Rgp 032010
 

Vis dažniau pradedamas naudoti ir kiek kitoks bonsų skirstymas – ekologinis. Tai – skirstymas pagal galimas jų auginimo sąlygas. Mūsuose dažniausiai sutinkami terminai „kambariniai” ir „lauko” bonsai. Kas tai yra? Ar toks skirstymas tinkamas, ar teisingas?

Kambariniai bonsai – tai visos medžių rūšys, kurios arba gali augti kambaryje, arba gali augti tik kambaryje. Šis sugalvotas apibrėžimas nėra nei kalbos klaida, nei koks pokštas. Visas sumedėjusių augalų rūšis sąlyginai galima suskirstyti į tas, kurioms kambarinės sąlygos ištįsus metus yra būtinos, ir į tas, kurioms tos sąlygos yra galimos, t.y. atnešti iš lauko ant palangės jie nepradeda skursti ir nykti.

Sakysim, paprastasis beržas ar eglė niekada neaugs standartiniame bute. Pirmiausia, čia jiems per sausas oras. Antra, tokiomis sąlygomis nėra tinkamo ramybės periodo. Bet svarbiausia – per mažas dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Būtent trečioji sąlyga ir veda prie neišvengiamos tokio tipo medžių žūties. Per dieną, net ir dideliame karštyje augantys, fotosintezės dėka tokie augalai sintetina įvairias organines medžiagas. Vyksta asimiliacijos ir sintezės procesai. Tai dėl jų augalas auga, didėja jo biomasė. Tačiau kartu vyksta ir kvėpavimas, medžiagų skaidymas, disimiliacija. Jo pasekoje susintetintos medžiagos skaidomos, o energija toliau panaudojama sintezei. Nakčia vyksta tik disimiliacija. Be to, reparuojamos (atstatomos) fotosintezės fermentinės sistemos po dienos „nusidėvėjimo”. Tiek asimiliacija, tiek disimiliacija turi būti pusiausvyroje. Kuo sparčiau vyksta asimiliacija, tuo greičiau auga augalas. Bet jei staiga medžiagų suskaidoma daugiau nei  susintetinama, augalas ima skursti – juk skaidymo fermentai turbūt labiausiai nuo temeratūros priklausoma fermentų grupė. Kuo ji aukštesnė, tuo skaidymas vyksta greičiau. Taigi, augalas tarsi be reikalo naudoja dienos metu pagamintas medžiagas. Skaityti toliau »

Lie 112010
 

Nors tiek istorikai, tiek archeologai randa vis naujų bonsų atsiradimo įrodymų, faktų, bylojančių apie jų paplitimą, auginimo raidą bei tradicijas, vis gi šios kultūros atsiradimas netruko būti apipintas legendomis, įvairiais būtais ir nebūtais pasakojimais. Atsiradę kaip mini-peizažo dalis,  jau nuo senų laikų bonsai kaip auginimo kultūra paplito ir vystėsi skirtingose, pakankamai izoliuotose valstybėse, veikiami jų kultūrų. Užgimusi Kinijoje, čia besivystydama savarankiškai ir toliau, perėjo šios valstybės sienas  – pateko į Japoniją, Tailandą, Vietnamą,  kitas šio regiono šalis, o dar vėliau – Europą ir kitus kontinentus. Skaityti toliau »