Bal 142017
 

Tęsiame straipsnių seriją apie kusamonams tinkamus egzotiškus augalus. Reikalavimai šiems augalams nėra labai dideli: juos turi tenkinti tos pačios sąlygos, kaip ir pačius bonsus (bent jau vegetacijos metu), jie turėtų (nors nebūtinai) būti to paties ekotopo augalai, bet svarbiausia – jie turėtų derėti prie pagrindinio medžio, kompozicija turėtų atrodyti vientisa ir estetiškai patraukli.

Tilandsijos – bromelijiniai augalai, gražiai atrodantys kone kiekvienoje augalų kompozicijoje. Tiek savo išvaizda, tiek sandara, tiek augimo būdu jos ganėtinai skiriasi nuo stereotipinių žolinių augalų. Būdamos nelabai išrankios auginimo sąlygoms, jos nesunkiai galėtų sudaryti kompaniją bonsams vasaros metu.

Apie tilandsijas kalbamės su Lina ir Aurimu Baranauskais, jau senai auginančiais ir kolekcionuojančiais šiuos nuostabius augalus.

Skaityti toliau »

Vas 202017
 

Kusamonai – neatsiejama bonso kompozicijos dalis, papildanti pagrindinį jos elementą – medį. Dažniausiai kusamonams naudojami žoliniai augalai, kurie mažame vazonėlyje komponuojami atsižvelgiant į estetiką, vienodas su medžiu augimo sąlygas. Iš pažiūros trapūs ir gležni kusamonai pabrėžia medžio ilgaamžiškumą, suteikia kompozicijai atsvaros. Paprastai kusamonams skiriama gerokai mažiau dėmesio ir priežiūros, nei bonsui, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus augalus, kurie būtų nereiklūs, patrauklūs ir ne mažiau išskirtiniai.

Vienas iš tokių pasirinkimo variantų – gegužraibinių šeimai priklausanti plejonių gentis (Pleione). Tai daugiametės orchidėjos, pasižyminčios ryškiu sezoniškumu, dažniausiai ankstyvu pavasariniu žydėjimu ir sąlyginai dideliais išraiškingais žiedais. Kokia šios genties atstovų įvairovė, į ką atkreipti dėmesį juos auginant klausiame Lietuvos orchidėjininkų draugijos narę Eglę Kazulienę, ne vienerius metus draugaujančią su šiomis nuostabiomis gėlėmis.

Skaityti toliau »

Gru 122016
 

Bonsų sode apart medžių neretai sutinkamos ir mažesnės, dažniausiai žolinių augalų kompozicijos – kusamonai. Šios kompozicijos taip pat lydi bonsus ir parodose. Kusamonams naudojami augalai turėtų papildyti bonso estetiką, kažką pabrėžti, o gal sudaryti prieštarą. Vieni tokių augalų – pasaulyje labai mėgstamos nedidelės gėlytės – troškutės.

Žydinčios troškutės juodosios keramikos vazone

Žydinčios troškutės juodosios keramikos vazone

Troškutės (Rhodohypoxis) – Hypoksidaceae šeimai priklausančių žiedinių augalų gentis, kurioje tėra šešios rūšys. Jų gimtinė – Pietų Afrika. Iš čia jos paplito po visą pasaulį ir tapo labai populiarios. Jos auginamos gėlynuose, vazonuose, alpinariumuose.

Tai – daugiametis svogūninis augalas. Antžeminė dalis sužaliuoja pavasarį, iš svogūnėlio išauga kardiški, iki 15 cm lapai. Vėliau pasirodo ir žiedai. Jie būna balti, rausvi, avietiniai, įvairiausių atspalvių. Dabar yra išvesta troškučių veislių ir pilnaviduriais žiedais. Žiedai maloniai kvepia. Skaityti toliau »

Lie 082015
 

Šiemet „Juodšilių popietės“ buvo kiek kitokios, nei kitais metais. Jei anksčiau kiekvienas atsiveždavo savo medį ir jį tvarkydavo, tai šiemet nuveikėm ir šį tą bendro.

