Gru 192016
 

Turbūt nieks neužginčys, kad vielavimas ir genėjimas yra pagrindiniai bonsų antžeminės dalies formavimo būdai. Jų dėka suformuojama didžioji dalis bendro medžio vaizdo, atsiranda jo siluetas, detalės. Tačiau yra technikų, gerokai paspartinančių bonso formavimo procesą, leidžiančių greičiau pasiekti norimą rezultatą tiek po genėjimo, tiek po vielavimo. Viena jų – defoliacija – lapų ar spyglių pašalinimas aktyvios augalo vegetacijos metu. Skaityti toliau »

Sau 182016
 

Pirmojoje dalyje faktiškai apžvelgta viskas, nepamirštas net gi išskirtinai žiemiškas zyboldo obelų šakelių „traškumas“, skatinantis būti atsargiems. Bet, kaip minėjau – dar keletas medžių, keletas atvejų. Visi jie daugiau mažiau panašūs: nusižiūrimas medžio priekis, pasvirimo kampas (kurį reiktų pakoreguoti sekantį kartą persodinant), sutvarkomos didžiosios žaizdos, išgenimos „šabakštos“, suvieluojamos ir suformuojamos skeletinės vainiko šakos.

Viduržiemis... Ir niekam šie skanėstai nereikalingi...

Viduržiemis… Ir niekam šie skanėstai nereikalingi…

Viskas atrodo labai paprasta. Turbūt nereikia papildomų komentarų, kaip tą augalo priekį nusižiūrėti. Tai – gražiausioji jo pusė nuo apačios iki viršaus. Jei apačioje augalas gražesnis vienoje pusėje, o viršuje – kitoje, pirmenybė teikiama apatinei. Kodėl? Todėl kad viršutinę galima labai pasistengus performuoti, o tos vietos, kur kamienas pereina į šaknyną, nepakeisime jau niekaip.  Skaityti toliau »

Sau 182016
 

Tokios jau tradicijos – artėjant Kalėdoms, pradedam ruoštis ir puoštis, ir puošti medžius. Apie žiemos švenčių medžius ne taip jau mažai buvo kalbėta. Turbūt visi spėjot perskaityti prieš praeitas Kalėdas pasirodžiusį įrašą apie paprastą Kalėdų eglutę. Šventiniams medžiams skirta ir atskira tema forume. Vieni laikomės nusistovėjusių tradicijų ir puošiam paprastas nukirstas eglutes ar jų šakas, kiti tausojam medžius ir papuošiam dirbtines eglutes, dar kiti – ieškom kažko originalaus ir neįprasto.

Iš tikrųjų, tai pasitelkus fantaziją, šventinį medį galima suformuoti vos ne iš kiekvieno spygliuočio. Kad ir kokia būtų natūraliai augančio medelio laja, ją visada galima pakreipti norima linkme. Ir per trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą gauti norimą rezultatą.

kiparisas sakutes

Skaityti toliau »

Gru 262015
 

medienaNuo šio medžio augimo posūkio bonso link „pradžių pradžios“, t.y. 2010-ųjų, jau praėjo beveik penki metai. Kas buvo padaryta iki šiol? Pirmiausia, tai medis po gal ir nelabai savalaikio iškasimo ir sunkios pirmos žiemos (jis buvo tik prikastas, net nepasodintas) prigijo. Augimas buvo vešlus, nepasireiškė jokios fiziologinės ligos, o kitokių ligų ir priešų forsitijos mūsų kraštuose beveik neturi. Tada buvo palaipsniui atkasama apatinė kamieno dalis, trumpinami ištįsę stiebai viršuje, šalinamos šoninės ir šakninės atžalos, trumpinamos, vieluojamos ir formuojamos tos negausios viršūninės šakelės. Ir taip palaipsniui forsitija „suprato“, kuria linkme reikia augti, ko iš jos norima.

Per penketą metų šio medžio atmirė beveik visa vidurinioji dalis. Net gi buvau pradėjęs galvoti, kad tai jau nebe vienas medis, o keletas. Bet šiemet vasarą persodinant pasirodė, jog visos tos „dalys“ laikosi kartu tvirtai ir apačioje prie šaknyno yra suaugusios į vieną visumą. Taigi, galiausiai dabar yra susiformavusios trys nepriklausomos šaknų sistemos ir dvi viršūnės. Vieną viršūnę maitina du atskiri šaknynai, kitą (silpnesnę) – vienas.

Iki šiol oras žieminiam formavimui buvo labai palankus. Lauke laikėsi pliusinė temperatūra, tad be jokio streso medį galima pernešti į vėsią patalpą, sutvarkyti, ir vėl išnešti į žiemojimo vietą. Forzitijos formavimui tai – tinkamas atvejis. Pavasarį jį žydi anksti, tad ir persodinimas, ir formavimas tuo metu nelabai tinkami (paprasčiausiai pražiopsosim tinkamiausią laiką, kuris labai trumpas). O vasarą šiek tiek trukdo lapai. Tad sutvarkyti medį žiemą – geras pasirinkimas. Kas kitą – forsitijų žiemojimas ir augimas. Tokios pradžioje šiltos, o į pabaigą šalčiais pasiautėjančios žiemos forsitijoms nėra tinkamos. Žiemos pradžioje jos baigia savo ramybės periodą ir jau būna pasiruošusios sprogimui ir žydėjimui. Tada spustelėję šalčiai gali stipriai pažeisti tiek žiedinius, tiek vegetacinius pumpurus. Skaityti toliau »

Lap 302015
 
Prieš

Prieš formavimą

Kuo man patinka žiema, tai kad staiga kieme sumažėja darbų. Ir jei stipriai nesninga, galima pradėti niekur neskubėti. Bet prie skubėjimo įpratusiems tada atsiranda kažkoks vidinis diskomfortas. Geras vaistas nuo jo – žiemos formavimai. Taigi, vienas trumpas ir paprastas atvejis su zyboldo obelimi (Malus toringo).

