačiau šią tema palikime ateičiai, nes kitas straipsnis bus skirtas XIX-XX a. literatūrai apie bonsų medelių auginimą.

Informacijos šaltiniai:

  1. Long, Charles R.  „An Informal History of Bonsai,“ Arnoldia, 1971;
  2. Thomas S. Elias. „History of the Introduction and Establishment of Bonsai in the Western World“;
  3. Gibson, W. Hamilton,  „Foreground and Vista at the Fair,“ in Scribner’s Magazine, Vol. 14, Issue 1, July, 1893;
  4. www.phoenixbonsai.com;
  5. www.bonsaiempire.com;
  6. Iliustracijos – www.phoenixbonsai.com.

Aurimas Palaima

Sorry, the comment form is closed at this time.