Sau 242021
 

Dar gegužės pradžioje šis blizgusis fikusas buvo „pasodintas“ ant pemzos luito tikintis, kad po keleto mėnesių jis prigis, o mes turėsime medį ant akmens. Šis laikotarpis kiek užsitęsė dėl mano kaltės, nes niekaip neprisiruošiau patikrinti, kaip gi ten vyksta tas šaknijimosi procesas. O ir augti fikusui teko nepakankamai gerose sąlygose.

21

Nors antžeminė dalis nuo šviesos stygiaus kiek peraugo ir ištįso, tačiau šaknys, kaip pamatysite, tik dar geriau įsitvirtino. Kaip ten bebūtų – nėr to blogo, kas neišeitų į gerą. Kadangi prieš Kalėdas reikia baigti visus nebaigtus darbus, tai metas būtų ir šio fikuso šaknis atidengt nuo kiminų. Skaityti toliau »

Sau 242021
 

Kaip jau kalbėjome anksčiau, bonsas gali būti ne tik dirbtinai susendintas medis, pasodintas paprastame substrate, bet ir medžio – akmens miniatiūra. Padaryti ją gana paprasta, nors praeina nemažai laiko, kol kompozicijos komponentai susiderina ir suauga tarpusavyje. Vis gi – tai gyvosios ir negyvosios gamtos simbiozė.

1-isisaknije fikusu auginiai

Nebandykime kažko įmantraus, o imkim ir padarykim tai paprastomis buitinėmis sąlygomis: namie ant palangės ar kieme – tiesiog ant šaligatvio plytelių. Kaip jau sutarėm pirmojoje dalyje, augalas bus Ficus ginseng. Tam, kad mūsų užmačia pavyktų, augalo reiktų pasirūpinti įšaknydintais fikuso auginiais iš anksto. Štai keletas iš rudens pamerktų į vandenį nugenėto fikuso šakelių – išsirenkam geriausią, labiausiai patikusią, gražiausiai išsišakojusią, turinčią gražiausias (ir kas ne mažiau svarbu – ilgiausias) šaknis. Skaityti toliau »

Sau 242021
 

Bonsų augintojai, siekdami kiek įmanoma priartinti savo kūrinius prie gyvosios gamtos, apart dviejų tradicinių komponentų – vazono ir medžio – sugalvoja pritaikyti nemažai įvairiausių detalių kompozicijai pagyvinti, suteikti jai savitumo ar paslapties. Tai ir samaninės dangos, ir natūralaus medžio ar akmens elementai, papildomi žoliniai augalai.

Vienas iš būdų suteikti bonsui savitumo ir originalumo yra jo pasodinimas ant akmens. Kartais panaudojant akmens platformas sukuriami ištįsi kalnų peizažai.

Šis procesas reikalauja papildomų darbo sąnaudų ir žinių. Ne kiekvieną augalą galima taip pakeisti, kad jis neskursdamas augtų dar nepalankesnėmis sąlygomis. Augančių ant akmens augalų šaknynas patiria daugiau stresų. Dienos metu akmuo gali labiau įšilti, naktį – atvėsti. Vidutinio klimato juostoje, kai augalai žiemai specialiai paruošiami ir žiemoja lauke, akmuo ir šaltis gali padaryti nepataisomą žalą medeliui.

Taigi, viskas priklauso šiek tiek nuo sėkmės ir gero pasirinkimo – tiek augalo rūšies, tiek uolienos tipo. Skaityti toliau »

Gru 122016
 

Bonsų sode apart medžių neretai sutinkamos ir mažesnės, dažniausiai žolinių augalų kompozicijos – kusamonai. Šios kompozicijos taip pat lydi bonsus ir parodose. Kusamonams naudojami augalai turėtų papildyti bonso estetiką, kažką pabrėžti, o gal sudaryti prieštarą. Vieni tokių augalų – pasaulyje labai mėgstamos nedidelės gėlytės – troškutės.

Žydinčios troškutės juodosios keramikos vazone

Žydinčios troškutės juodosios keramikos vazone

Troškutės (Rhodohypoxis) – Hypoksidaceae šeimai priklausančių žiedinių augalų gentis, kurioje tėra šešios rūšys. Jų gimtinė – Pietų Afrika. Iš čia jos paplito po visą pasaulį ir tapo labai populiarios. Jos auginamos gėlynuose, vazonuose, alpinariumuose.

