Gru 272016
 

Turbūt grybų karalystės, kurią sudaro apie šimtą tūkstančių rūšių, savo evoliuciją pradėjusių paleozojaus eroje prieš penkis šimtus milijonų metų, išsamiau pristatyti nereikia. Kasdien su jais susiduriame. Jie dalyvauja kone kiekvienos ekosistemos gyvenime, ardydami negyvą organiką, taip aktyviai įsijungdami į medžiagų apykaitos ratus. Grybų yra ir patogenų tarpe, sukeliančių augalų bei gyvūnų ligas, ir parazitų, mintančių kitais gyvais organizmais. Tačiau daugiausia jų rūšių prisitaikė skaidyti negyvą organiką.

Pažindamas grybus, žmogus išmoko pasinaudoti daugeliu grybų rūšių gebėjimų, naudoja juos maistui, maisto pramonėje įvairių produktų (alaus, vyno, sūrių gamyboje),  medicinoje. Išmoko ir susidoroti su nepageidaujamomis grybų rūšimis.

Bonsų kultūroje grybai taip pat gali turėti labai didelę (teigiamą ar neigiamą) reikšmę.

Skaityti toliau »

Gru 192016
 

Turbūt nieks neužginčys, kad vielavimas ir genėjimas yra pagrindiniai bonsų antžeminės dalies formavimo būdai. Jų dėka suformuojama didžioji dalis bendro medžio vaizdo, atsiranda jo siluetas, detalės. Tačiau yra technikų, gerokai paspartinančių bonso formavimo procesą, leidžiančių greičiau pasiekti norimą rezultatą tiek po genėjimo, tiek po vielavimo. Viena jų – defoliacija – lapų ar spyglių pašalinimas aktyvios augalo vegetacijos metu. Skaityti toliau »

Lap 282016
 

Turbūt tai žino (ar bent nujaučia) net pradedantys bonsų augintojai – viskas čia turi būti savo laiku. Savalaikis persodinimas, laistymas, jei reikia – purškimas, tręšimas… Turbūt yra tik vienas bonsų priežiūros darbas, kurį galima nukelti vėlesniam, patogesniam laikui. Tai – ravėjimas. Per apie ji – kitą kartą. Dabar, atsižvelgiant ir į šio rudens temperatūrų ypatumus, svarbiau yra aptarti, kaip geriau medžius paruošti žiemojimui. Tiksliau – kaip pasirūpinti viena svarbiausių jų dalių – kamienais.

Kodėl ši dalis yra tokia svarbi? Todėl, kad pažaidos kamiene, ligos ar kiti negalavimai dažniausiai turi medžiui tragiškų pasekmių. Juk šaknis apgenime kiekvieno persodinimo metu, tą patį padarome ir su šakomis, formuodami medžius. Tiek šakos, tiek šaknys atželia. O štai kamienas išlieka visą medžio gyvenimą. Todėl jam turi būti skirtas reikiamas dėmesys.

Kartais, artėjant žiemai, trumpėjant dienoms, nespėjame nudirbti kai kurių būtiniausių sodo darbų, medelius paskubomis paruošiame žiemojimui. Neretai taip bonsų entuziastų keiksnojamas nestabilus Lietuvos klimatas čia mums ištiesia pagalbos ranką – kai po pirmųjų stipresnių atšalimų orai atšyla ilgesniam laikui. Tada galima suskubti nuveikti likusius medžių priežiūros darbus. O svarbiausia, ramiai, neskubant apžiūrėti medžių kamienus ir, jei reikia, padėti jiems geriau peržiemoti. Skaityti toliau »

Sau 182016
 

Tokios jau tradicijos – artėjant Kalėdoms, pradedam ruoštis ir puoštis, ir puošti medžius. Apie žiemos švenčių medžius ne taip jau mažai buvo kalbėta. Turbūt visi spėjot perskaityti prieš praeitas Kalėdas pasirodžiusį įrašą apie paprastą Kalėdų eglutę. Šventiniams medžiams skirta ir atskira tema forume. Vieni laikomės nusistovėjusių tradicijų ir puošiam paprastas nukirstas eglutes ar jų šakas, kiti tausojam medžius ir papuošiam dirbtines eglutes, dar kiti – ieškom kažko originalaus ir neįprasto.

Iš tikrųjų, tai pasitelkus fantaziją, šventinį medį galima suformuoti vos ne iš kiekvieno spygliuočio. Kad ir kokia būtų natūraliai augančio medelio laja, ją visada galima pakreipti norima linkme. Ir per trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą gauti norimą rezultatą.

kiparisas sakutes

Skaityti toliau »

Sau 172016
 

Skirtingai nuo kelių praėjusių, ši žiema periodiškai parodo savo tvirtą žiemišką charakterį. Yra visko – ir atlydžių, ir didelio šalčio bangų, ir plikšalos, ir šlabdribos, ir sniego. Sniego poveikis medžiams gali būti vertinamas labai prieštaringai. Jis gali tiek pagelbėti, tiek prikrėsti šunybių. Nors daugeliu atveju tai tikrai panašu į kovą su vėjo malūnais.

