Bal 132011
 

Kiekviename bonsai medelyje visada galima rasti ką nors gražaus, mistiško ar stulbinančio. Bet turbūt niekas taip netraukia žvilgsnio, kaip derantys bonsai. Daugelio stambiavaisių vaismedžių vaisius sunku sumažinti, todėl jie būna neproporcingai dideli, tarsi eglutės žaisliukai, pakabinti ant liaunų šakelių.

Ne vienas susidomėjęs bonsais, bent kartą panori turėti kad ir miniatiūrinę obelaitę. Ši svajonė ne taip sunkiai gali būti įgyvendinta.

Atrodo, natūraliausias būdas – obelį pasisėti. Žinoma, augantiems sėjinukams galima atitinkamai suformuoti kamieną, nustatyti šakojimąsi norimoje vietoje. Tačiau procesas trunka labai ilgai. Vien dėl to, kad auginami vazonėliuose, obelų sėjinukai auga lėtai ir nėra linkę sparčiai storėti. O laiko tarpas iki pirmo žydėjimo ar vaisių mezgimo yra dar ilgesnis.

Todėl geriausia išsikasti natūraliai paaugusią laukinę ar kultūrinę obelį ir iš jos pradėti formuoti bonsą. Skaityti toliau »

Kov 172011
 

Pavasarį ne tik užsėjame daržus, tvarkome sodus. Būtent visuotinio pavasarinio pabudimo metu ir atsiranda daugiausia naujų bonsų kultūros entuziastų. Vieniems šis užsidegimas trunka visą likusį gyvenimą, kiti po kiek laiko šiam pomėgiui atvėsta. Ir visai nesvarbu, kas paskatina susižavėjimą – nuotraukos internete ar knygose, aplankytos parodos ar pamatytos televizijos laidos.

Kas bent kartą yra užsidegęs šiuo pomėgiu, pagalvojęs „aš irgi noriu pamėginti“, anksčiau ar vėliau susidūrė su įvairiais labai praktiniais ir žemiškais rūpesčiais – kur įsigyti įrankių, kur rasti tinkamos formavimui medžiagos, kaip pasidaryti substratą, kur gauti jo sudedamųjų dalių? Pradžioje klausimų būna kiek daugiau nei atsakymų. Po to klausimų dar padaugėja. Paradoksalu? Gal, bet atsakymai į juos gaunami vis greičiau ir greičiau. Tai ir vadinama patirtimi. Skaityti toliau »

Vas 102011
 

Turbūt nėra kitos tokios medžių rūšies, kuriai formuojant bonsą galima būtų pritaikyti tiek daug stilių, kaip fikusai. Jiems tinka viskas – nuo paprastųjų chokkan, hokidachi, įmantriųjų bankan, neagari, iki daugiakamienių. Kiek sunkiau gal sektųsi suformuoti svyrančią kaskadą – šie augalai augdami linkę stipriai „šauti“ į viršų, tačiau nuolatos tramdant naujus ūglius vielavimo pagalba, įmanoma ir tai.

Taigi, auginant fikuso bonsą, pirmiausia, turbūt būtina daugiau susipažinti su jo fiziologiniais poreikiais, nedideliais kaprizais žiemos metu (kai sausas oras ir stinga šviesos), gana dideliu apetitu maisto medžiagų atžvilgiu, nei su formavimo niuansais. Formuoti jie leidžiasi lengvai. Šie atrodo sukurti bonsams. Greitas augimas, stipti regeneracija tiek gydant žaizdas, tiek ataugant iš miegančių pumpurų, lengvas vegetatyvinis dauginimasis, nedaug kenkėjų ir ligų, rūšių ir formų įvairovė, lanksti mediena, greitai storėjantys stiebai ir šakos, nesunkiai smulkėjantys lapai – daugiau privalumų neturi turbūt nė viena kita augalų, naudojamų bonsams, gentis. Skaityti toliau »

Vas 092011
 

Naudojant gana paprastus įrankius ir priemones bėgant laikui suformuojami miniatiūriniai medžiai bonsai. Kruopščiai vario, aliuminio ar jo lydinio viela apvyniotos šakutės išlankstomos norima kryptimi, patrumpinamos. Jei reikia, naudojamos timpos, atatampos, atramos. Toliau viskas priklauso nuo paties medžio ir laiko.

Tačiau visas miniatiūrinių medžių formavimo technikos gudrybes galima panaudoti ir kitiems, tiek atvirame grunte, tiek vazonuose auginamiems sumedėjusiems augalams, iš kurių jų augintojas net nemano formuoti medžio miniatiūroje.

Standesnėmis ir storesnėmis vielomis galima pakreipti norima linkme augti net ir sodo vaismedžių neklusnias šakeles, kurių nepavyksta suformuoti vien genėjimu. Skaityti toliau »

Vas 032011
 

Perlenkta lazda dažniausiai lūžta.
Tačiau jei lazda nėra visiškai sausa, įsmeigę ją žemėn ir stropiai laistydami
ilgainiui turėsime du medžius vietoje vieno…

Bankan stilius yra visiška perlenktos lazdos metaforos priešingybė. Vingiuotas kaip kalnų upelis mažo medelio stiebas, meistriškai išraitytas, nedaug atsišakojantis trumpomis retomis šakomis atrodo neįprastai, gal kiek nenatūraliai, bet patraukliai ir viliojančiai.

