Spa 042010
 

Kiekvienoje parodoje, kurioje eksponuojami bonsai, pastarieji sudaro didžiąją ekspozicijos dalį,  į juos nukreiptas kone visas lankytojų dėmesys. Tačiau bonsai retai kada būna vieni, juos lydi statulėlės, shitakusos, kusamonai, suiseki.

Kad sudaryti gražią, patrauklią lankytojų akiai kompoziciją, naudojami ir erdvės skirtukai, įvairūs staliukai, kiti kompozicijos aksesuarai. Pavyzdžiui, Ryto rasos sodo ekspozicijoje beveik kiekvienas medis buvo atskirtas dvejomis surištomis bambuko lazdelėmis, žyminčiomis kiekvienos bonso kompozicijos ribas. Medeliai buvo eksponuojami ant medinių dekoratyvinių staliukų, stovelių.

Tačiau tai – ne viskas. Šalia sumedėjusių augalų bendram kompozicijos išbaigtumui buvo pateikiamos ir shitakusos. Tai – nedidelės žolinių augalų kompozicijos, pabrėžiančios bonso ilgaamžiškumą ir grožį. Apie shitakusas jau kalbėjome anksčiau, todėl papildomai ties jomis dabar neapsistosime. Pažymėsime tiktai, kad jos labai lengvai komponuojamos mažose vazonėliuose, panaudojant labai paprastus ir mūsų krašte nesunkiai augančius augalus, pavyzdžiui, bruknes, sidabražoles, dekoratyvines braškes. Skaityti toliau »

Lie 062010
 

Legendos byloja, kad kažkada, labai labai senai, vienas įnoringas kinų imperatorius užsimanė kas rytą nubudęs pro savo rūmų langą aprėpti visą šalį vienu žvilgsniu. Imperatoriaus noras (o gal užgaida) netruko būti įgyvendintas, ir rūmų kieme atsirado ištįsi peizažai – su kalnais, upėmis, miškais, pievomis. Visa Kinija, sumažinta tiek, kad ją galima būtų apžvelgti vienu žvilgsniu – visą iš karto.

Kad padaryti šią sudėtingą kompoziciją, turėjo paplušėti visi – ir molio meistrai, ir staliai, dailidės, akmenskaldžiai. Bet sunkiausia turbūt buvo sodininkams, turėjusiems sukomponuoti daug mažų medžių ir žolinių augalų.

Nuo to ir prasidėjo tiek bonsų, tiek kusamonų bei shitakusų kultūros. Be jokios abejonės bonsai, kaip sumedėję ilgamečiai miniatiurizuoti gyvos gamtos objektai išpopuliarėjo greičiau, tapo plačiau žinomi. Kusamonų ir shitakusų kompozicijos, kurios dažniausiai nėra ilgaamžės taip ir pasiliko lydimieji elementai, nepaisant to, kad kompoziciniam išbaigtumui jų vaidmuo gali būti tikrai neantraeilis. Skaityti toliau »

Bir 232010
 

Neretai bonsai medžiai nėra eksponuojami vieniši. Šimtametės istorijos eigoje jų kompozicijas imta puošti įvairiausiais papildymais. Taip atsirado akmenys, uolos, statulėlės, žoliniai augalai pačiame bonso konteineryje ar pasodinti atskirame, mažesniame inde.

Kiekviena tokia kompozicijos detalė gali būti naudojama tiesiog estetiniais tikslais, siekiant papildyti, pagyvinti ar užbaigti kompoziciją, arba kaip filosofinis akcentas, stengiantis paryškinti skirtumus tarp suaugusio, seno, dešimtmečiais formuoto  medžio ir trapaus, mažo, neilgaamžio žolyno. Skaityti toliau »