Tai – daugiametis svogūninis augalas. Antžeminė dalis sužaliuoja pavasarį, iš svogūnėlio išauga kardiški, iki 15 cm lapai. Vėliau pasirodo ir žiedai. Jie būna balti, rausvi, avietiniai, įvairiausių atspalvių. Dabar yra išvesta troškučių veislių ir pilnaviduriais žiedais. Žiedai maloniai kvepia. Skaityti toliau »

Bal 222016
 

Ne koks šiemet pavasaris, net forsitijos žydėti nelinkusios. Atrodo gamta laukia kažko, o tas „kažkas“ vis neateina. Žinoma, laukiama atšilimo – o jos kaip nėra, taip nėra. Tačiau, kad ir kaip viskas vyktų pamažu, kiekvienam augalui anksčiau ar vėliau ateina žydėjimo metas. Artėjant nors ir prognozuojamai vėsiam savaitgaliui, Vilniuje, prie Neries, žiedus pradėjo skleisti sakuros…

sakuros 2016-17

Skaityti toliau »

Vas 082016
 

Baltalksnių "gyvatvorė" pakalės griovyjeŽiema staigiai atėjo, skubėdama ir pasitraukė. Nors gamtos pabudimo ženklai vis dar dviprasmiai. Vis dar neskuba išlįst į paviršių ankstyvosios gėlės – krokai, tulpės, žibuoklės, tačiau paukščiai giesmėmis džiugina garsiai.  Pašalas jei kur užsilikęs, tai jau visai nebetvirtas. O jei pašalo nėra – metas ir yamadorių pasižvalgyti. Juk kuo anksčiau augalas iškasamas ir persodinamas, tuo didesnė tikimybė jam prigyti. Juolab ir barsukai šiemet per viduržiemį ankstyvą pavasarį išpranašavo…

Taigi, praėjusį savaitgalį pirmosioms jau šių metų žvalgyboms prisiruošiau ir aš. Ir žvalgybų objektas šį sykį tapo alksniai, vis labiau užkariaujantis drėgnas Vilniaus apylinkes, šlapesnes pievas, pakelių griovius, balų ir šlapynių pakraščius.

Jau keletą metų vis į juos dairiausi. Gražūs, greitai augantys medžiai. Sodri lapija, žvilgantys gražios formos paprasti lapai, smulkūs žiedynai, patraukliai atrodantys vaisiai . Iš estetinės pusės atrodo, jiems nieko netrūksta kad užkariaut bonsų augintojų simpatijas.  Tačiau kažkodėl taip nėra, retai pamatysim juodalksnį ar baltalksnį, besipuikuojančius tiek augintojų soduose, tiek renginiuose. Kokios to galėtų būti priežastys?

zirginiai Skaityti toliau »

Sau 182016
 

Pirmojoje dalyje faktiškai apžvelgta viskas, nepamirštas net gi išskirtinai žiemiškas zyboldo obelų šakelių „traškumas“, skatinantis būti atsargiems. Bet, kaip minėjau – dar keletas medžių, keletas atvejų. Visi jie daugiau mažiau panašūs: nusižiūrimas medžio priekis, pasvirimo kampas (kurį reiktų pakoreguoti sekantį kartą persodinant), sutvarkomos didžiosios žaizdos, išgenimos „šabakštos“, suvieluojamos ir suformuojamos skeletinės vainiko šakos.

Viduržiemis... Ir niekam šie skanėstai nereikalingi...

Viduržiemis… Ir niekam šie skanėstai nereikalingi…

Viskas atrodo labai paprasta. Turbūt nereikia papildomų komentarų, kaip tą augalo priekį nusižiūrėti. Tai – gražiausioji jo pusė nuo apačios iki viršaus. Jei apačioje augalas gražesnis vienoje pusėje, o viršuje – kitoje, pirmenybė teikiama apatinei. Kodėl? Todėl kad viršutinę galima labai pasistengus performuoti, o tos vietos, kur kamienas pereina į šaknyną, nepakeisime jau niekaip.  Skaityti toliau »

Sau 182016
 

Tokios jau tradicijos – artėjant Kalėdoms, pradedam ruoštis ir puoštis, ir puošti medžius. Apie žiemos švenčių medžius ne taip jau mažai buvo kalbėta. Turbūt visi spėjot perskaityti prieš praeitas Kalėdas pasirodžiusį įrašą apie paprastą Kalėdų eglutę. Šventiniams medžiams skirta ir atskira tema forume. Vieni laikomės nusistovėjusių tradicijų ir puošiam paprastas nukirstas eglutes ar jų šakas, kiti tausojam medžius ir papuošiam dirbtines eglutes, dar kiti – ieškom kažko originalaus ir neįprasto.

Iš tikrųjų, tai pasitelkus fantaziją, šventinį medį galima suformuoti vos ne iš kiekvieno spygliuočio. Kad ir kokia būtų natūraliai augančio medelio laja, ją visada galima pakreipti norima linkme. Ir per trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą gauti norimą rezultatą.

kiparisas sakutes

Skaityti toliau »