Sau 182016
 

Tokios jau tradicijos – artėjant Kalėdoms, pradedam ruoštis ir puoštis, ir puošti medžius. Apie žiemos švenčių medžius ne taip jau mažai buvo kalbėta. Turbūt visi spėjot perskaityti prieš praeitas Kalėdas pasirodžiusį įrašą apie paprastą Kalėdų eglutę. Šventiniams medžiams skirta ir atskira tema forume. Vieni laikomės nusistovėjusių tradicijų ir puošiam paprastas nukirstas eglutes ar jų šakas, kiti tausojam medžius ir papuošiam dirbtines eglutes, dar kiti – ieškom kažko originalaus ir neįprasto.

Iš tikrųjų, tai pasitelkus fantaziją, šventinį medį galima suformuoti vos ne iš kiekvieno spygliuočio. Kad ir kokia būtų natūraliai augančio medelio laja, ją visada galima pakreipti norima linkme. Ir per trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą gauti norimą rezultatą.

kiparisas sakutes

Skaityti toliau »

Gru 242014
 

Visa Lietuva ir visas krikščioniškas pasaulis gruodžio pabaigoje švenčia Kūčias ir Kalėdas. Tai – vienos iš svarbiausių šeimos švenčių, kurios mūsų gyvenimuose užimta išskirtinai didelę reikšmę. Būtent dėl šios priežastis žmonės visaip stengiasi tas šventes papuošti įvairiausiomis dekoracijomis. Taip susiklostė, kad šiomis dekoracijos taip pat puošiame ir Kalėdų medį – eglutę, kuri visiems jau seniai tapusi neatsiejama Kalėdų dalimi ir simboliu.

Jau nuo seno įprasta puošti eglutes parsineštas iš miško ar šalia esančio turgaus, o paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais ypatingai išpopuliarėjo ir netikros, dirbtinės eglutės, kurios lieka populiarios ir iki šiol. Trūkumas tik tas, kad jos – netikros ir butaforinės. Juk daug šventiškiau atrodo papuošta gyva eglutė.

Šiandien vis dažniau didžiuosiuose prekybos centruose pastebiu parduodamas paprastąsias arba sidabrines eglutes,  kiek rečiau net ir kėnius vazonuose, juk daugelis svajoja apie gyvą medelį kuriuo būtų galima džiaugtis ir rūpintis ne tik gruodžio mėnesį, bet ir ištisus metus. Trūkumas tas, kad šie medžiai parduodami prekybos centruose labai dažnai persodinti būna paskubomis ruošiantis tik šventės, todėl dar neteko girdėti, kad kam nors po švenčių toks medelis būtų prigijęs ir imtų žaliuoti šiltuoju metų laiku. Dėl šios priežasties, jau praėjus šioms šventėms, norėčiau jums papasakoti savo eglutės penkerių metų istorija, kuri prasidėjo dar 2010 metais.

Skaityti toliau »

Gru 082014
 

"Life"Kiekvienas bonsai medelių augintojas privalo mokytis ir tobulėti skaitydamas pateikiamą informaciją internete, knygose ir žurnalų straipsniuose. Tai pats greičiausias ir sąlygininai pigiausias būdas įgauti naujų žinių. Šiais laikais tokios informacijos rasti yra labai paprasta. Vos suvedę žodį „bonsai“, internetinėje paieškoje gausime daugybę specializuotų svetainių ir forumų, kuriuose medžių priežiūra bus aprašoma nuo pačių lengviausių dalykų – pradžiamokslių iki pačių sudėtingiausių technikų pažengusiems. Būtent tokių straipsnių beieškant ir domintis bonsai medelių istorija, pavyko užtikti labai seną straipsnį išleistą iškart po II pasaulinio karo Jungtinių Amerikos valstijų žurnale: „Life“, 1946 m. spalio 7 d. puslapiuose – 87, 88 ir 90. Šiek tiek keista, kad amerikiečiai, praėjus vos metams po II pasaulinio karo, savo spaudoje ėmė spausdinti būtent tokius straipsnius. Šiaip ar taip XX a. viduryje literatūros apie miniatiūrinių medelių auginimą labai trūko, todėl manau, kad beveik prieš 70 metų parašytas straipsnis anglų kalba jus tikrai sudomins.