Mintis ne tik formuoti medį, bet ir prieš tai nusipiešti jo eskizą nėra jokia naujovė. Taip daro nemažai meistrų ir bonsai entuziastų. Kaip pavyzdys buvo parodytas parodomasis meistro iš Čekijos Pavel Slovák  formavimas EBA konvencijoje Vroclave 2014-ais metais. Jau prieš formavimą galima buvo pamatyti ir paruoštą ruošinį, ir meistro eskizą kaip šis medis atrodys po formavimo. O norintys atminimui gavo ir šio eskizo kopijas.

Taigi, rezultatas ir jo planavimas popieriaus lape: Skaityti toliau »

Vas 032015
 

Kerpė – simbiontinis organizmas, sudarytas iš grybo ir dumblio. Didžioji dauguma kerpes sudarančių grybų yra aukšliagrybiai, rečiau – papėdgrybiai. Dauguma dumblių – žaliadumbliai, rečiau – melsvabakterės.

Kerpės paplitusios visame Žemės rutulyje,įvairiausios jų rūšys prisitaikiusios augti ant įvairiausių substratų: kitų augalų, akmenų, smėlio ar dirvožemio. Tai – ne pafazitiniai augalai. Net gyvą substratą kerpės panaudoja tik prisitvirtinimui.

Skaityti toliau »

Vas 022015
 

Visi organizmai reaguoja į savo gyvenamosios aplinkos pokyčius – vieni greičiau, akivaizdžiau, kiti lėčiau, nepastebimai. Į kai kuriuos iš tokių pokyčių, pavyzdžiui, medžių džiūvimą, stambesnių gyvūnų skaičiaus sumažėjimą, kai kurių vabzdžių pagausėjimą ar dumblių, sukeliančių vandens žydėjimą, išplitimą visuomenė atkreipia dėmesį ir reaguoja. Kita kaita lieka nepastebėta ar žinoma tik specialistams – pavyzdžiui, kintanti mikroskopinių dirvožemio organizmų sudėtis, mažiau žinomų augalų ar smulkių gyvūnų nykimas. Kerpės dažniausiai priskiriamos pastarajai grupei, nors apibūdinimą, kad jos yra itin jautrūs taršai organizmai, turbūt yra girdėję daugelis žmonių. Visa bėda, kad nedaug kas plačiojoje visuomenėje iš tiesų žino, kas yra kerpės, kodėl jos yra jautrios ir į ką bei kaip reaguoja. Ir kerpės įvaizdis tebėra miglotas – pagal išvaizdą žmonės jas painioja su samanomis, o pavadinimas dažniausiai asocijuojasi su kempininiais grybais, mat kai kurios tarmėse žodis „kerpė“ ir reiškia kempininį grybą. Skaityti toliau »

Sau 072015
 

Tiek apie samanas, tiek apie kerpsamanes jau esam kalbėję. Kaip jos susijusios su bonsais, kokia jų daroma nauda, žala ar panaudojimas. Dabar pasižiūrėkim į dažniausiai sutinkamas samanų rūšis. Autorei ir leidyklai „Lututė“ sutikus, visa informacija apie rūšis šiame straipsnyje yra iš prieš penkiolika metų išleistos Jolantos Banienės knygelės „Samanos“ (pažintinė serija „Gamta šalia tavęs“, ISBN 9955-452-24-2 – pasidairykit, ji vis dar kartais pasirodo tai viename, tai kitame knygyne). Skaityti toliau »

Sau 052015
 

Kalbant apie samanas, buvo užsiminta, kad bonsai medelis niekada nebūna kompozicijoje vienišas. Tačiau ne visi jį lydintys augalai yra pageidautini. Kartais šalia mūsų puoselėjamo augintinio užsiveisia ir nepageidautinų „įnamių“. Vieni tokių – kerpsamanės. Susipažinkime su jomis iš arčiau.

Skaityti toliau »