Gausiai iškritęs sniegas uždengia ne tik medžių šakas, bet ir substratą, neretai apklodamas iš visų pusių ir konteinerius. Taip susidaro saulės spindulius atspindintis izoliacinis sluoksnis, saugantis augalų šaknis nuo spartaus temperatūrų svyravimo. Per atlydžius tirpdamas, sniegas neleidžia substratui perdžiūti.

Ypač gerai sniego danga laikosi ant spygliuočių medžių vainikų. Čia jis taip pat gali labai vykusiai pasitarnauti, apsaugodamas medžius nuo ryškių saulės spindulių, taip išgelbėdamas nuo fiziologinės sausros bei apdegimo. Ar pastebėjote, kad nors dar tik sausio vidurys, medžių šešėliai ant sniegu padengtų namų stogų yra labai kontrastingi. O ir žiūrėti neprisimerkus į šviesą atspindinti sniegą darosi vis sunkiau.

stogas

Skaityti toliau »

Sau 022016
 

skroblas3Žiema, nors ir neskubėdama, bet vis gi atėjo. Lyg ir viskas vyko teisingai. Pradžioje merkė lietus, prigirdė žemę. Tada ėmė spaust lengvas šaltukas, o kartu ir pradėjo snigti. Kai viskas buvo sniegu užklota, šaltukas spustelėjo stipriau. Tad skųstis neturėtumėm. Kad ir kaip tie šalčiai nepatiktų, žiema mūsų krašte – privalomas metų laikas. Per jį gamta pailsi, atsirenka stipriausius, ištvermingiausius, susidoroja su parazitais.

Ko reikėtų nepamiršti žiemos metu? Visų pirma, žiemojančių po atviru dangumi medžių. Nesvarbu, ar jų vazonai prikasti į žemę, ar stovi ant lentynų, apsauga nuo „šaltosios porelės” – žvarbaus vėjo ir gausaus sniego – niekada nepakenks. Ir jei nuo vėjo apsaugą pasiruošiame prieš žiemą, tai nuo sniego tenka saugotis reguliariai.  Skaityti toliau »

Lap 252015
 

000Džiaugtis bonsai medelių sodo estetika žiemos metu gali tik tie, kurie turi patikimai apsaugotą vietą po atviru dangumi arba augina juos namuose. Visais kitais atvejais tenka pasirūpinti, kad sąlygos ramybės metu būtų kuo mažiau atšiaurios, grožis tampa antraeiliu faktoriumi.

Žiemos metu medžiais rūpinamės mažiau, rečiau juos aplankome, todėl labai svarbi išankstinė  apsauga. Apsauga nuo dvikojų, keturkojų ir sparnuotųjų, apsauga nuo vėjo, gausaus sniego. Kaip paruošti medžius žiemai jau ne kartą buvo rašyta, tad šiuose straipsniuose nesunkiai rasite turbūt visą aktualią informaciją: Skaityti toliau »

Geg 252015
 

Negyvos medienos atodangos tampa vis populiaresnės bonsai kultūroje tiek formuojant klasikinius, tiek modernius bonsus. Štai keletas pavyzdžių, kaip gali atrodyti negyva mediena.

Tačiau kokia žievės neapsaugota mediena yra lengvas grybelių ir bakterijų grobis, todėl svarbu tinkamai ir laiku  ją prižiūrėti. Ir prižiūrėti nėra labai sunku. Skaityti toliau »

Kov 022015
 

Dažnai žmonės užsinori savo kieme pasisodinti kokį nors egzotišką mūsų kraštui medį ar krūmą, tuo paįvairindami želdinių išvaizdą bei suteikia savitumo. Taip ir bonsai entuziastai savose kolekcijose nori turėti įvairesnių medžių rūšių. Tačiau neretai tokį pasirinkimą lemia klimatas (šiluma): Kuo arčiau Žemės pusiaujo, tuo daugiau šilumamėgių medžių, o artėjant link ašigalių auga šalčiams atsparesnės augalų rūšys. Be šilumos augalus veikia šviesa, drėgmė bei kiti aplinkos veiksniai, tačiau atskirų rūšių arealo ribos sutampa su tam tikrų temperatūrų vienodomis linijomis (izotermomis). Pavyzdžiui, paprastojo ąžuolo (Quercus robur) paplitimo šiaurinė riba (pietų Suomijoje) sutampa su 3oC metine izoterma.

Atskiros rūšies augalai geriausiai auga tam tikroje optimalioje temperatūroje, pvz.: paprastosios pušies (Pinus sylvestris) ūgliai auga esant 7-34oC oro temperatūrai, bet šio vystymosi tarpsniui palankiausia temperatūra yra 25-28oC. Atskiriems fiziologiniams procesams ir vystymosi tarpsniams yra skirtingas temperatūros optimumas, pvz.: paprastosios elgės (Picea abies) ir sibirinio kėnio (Abies sibirica) ūgliai pradeda augti 7-10oC, žydėjimas (sporifikacija) prasideda esant 10oC ir didesnei temperatūrai. Esant žemesnei temperatūrai sužydi alksniai, lazdynas, drebulė ir daugelis karklų, tačiau augti pradeda orui labiau sušilus. Skaityti toliau »