Jau pasakodamas apie šių metų pasiruošimą žiemojimui užsiminiau, kad žiemai pasilikau visą lentyną ruošinių, kuriuos reiks sutvarkyti iki pavasario. Ko reiktų nepamiršti formuojant žiemos metu? Pirmiausia, tai reiktų atsižvelgt į oro temperatūrą. Jei medžiai savo formavimo eilės laukia lauke, reiktų juos įnešti į šaltą patalpą, kurioje temperatūra keletu laipsnių aukštesnė už nulį. Jei lauke speigas, kelių dešimčių laipsnių šaltis, aš esu linkęs laukti natūralaus atšilimo. Ir tik tada pernešu medį į garažą (būtent ten yra mano „žiemos dirbtuvės“), kad nebūtų labai ryškaus temperatūrų svyravimo. Skaityti toliau »

Geg 212015
 

Hokidachi (angl. broom bonsai style)

„Šluotos“ stilius labiausiai tinkamas vasaržaliams lapuočiams medžiams, turintiems gausiai šakotą vainiką. Stiebas vertikalus ir tiesus, nesitęsia iki pat viršūnės, pradėdamas beveik viename taške gausiai šakotis. Šakos sudaro trečdalį medžio aukščio. Šakos ir lapai formuoja rutulišką vainiką, ypač nuostabiai atrodantį žiemos metu.

.

Chokkan (angl. formal upright)

Stilius tinkamas visiems bonsai medžiams, dažnai sutinkamas. Taip augantys emdžiai ir natūraliai gamtoje yra sutinkami dažniausiai, ypač tada, kai augalai gauna daug šviesos ir neturi dėl jos konkuruoti. Formuojant šiuo stiliumi reikia pasistengti, kad tolygiai smailėjantis kamienas būtų aiškiai matomas. Apačioje stiebas turi būti storas ir tolygiai plonėti einant link viršūnės. Šakos turėtų prasidėti maždaug ties ketvirtadaliu augalo aukščio, matuojant nuo apačios. Medžio viršūnė turėtų būti suformuota iš vienos šakos, stiebas neturėtų tęstis per visą augalo aukštį. Skaityti toliau »

Sau 102015
 

Šį savaitgalį Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir vėl pakvietė besidominčius bonsai kultūra į keleto valandų praktinį seminarą, skirtą bonsų persodinimui.

Nuotrauka 014

Seminaras keleto dalių: teorinės ir praktinės. Pirmosios dalies metu seminaro dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais persodinimo proceso momentais. Praktinėje dalyje buvo pademonstruotas dviejų medelių persodinimas. Vienas jų – septynmetis skroblas, jau trečius metus formuojamas kaip bonsas, kitas – prekybos centre įsigytas ligustras.

Skaityti toliau »

Lap 102014
 

Nuo 2011 m. birželio mėn. 18 d. Balbieriškyje vykusio seminaro „Bonsų antžeminės dalies formavimas“ praėjo daugiau nei 3 metai. Šiame seminare savo „karjerą“ pradėjo viena mano baltoji eglė (Picea glauca var. albertiana ‘Conica‘).

Šiame straipsnyje pasidalinsiu minėtos baltosios eglės tolimesniu vystymusi, iliustruodamas nuotraukomis. Vienos jų geresnės kokybės, kitos darytos paskubomis, todėl daug prastesnės. Tačiau svarbiausia, kad matosi vienoks ar kitoks medelio progresas.

Taigi, viskas prasidėjo nuo to, kad kelias dienas prieš renginį Balbieriškyje, ši baltoji eglutė ‘Conica‘ buvo įsigyta vienoje iš Vilniuje esančių lauko augalų prekybos aikštelių. Skaityti toliau »

Spa 122014
 

Bonsai medelį galima pradėti formuoti įvairiai: nuo sėjinuko, nusipirkti prekybos centre jau suformuotą, parsinešti iškastą gamtoje. Dažniausiai geriausi medžiai suformuojami iš rastų gamtoje. Tačiau ne visada pavyksta iš karto suradus išsikasti patikusį medį. Kai kurių rūšių vyresnio amžiaus medžiai sunkiai prigyja. Todėl reikia keletą metų natūraliai augantį medį paruošti persodinimui ir tolimesniam formavimui.

Kaip tai padaryti? Pateiksiu pavyzdį su skroblais. Tai – labai tinkama rūšis pradedantiesiems. Jie greitai auga, nėra išrankūs priežiūros sąlygoms, gerai gydo žaizdas. Tik verta atminti, kad negalima medžio išsikasti bet kur. Yra saugomų teritorijų, privačių miškų, mūsų šalies įstatymai draudžia naikinti natūralius miško pasėlius. Tačiau skroblai kai kuriais atvejais elgiasi kaip nepageidaujami augalai. Jie atkakliai plinta į pievas, ganyklas. Ūkininkams juos tenka iškirsti. Tokiose vietose, kur skroblų jaunuolynai trukdo ūkinei veiklai, galima pabandyti pasiruošti sau ne vieną gerą ruošinį bonso formavimui. Skaityti toliau »