Rgs 142011
 

Chlorozė – viena klastingiausių fiziologinių augalų ligų. Išoriškai augalas neatrodo labai kenčiantis nuo šio negalavimo, tačiau liga gana greitai gali nualinti augalą. Kas tai per negalavimas?

Tarptautinių žodžių žodyne pateikiamas toks šios augalų ligos pavadinimp išaiškinimas:

chloròzė [gr. chlōros — gelsvai žalias]:
blyškus — augalo (daugiausia lapų) liguistas pageltimas;
atsiranda dėl kai kurių maisto elementų trūkumo, medžiagų apykaitos sutrikimo.

Kas gi vyksta augale, kodėl jis pagelsta, kaip to išvengti? Skaityti toliau »

Rgp 312011
 

Tikrosios miltligės pažeistas ąžuolo lapas

Antroje vasaros pusėje ant medžių lapų gali atsirasti balsvas ar pilkšvas apnašas. Pradžioje jis būna lygus, vėliau įgauna aksomo tekstūrą, keičia spalvą. Tokie pažeisti lapai ima anksčiau gelsti, kristi, dažnai deformuojasi.

Tai – miltligės. Parazitinių grybų sukeliamos infekcinės augalų ligos.

Atrodytų, kas čia tokio? Pageltę lapai deformuoti lapai nukris ir kitą pavasarį išaugs nauji, sveiki. Be to, bonsai dažnai auginami gerai ventiliuojamoje aplinkoje, jų vainikai nesutankėję, jie nepertręšiami. Tačiau vis gi pasitaiko, kad vienas kitas medis ima ir sunegaluoja.

Skaityti toliau »

Lap 082010
 

Kiekvieno augalo lapai yra greičiausiai negalavimą parodantis organas. Nesvarbu, kuri augalo dalis nesveikuoja – šaknys, stiebas ar patys lapai.

Kaip ir gyvūnų pasaulyje, susirgus tam tikromis ligomis, pasireiškia vienodi požymiai (pavyzdžiui, kai kurios kvėpavimo takų ligos sukelia čiaudulį, o čiaudim visi – ir žmonės, ir katės, ir jūrų kiaulytės). Taip ir augalų augimo sutrikimai ar kenkėjai sukelia vienodus simptomus daugeliui augalų. Žinoma, kiekviena rūšis turi savo specifiką, bet daugelis dėsningumų yra visoms vienodi.

Gaila, kad sudaryt tokių negalavimų sąrašą gana keblu dėl vaizdinės medžiagos trūkumo. Nieko nepadarysi, dauguma mano augalų yra sveikut sveikutėliai. Todėl ir vėl norėčiau naudodamasis proga svetainės lankytojų paprašyti: jei jūsų augalo išvaizdoje atsirado kažkokių pakitimų ir pavyko juos gana aiškiai nufotografuoti, prašau nepasididžiuoti ir drąsiai siųsti juos elektroniniu. Gal jūsų atsiųstoje nuotraukoje bus užfiksuotas koks labai retas fiziologinis susirgimas ar kenkėjas, o informacijos sklaida padės ir kitiems skaitytojams. Skaityti toliau »

Spa 292010
 

Dažniausiai vazoninius augalus (tame tarpe ir bonsus) persodiname pavasarį, aktyvaus augimo pradžioje. Tuo metu geriausiai auga ir naujos šakos, ir naujos šaknys, ir pats augalas prigyja nesunkiai. Kitas geras laikas lauke laikomų augalų persodinimui yra ruduo, prieš ramybės laikotarpį. Tada po jo nubudęs medis jau yra šiek tiek pripratęs prie naujų sąlygų ir iškart intensyviai auginasi naujas šaknis, nesunkiai pradeda naują vegetacijos sezoną. Tačiau rudeninis persodinimas bonsams taikomas žymiai rečiau.

Bet ne visada pavyksta išlaikyti šį pavasarinių/rudeninių persodinimų kalendorių. Turbūt daugeliui teko nusipirkus atvežtinį augalą (nebūtinai bonsą) susidurt su perdžiūvusiu substratu. Kadangi  fitosanitariniai reikalavimai neleidžia įvežti į Lietuvos Respubliką dirvožemio, augalai importuojami durpėse ar jų mišinyje su smėliu. O toks substratas nors ir gerai sugeria bei išlaiko drėgmę, bet kartą perdžiuvęs po to labai sunkiai sugeria vandenį. Kelionės metu augalas nelaistomas reguliariai. Substratas nuolatos tai perdžiūva, tai yra perliejamas. Perdžiūvimo metu substrato dalelės sulimpa tarpusavyje ir kartu su padžiuvusiomis šaknimis susitraukia į standesnį gumulą, atšoka nuo indo sienelių paviršiaus. Palaisčius, vanduo greitai nubėga susidariusiais tarpais ir išbėga pro skylę dugne. Pats substrato gumulas nesudrėksta. Ilgainiui augalas ima skursti. Skaityti toliau »

Spa 282010
 

Diskutuojant forumuose apie kambarinius bonsus (o susidaro toks įspūdis, kad daugiausia bonsų entuziastų Lietuvoje būtent orientuojasi į kambariuose galinčius augti medelius) pirmoje vietoje vis gi išlieka klausimas „apie gelstančius fikusų lapus“.

Žinoma, ne tik fikusai kelia problemų. Geltonais lapais nerimą savo šeimininkui sugeba sukelti ir karmonos, ir ligustrai –  beveik visi tropiniai sumedėję augalai, kurie Lietuvoje auginami kaip kambariniai.  Todėl periodiškai ir su padažnėjimais šildymo sezono pradžioje forumai sumirga žinutėmis: „Ką daryti? Kas atsitiko mano medeliui? Ką padariau ne taip?“

Be panikos! Gal atvejis visai ir ne kritinis. Lapų pageltimas ir kritimas gali būti sąlygotas tik dviejų esminių priežasčių. Pirmoji – tai genetiškai užprogramuotas sezoniškumas. Kita – šaknų funkcijos nepakankamumas. Daugiau variantų atrodo nėra.

Pasižiūrėkime į abi šias priežastis iš arčiau. Skaityti toliau »

Rgs 042010
 

Kaštoninės keršakandės suaugėlis drugelis

Pastaraisiais metais Lietuvos miestų ir miestelių parkų vaizdą bjauroja kaštoninės keršakandės veikla – šio mažo drugelio vikšrai pažeidžia kaštonų lapus. Lietuvoje kaštoninė keršakandė pirmą kartą aptikta 2002 m., Vilniuje – 2005, iki šių dienų praktiškai paplito visoje šalyje. Lietuvoje pirmieji pažeidimai aptinkami jau birželio pirmomis dienomis, stebimos 2-3 kartos.

Kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridella Deschka & Dimic 1986) drugių būrio (Lepidoptera), keršųjų kandelių šeimos (Gracillariidae) drugys. Kaštoninės keršakandės pirmą kartą aptiktos 1985 metais prie Ohrid ežero Makedonijoje ir 1986 buvo aprašyta nauja drugių rūšis Cameraria ohridella (Deshka, Dimic, 1986). Kaštoninė keršoji kandelė per 20 metų labai plačiai paplito Europoje ir šiuo metu jau aptikta beveik visose senojo žemyno šalyse. Skaityti toliau »