Tokio medelio kamieną išraityti nėra taip lengva. Pirmiausia, reikia pasirinkti tam tinkančią rūšį. Medis turi būti greitai augantis ir greitai storėjantis, priešingu atveju rezultato teks laukti labai ilgai. Kamieno išlankstymui reikia naudoti storas, tvirtas vielas arba rišti jį prie žemės įstrižai susmeigtų atramų, horizontaliu timpų.

Visi šie sunkumai nė kiek negąsdina augintojų, tiekiančiu paformuotus bankan stiliaus bonsų medelius rinkai. Per keletą metų nesunkiai galima suformuoti vingiuotą bankan stiliaus stiebą iš ligustrų, karmonų, smulkialapių guobų. Tokių medelių asortimentas ir Lietuvos prekybos augalais aikštelėse yra pakankamai gausus.

Problema kitame. Kaip ir su visais importuojamais bonsais, pasiekiančiais mus jau suvargusiais, perdžiūvusiais, skersvėjų išvargintais. Šiek tiek užtrunka laiko, kol medis prisitaiko ir prie naujų sąlygų, adaptuojasi po transportavimo streso ir vėl pradeda normaliai augti.

Palikti šakų „kelmeliai“

Pirmiausia, ką reikia padaryti kai medis jau adaptavosi prie naujų sąlygų, tai iškarpyti sausas šakeles, patikrinti žaizdas. Įdėmiai reikia apžiūrėti ir medžio kamieną bei šakas. Medelynuose prieš teikiant medelius rinkai ne visada kokybiškai nuimamos naudotos formavimui vielos. Dažnai naudojamos ir ne profesionalios aliumininės ar varinės vielos, bet paprastos plieninės, kurios rūdija, įsirėžia į bonso žievę ir labai kenkia tolimesniam jo augimui. Tokias vielas reikia nedelsiant pašalinti, o žaizdas patepti žaizdų tepalu. Nesvarbu, kokios šis tepalas rūšies. Svarbu izoliuoti žaizdą. Lauko bonsams tai prevencija nuo infekcijos, žaizdos permirkimo ar perdžiūvimo, kambariniams – nuo perdžiūvimo. Užteptos žaizdos gyja greičiau. Skaityti toliau »

Sau 272011
 

Kininis ligustras (Ligustrum sinense L.) auga Kinijoje. Natūraliomis sąlygomis užauga iki 4 m aukščio. Kadangi tai 7-8 šalčio zonos augalas, mūsų žiemos jam dažnai gali būti per žvarbios. Todėl šiuo laikotarpiu reiktų augalą laikyti arba kambaryje be ramybės periodo, arba vėsioje patalpoje, kurioje temperatūra nenukristų žemiau -5°C. Daugiau kininio ligustro priežiūra iš esmės nesiskiria nuo kitų ligustrų (paprastojo, bukalapio, amūrinio).

Bankan stiliumi formuojamų medžių stiebas yra labai vingiuotas, išraitytas. Šie medžiai stipriai formuoti pradedami dar būdami jauni, nes tik jaunas stiebas gali pasiduoti tokiems stipriems išlankstymams. Būtent todėl, tokie greitai augantys ir storėjantys augalai, kaip ligustrai, bankan stiliaus formavimui labai tinka. Skaityti toliau »

Sau 192011
 

Tinklaraščiai ir svetainės lietuvių kalba.

2010-2011 metai

 

http://bonsai-lietuva.blogspot.com

Birželio 7 dieną atsiradusiu pirmuoju įrašu internetinį pasaulį pasveikino naujas interneto dienoraštis „Viskas apie bonsai medelius“.

Dienoraštis nedidelis, bet savarankiškas.

Ir jei kada nors kiltų minčių užsisakyti internete kokią knygą apie bonsus – užsukite ten pasižvalgyti. Apart recenzijų galima rasti ir visą eilę nuorodų į internetinėse parduotuvėse siūlomą literatūrą.

Autorius apie savo dienoraštį:

„Dar sovietinėje sodininkystės knygoje perskaityta žinutė apie bonsai medelius, buvo bene pirmas kartas kai susipažinau su šiais medžiais neūžaugomis. Turėdamas sodą, galėjau eksperimentuoti iki soties, tiesa tai buvo fragmentiški bandymai. Bet su laiku ir su įgytomis žiniomis apie augalus, galėjau imtis drąsesnių bandymų. Todėl savo bloge http://bonsai-lietuva.blogspot.com noriu parodyti visą bonsai auginimo procesą – nuo pasodinimo, priežiūros iki formavimo. Su laiku, bloge pateiksiu daugiau informacijos apie bonsai literatūrą, naudojamus įrankius ir pan. Tad blogas bonsai-lietuva.blogspot.com neabejotinai plėsis.

Mindaugas“

Ačiū Mindaugui už informaciją ir prisistatymą, o jo dienoraščiui – nuoširdūs linkėjimai plėstis ir didinti savo skaitytojų ratą.

