Sau 192011
 

Tinklaraščiai ir svetainės lietuvių kalba.

2010-2011 metai

 

http://bonsai-lietuva.blogspot.com

Birželio 7 dieną atsiradusiu pirmuoju įrašu internetinį pasaulį pasveikino naujas interneto dienoraštis „Viskas apie bonsai medelius“.

Dienoraštis nedidelis, bet savarankiškas.

Ir jei kada nors kiltų minčių užsisakyti internete kokią knygą apie bonsus – užsukite ten pasižvalgyti. Apart recenzijų galima rasti ir visą eilę nuorodų į internetinėse parduotuvėse siūlomą literatūrą.

Autorius apie savo dienoraštį:

„Dar sovietinėje sodininkystės knygoje perskaityta žinutė apie bonsai medelius, buvo bene pirmas kartas kai susipažinau su šiais medžiais neūžaugomis. Turėdamas sodą, galėjau eksperimentuoti iki soties, tiesa tai buvo fragmentiški bandymai. Bet su laiku ir su įgytomis žiniomis apie augalus, galėjau imtis drąsesnių bandymų. Todėl savo bloge http://bonsai-lietuva.blogspot.com noriu parodyti visą bonsai auginimo procesą – nuo pasodinimo, priežiūros iki formavimo. Su laiku, bloge pateiksiu daugiau informacijos apie bonsai literatūrą, naudojamus įrankius ir pan. Tad blogas bonsai-lietuva.blogspot.com neabejotinai plėsis.

Mindaugas“

Ačiū Mindaugui už informaciją ir prisistatymą, o jo dienoraščiui – nuoširdūs linkėjimai plėstis ir didinti savo skaitytojų ratą.

Galiu įtarti, kad gal internetinių dienoraščių yra ir daugiau, ar bent jau straipsnių bonsų tematika interneto dienoraščiuose. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių, paieškos sistemos jų neranda ir rezultatų sąraše nepateikia. Gal kaltas per mažas lankomumas, o gal neteisingai sudėliotos metažymės, raktiniai žodžiai. Gali būti, kad nustatytas režimas, neleidžiantis paieškos sistemoms skanuoti svetainės.

http://www.ibonsai.lt

Kiek vėliau, į 2010 metų vasaros pabaigą, „internetiniame pajūryje“ atsiranda Roko Vaičiaus svetainė iBonsai.

Čia viskas apie bonsus išdėstyta trumpai, glaustai, lakoniškai.

Svetainėje yra ne tik informacijos apie bonsų auginimo bei formavimo techniką, bet pateikiamas ir Lietuvos sąlygoms pritaikytas jų priežiūros kalendorius.

Svetainė turi ir elektroninę bonsai parduotuvę. Net jei neketinate medelio pirkti, į šią parduotuvę verta užsukti vien pasižvalgyti kaip po nuostabių nuotraukų galeriją.

http://www.bonsai.lt

2011 metų sausio pradžioje pasikeitė ir Kęstučio Ptakausko svetainė bonsai.lt, pirmoji svetainė apie bonsus Lietuvoje.

Šie pasikeitimai ne tik naujas svetainės dizainas, bet ir kintantis turinys. Dalis informacijos perkelta iš senos svetainės versijos, bet ilgainiui skaitytojai galės rasti ir naujos, ne tik su bonsais susijusios informacijos, pavyzdžiui apie šilkinius karpius Koi, kitas įdomias Japonų kultūros detales.

Tikrai džiugu, kad pagaliau atsinaujino, atsigavo svetainė, pateikianti informaciją, paremtą asmenine Kęstučio Ptakausko bonsų auginimo ir formavimo patirtimi, skaičiuojančia jau ne vieną dešimtmetį.

http://www.sodininkas.com

Ne vieną metamorfozę metų eigoje išgyveno ir Saibon.puslapiai.lt – tiek perėjimas prie naujo puslapio turinio tvarkymo programinio apvalkalo, tiek keičiant svetainės išvaizdos šabloną. Šiuo metu svetainė visiškai uždaryta. Visa joje buvusi informacija integruota svetainėje nauju adresu –  Sodininkas.com.

Maža to, svetainėje ima veikti forumas. Trečiasis forumas Lietuvoje, kurio temų sąraše yra ir bonsai. Ambicingas žingsnis. Tad ar galime skųstis informacijos trūkumu, kai pagal statistiką Lietuvoje vienam milijonui gyventojų tenka vienas bonsų forumas. Jokia kita valstybė turbūt negali pasigirti tokias statistiniais rodikliais.

http://www.bonsailithuania.com

Ši svetainė bent jau kol kas skirta vien tik VI-ajai tarptautinei bonsai ir suiseki parodai bei II Japonijos menų festivaliui skirta svetainė.