Skaityti toliau »

Spa 272014
 

Šiais laikais bonsai kultūra plačiai paplitusi visame pasaulyje, jų parodos organizuojamos vis dažniau. Šiame straipsnyje norėčiau aptarti pirmųjų pasaulinių parodų klausimą XIX a. vidurio ir XX a. pradžios laikotarpyje.

Jau iš ankstesnių istorinių straipsnių susidarėme įspūdį, kad vakariečiai apie japonų kultūrą ir bonsai medelius dar prieš keletą šimtmečių sužinodavo tik iš keliautojų, pirklių ar mokslininkų aprašymų, o tobulėjant susisiekimo technologijoms japoniška kultūra ėmė plisti vis greičiau. Tinkamai ištobulinus laivybą bonsai medeliai buvo gabenami laivuose. Jie kelionėse užtrukdavo ištisus mėnesius ir tik dalis jų pasiekdavo galutinį tikslą, bet tokių bandymų buvo, todėl žinios apie šią japonišką kultūrą pasaulyje ėmė plisti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Žmonėms atsirado puiki galimybė su bonsai medeliais susipažinti empiriškai. Skaityti toliau »

Spa 072014
 

Japoniją šimtmečius valdė Tokugavos dinastija, tačiau jai pasibaigus šioje Tolimųjų rytų valstybėje prasidėjo Meidži restauracija. Senoji valstybės sistema buvo panaikinta, taip pat buvo atsisakyta ir šimtmečius egzistavusios izoliacionizmo politikos. Senas tradicijas išlaikiusi, paslaptinga ir mažai kam žinoma valstybė atidarė savo sienas vakarų pasauliui ir vos per keletą dešimtmečių tapo galinga jėga.

1870 m. naujoji valdžia nusprendė pagreitinti Japonijos technologinio lygio augimą pasamdydama 3000 užsienio technikos ekspertų, inžinierių ir darbininkų atvykti į Japoniją. Vėliau dar 2000 pasamdė ir privačių žmonių sektorius. Samdinių misija buvo transformuoti atsilikusią valstybę į tokią, kokios tuo metu jau buvo vakaruose. Atėjus 1873 m. buvo priimtas žemės mokesčio įstatymas ir Meidži restautacijos pažymėta Japonija pamažu iš agrarinės valstybės perėjo į industrijos ir sunkiosios industrijos valstybių sąrašą. Jos prekyba tapo visiškai atvira pasaulinėms rinkoms, dėl šios priežasties Japonija ėmė stipriai eksportuoti įvairias žaliavas ir gaminius į tai įtraukiant ir bonsai medelius.

Chikanobu Toyohara (1838-1912) kūrinys. Kairiajame paveikslėlyje matomi sudėti vazonai su bonsais

Chikanobu Toyohara (1838-1912) kūrinys. Kairiajame paveikslėlyje matomi sudėti vazonai su bonsais

Skaityti toliau »

Rgs 152014
 

Šiame straipsnyje patyrinėsime dar vėlyvesnį Japonijos periodą – 1603-1867 m. Tai Tokugavos dinastijos arba kitaip dar – Edo laikotarpis. Būtent tuo metu įvyko dar daugiau pasikeitimų. Tokugavos dinastija, 1615 m. visiškai įtvirtino savo valdžią, suvienijo valdančiąsias šeimas ir tapo visos Japonijos Šogunu. Tai lėmė beveik 250 metų trukusią izoliaciją nuo likusio pasaulio, todėl bonsų kultūrai sklisti į vakarų pasaulį esant tokioms sąlygoms buvo beveik neįmanoma. Vis dėlto mokslininkų, keliautojų, prekeivių ir diplomatų užrašai bei pasakojimai buvo pastebėti ir likęs pasaulis pamažu ėmė mokytis šios tolimos ir egzotiškos šalies kultūros. Šiame straipsnyje ir aptarsime šį Japonijos laikotarpį.

Nichimura Shigenaga (1697-1756). Šiandienine kalba šnekant – paveikslėlyje matomas XVIII a. „workshop‘as“, kurio metu formuojami ir tvarkomi medeliai.

Nichimura Shigenaga (1697-1756). Šiandienine kalba šnekant – paveikslėlyje matomas XVIII a. praktinis užsiėmimas, kurio metu formuojami ir tvarkomi medeliai.