Galiu įtarti, kad gal internetinių dienoraščių yra ir daugiau, ar bent jau straipsnių bonsų tematika interneto dienoraščiuose. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių, paieškos sistemos jų neranda ir rezultatų sąraše nepateikia. Gal kaltas per mažas lankomumas, o gal neteisingai sudėliotos metažymės, raktiniai žodžiai. Gali būti, kad nustatytas režimas, neleidžiantis paieškos sistemoms skanuoti svetainės.

http://www.ibonsai.lt

Kiek vėliau, į 2010 metų vasaros pabaigą, „internetiniame pajūryje“ atsiranda Roko Vaičiaus svetainė iBonsai.

Čia viskas apie bonsus išdėstyta trumpai, glaustai, lakoniškai.

Svetainėje yra ne tik informacijos apie bonsų auginimo bei formavimo techniką, bet pateikiamas ir Lietuvos sąlygoms pritaikytas jų priežiūros kalendorius.

Svetainė turi ir elektroninę bonsai parduotuvę. Net jei neketinate medelio pirkti, į šią parduotuvę verta užsukti vien pasižvalgyti kaip po nuostabių nuotraukų galeriją.

http://www.bonsai.lt

2011 metų sausio pradžioje pasikeitė ir Kęstučio Ptakausko svetainė bonsai.lt, pirmoji svetainė apie bonsus Lietuvoje.

Šie pasikeitimai ne tik naujas svetainės dizainas, bet ir kintantis turinys. Dalis informacijos perkelta iš senos svetainės versijos, bet ilgainiui skaitytojai galės rasti ir naujos, ne tik su bonsais susijusios informacijos, pavyzdžiui apie šilkinius karpius Koi, kitas įdomias Japonų kultūros detales.

Tikrai džiugu, kad pagaliau atsinaujino, atsigavo svetainė, pateikianti informaciją, paremtą asmenine Kęstučio Ptakausko bonsų auginimo ir formavimo patirtimi, skaičiuojančia jau ne vieną dešimtmetį.

http://www.sodininkas.com

Ne vieną metamorfozę metų eigoje išgyveno ir Saibon.puslapiai.lt – tiek perėjimas prie naujo puslapio turinio tvarkymo programinio apvalkalo, tiek keičiant svetainės išvaizdos šabloną. Šiuo metu svetainė visiškai uždaryta. Visa joje buvusi informacija integruota svetainėje nauju adresu –  Sodininkas.com.

Maža to, svetainėje ima veikti forumas. Trečiasis forumas Lietuvoje, kurio temų sąraše yra ir bonsai. Ambicingas žingsnis. Tad ar galime skųstis informacijos trūkumu, kai pagal statistiką Lietuvoje vienam milijonui gyventojų tenka vienas bonsų forumas. Jokia kita valstybė turbūt negali pasigirti tokias statistiniais rodikliais.

http://www.bonsailithuania.com

Ši svetainė bent jau kol kas skirta vien tik VI-ajai tarptautinei bonsai ir suiseki parodai bei II Japonijos menų festivaliui skirta svetainė.

Geras sprendimas supažindinti skaitytojus tiek su būsimu renginiu, tiek su jo eksponatais kiek detaliau. Taip pat padedantis tvarkyti organizacinius renginio reikalus.

Diskusijų forumai

2011 metai

Plačiau apie pokalbius, klausimus ir duskusijas galima pasiskaityti čia.

Lietuviški bonsų tematiką gvildenantys forumai:

.

Internetinės parduotuvės

staliausirankiai.lt

Sau 162011
 

Kaip po persodinimo, taip ir po formavimo kiekvienas medis kuriam laikui tarsi apmiršta. Kad ir nedideli, bet vis gi pokyčiai, sąlygoja vienokių ar kitokių fiziologinių procesų pasikeitimą. Medis tarsi bando susivokt, kaip čia jam dabar elgtis.Šiuo susivokimo laikotarpiu gali imti kristi lapai, išblukti jų spalva, lapija suglebti. Visa tai – streso padariniai. Skaityti toliau »

Gru 212010
 

Tęsiame pažintį su anonomis  – dekoratyviais, valgomus vaisius vedančiais tropiniais augalais, galinčiais nesunkiai prisitaikyti augti mūsų kraštuose ant palangės. Priminsiu, kad vietą joms reikia parinkti kuo šviesesnę ir šiltesnę, gausiai laistyti ir tręšti (vasarą anonos geriausiai jaučiasi šiltnamyje). Nors anonos natūraliai neturi ramybės periodo, mūsų krašte jos reaguoja į trumpėjančią dieną ir pereina į priverstinės ramybės būseną, t.y. neauga. Tačiau vandens šiuo laikotarpiu joms reikia ne mažiau. Primintinas ir išskirtinis visų anonų „kaprizas“ – jos nepakenčia tabako dūmų. Ima ruduoti ir riestis lapų galiukai, o patys lapai išblykšta, neretai ima kristi.

Kadangi bendrai apie anonas jau kalbėjom anksčiau, pereikim prie konkrečių pavyzdžių. Skaityti toliau »