Geras sprendimas supažindinti skaitytojus tiek su būsimu renginiu, tiek su jo eksponatais kiek detaliau. Taip pat padedantis tvarkyti organizacinius renginio reikalus.

Diskusijų forumai

2011 metai

Plačiau apie pokalbius, klausimus ir duskusijas galima pasiskaityti čia.

Lietuviški bonsų tematiką gvildenantys forumai:

.

Internetinės parduotuvės

staliausirankiai.lt

Lap 012010
 

Natūralūs mineraliniai sorbentai – tai gamtoje randamos uolienos pasižyminčios didesnėmis ar mažesnėmis sorbcinėmis (įsiurbimo, sugėrimo) savybėmis. Šios uolienos gali sugerti tiek vandenį, tiek jame ištirpusias mineralines ir organines medžiagas.

Natūralūs mineraliniai sorbentai plačiai naudojami kaip bonsų substratų mišinių sudėtinės dalys. Skaityti toliau »

Rgs 142010
 

Gamtoje nėra tiesių medelių –
nei ąžuolėlių, nei pušelių

Bonsų kultūros sėkmingas formavimas neatsiejamai sąlygojamas dviejų dalykų – augalo rūšies pažinimo ir formavimo įgūdžių. Prie jų pridėję kantrybę ir rimtį gal ne taip greitai, kaip kartais norėtųsi, bet galime pasiekti labai neblogų rezultatų.

Ir jei stengiantis pažinti augalo, kurį auginame ir formuojame, fiziologinius poreikius mus tereikia turėti žinių, nesvarbu, iš kur jos gautos, tai pačiam formavimo procesui mums reikalingi tiek įrankiai, tiek priemonės.

Taigi, keletas straipsnių apie tai. Pirmiausia – įrankiai. Dabar aptarsime tik pačius pagrindinius, tradiciškai susiformavusius bonsų tėvynėje įrankius. Toliau pasvarstysime, kuo juos galima pakeisti. Dar vėliau, kaip ir kokiais atvejais geriau naudoti vieną ar kitą įrankį. Ir jei mums pasiseks, užbaigsime pažintį su įrankiais apžvelgdami, ką gamybininkai ir išradėjai siūlo naujausio. Skaityti toliau »

Rgs 042010
 

Juodoji keramikaKiek atskirai norėtųsi pakalbėti apie labai savitą keramikos rūšį – juodąją keramiką. Juodosios keramikos dirbiniai iš toliau atrodo kaip metaliniai, blizgūs, tamsūs. Kas jiems suteikia nemažai savitumo. Tai tarsi kažkas tarpinio tarp metalo, molio, gal net plastiko. Tamsus jų blizgumas labai tinka prie tamsialapių bonsų, ypač žydinčių baltais žiedais.

Juodosios keramikos konteineriai skirti tik „kambariniams” bonsams. Mūsų žiemos sąlygomis jie nesunkiai būtų šalčio suskaldomi.

Kita teigiama šios keramikos rūšies savybė – ji labai gerai paslepia konteinerį nulipdžiusio meistro nepatyrimą, klaidas. Koks bebūtų šios keramikos gaminys, net labai gerai ir priekabiai į jį įsižiūrėjus galima būtų nuspręsti, kad „taip ir turėjo būti”. Būtent dėl šios priežasties norėčiau rekomenduoti šio tipo keramikos dirbinius tiems, kurie nori ne tik suformuoti patys bonsą, bet ir pasirūpinti jo indu, nusilipdyti jį patys. Skaityti toliau »

Lie 092010
 

Akadama – tai dažniausiai tiek mėgėjų, tiek profesionalų naudojamas substratas.  Pavadinimas kilęs iš dviejų japoniškų žodžių: raudonas ir kamuolys. 

Šis substratas yra natūraliai gaunamas kasant gamtoje ir panašus į granuliuoto molio gabalėlius. Iš gilesnių sluoksnių iškasti akadamos gabalėliai yra vertingesni ir dažniau naudojami tiek bonsų auginime, tiek sodininkystėje. Akadama gali būt  naudojama tiek gryna, tiek maišoma su kitais substratais – smėliu, kompostu, žievės gabaliukais, durpėmis, lavos granulėmis ir pan.

Skaityti toliau »