Pačioje XVII a. pradžioje Tokugavos Šogunatas išsigando, kad jų priešininkai ir neigiamai nusiteikę šalies valdančiosios šeimos gali sudaryti sąjungą su portugalais, anglais, danais ar ispanais. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta iš pradžių ištremti portugalus, o po to ir kitus užsieniečius iš Japonijos. Vis dėlto danams ir jų valdomai Vakarų Indijos prekybos kompanijai buvo suteikta galimybė prekiauti per Nagasakio uostą. Taip pat šis uostas buvo naudotas ir prekybai su Kinija. Taigi, šiuo laikotarpiu Japonija su vakarų pasauliu ryšius palaikė tik per Daniją ir Kiniją. Skaityti toliau »

Rgs 062014
 

Praėjusiame straipsnyje jau išsiaiškinome, kad bonsai medelių kultūra atsirado senovės Kinijoje ir tik vėliau atnešta budizmo religijos ėmė plisti į Korėją ir kitas kontinentines Azijos valstybes, kol galiausiai pasiekė šalia esančią Japoniją. Spėjama, kad tai įvyko VI-VIII a., ir būtent čia medeliai įgavo dar svarbesnę reikšmę. Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti visų šių įvykių seką ir bonsai medelių išpopuliarėjimo priežastis Japonijoje.

Manoma, kad Kinija ir Japonija prekybinius ir diplomatinius santykius užmezgė jau seniai, bet anksčiausi tokių santykių tyrimai gali būti atliekami tyrinėjant laikotarpį – 603 ir 839 m.  Būtent tuo metu įvyko 17 diplomatinių misijų, sustiprinusių šių valstybių bendravimą. Misijos buvo organizuotos japonų iniciatyva, todėl visiškai įmanoma, kad jau šiuo laikotarpiu dalis Kinijos kultūros tapo prieinama ir japonams. Užmegzti diplomatiniai santykiai paskatino mokslo ir technologijų mainus. Japonijoje buvo atidarytos pirmosios mokyklos (apie 550 metus), kuriose jau buvo mokomas ir skleidžiamas Zen budizmas, oficialiai kaip religija tapo tik 685 metais.

Dar stipresni kultūriniai mainai tarp šių dviejų Azijos valstybių prasidėjo Fudživaros eroje (794 – 1192 m.). Per šį laikotarpį Japonijos valdančioji klasė visiškai perėmė kinų religiją ir tam tikras kultūros sritis. Pavyzdžiui, arbata ir apelsinų medžiai į Japoniją taip pat buvo atvežti iš kontinentinės Azijos. Su jais galėjo atkeliauti ir miniatiūriniai medžiai. Kalbėdami apie šį laikotarpį turėtumėme paminėti, kad praėjus vos 400 metų nuo Zen budizmo įvedimo Japonijoje – 1095 m. bonsų medelių auginimas aprašomas jau kaip tinkamas užsiėmimas ir samurajams. Skaityti toliau »

Rgp 062014
 

Išgirdę žodį „bonsai“ daugelis žmonių iškart pagalvoja apie Japoniją ir ten auginamus miniatiūrinius medelius. Tačiau ar daugelis susimąsto, iš kur Japonijoje, o vėliau ir visame likusiame pasaulyje, atsirado bei išplito bonsai medelių auginimo tradicija? Trumpa straipsnių serija ir apžvelgsime šios tūkstantmečius gyvuojančios tradicijos istoriją nuo seniausių laikų iki pat šių dienų.

Pradėti turbūt reiktų nuo to, kad pirmiausiai miniatiūriniai medeliai buvo pradėti auginti ne Japonijoje, o jos milžiniškoje kaimyninėje šalyje – Kinijoje. Tikslų jų atsiradimo laikotarpį nustatyti sunku. Vieni šaltiniai teigia, kad tai įvyko maždaug VII a.1 Kitų duomenimis bonsų atsiradimas sietinas su dar ankstesniu laikotarpiu – I a. pr. kr. – IV a. Yra net teiginių, kad bonsų auginimo tradicijos užuomazgos atsirado net gi prieš 4000 metų. Vienareikšmiškos nuomonės nėra, bet teigdami, kad bonsai medeliams jau tūkstančiai metų, tikrai nesuklysime2. Skaityti toliau »