Rgs 142011
 

Chlorozė – viena klastingiausių fiziologinių augalų ligų. Išoriškai augalas neatrodo labai kenčiantis nuo šio negalavimo, tačiau liga gana greitai gali nualinti augalą. Kas tai per negalavimas?

Tarptautinių žodžių žodyne pateikiamas toks šios augalų ligos pavadinimp išaiškinimas:

chloròzė [gr. chlōros — gelsvai žalias]:
blyškus — augalo (daugiausia lapų) liguistas pageltimas;
atsiranda dėl kai kurių maisto elementų trūkumo, medžiagų apykaitos sutrikimo.

Kas gi vyksta augale, kodėl jis pagelsta, kaip to išvengti?

Visiems žaliesiems augalams spalvą suteikia fotosintezės pigmentas – chlorofilas. Tai – sudėtingos struktūros baltyminis kompleksas, absorbuojantis saulės energiją ir perduodantis ją cheminių jungčių energijai. Būtent chlorofilo dėka šviesos kvantų energija perduodama cheminėms jungtims.

Chlorofilo struktūra primena ir gyvūnų organizme sutinkamo baltymo hemoglobino, atsakingo už deguonies ir anglies dvideginio transportavimą organizme.

Kiekviename augale genetiškai determinuotas tam tikras chlorofilo kiekis. Chlorofilas yra susitelkęs nedideliuose augalų ląstelių organoiduose – chloroplastuose. Tiek chlorofilas, tiek chloroplastai nėra amžini. Jie atlikdami savo funkcijas „susidėvi“, todėl augalas nuolat sintetina naujas chlorofilo molekules, jo ląstelėse susidaro nauji chloroplastai.

Šiame procese dalyvauja visa eilė fermentų, elementų ir junginių. Vieni jų įeina į paties fermento sandarą, kiti atsakingi už jo sintezę, stabilumo užtikrinimą, treti palaiko chloroplastų struktūrą ir stabilumą. Na, kaip visada – svarbiausios dalys gyvuose organizmuose yra labiausiai saugomos, kilus bent menkiausiai drėgmei, organizmas meta visas pajėgas pusiausvyrai atstatyti.

Beprasidedanti ąžuolo lapų chlorozė

Tačiau ne visada tai pavyksta, ir chlorofilo kiekis staiga augale sumažėja. Tai gali atsitikti dėl pačių įvairiausių priežasčių – sutrikus baltymų, fermentų sintezei, trūkstant bent vieno augalui svarbaus mitybinio elemento (nesvarbu – makro ar mikro tai elementas), esant kai kurių patogenų infekcijai. Ir visai nesvarbu, ar nebesintetinamas naujas chlorofilas, ar suyra senas – augalo lapai pablykšta, dažniausiai tampa geslvai žalsvos spalvos, šviesūs. Gal tik gyslos kiek ilgiau išlieka žalios.

Nėra chlorofilo – neabsorbuojama Saulės energija, nesintetinamos cheminės medžiagos. Augalas ima skursti. O kadangi visos pajėgos metamos būtinų gyvybinių procesų palaikymui, „išjungiama“ imuninė sistema – labiau puola ligos ir kenkėjai, „nebeįjungiama“ žydėjimo programa, sustoja augimas.

Blogiau turbūt ir būti negali. Užsitęsusi, laiku negydoma chlorozė visais atvejais baigsis augalo išsekimu ir žūtimi. Kai kuriais atvejais jos gydymas trunka ilgiau nei vieną vegetacijos sezoną, nes susirgę chlorozę, suirus chloroplastams, augalai tuose pačiuose lapuose jau nebeatstato pusiausvyros – ji sukuriama naujai išaugusiuose organuose.

Pagal ligą sukėlusias priežastys chlorozė skirstoma į du tipus – infekcinę ir neinfekcinę.

Neinfekcinę chlorozę sukelia mitybinių elementų trūkumas (kartais – ir jų perteklius)  ir čiulpiantieji kenkėjai (tokie kaip amarai). Infekcinę chlorozę sukelia vidiniai (bakterijos) ir net gi viduląsteliniai (virusai, viroidai) parazitai.

Tačiau vis gi yra kelios priežastys, dėl kurių augalai chloroze suserga dažniausiai. Tai geležies ir azoto, kartais – magnio trūkumas. Turbūt dėl šių elementų trūkumo (pertekliaus ar disbalanso) pasireiškia 9 iš 10 chlorozės atvejų. Tada gydymas yra paprastas – geležies ir azoto trąšų „kokteilis“ greitai sutvarko visus reikalus.

Atmintina, kad šios ligos visada yra žymiai lengviau išvengti nei ją gydyti. Todėl kovojant su neinfekcine chloroze yra svarbus tinkamas augalo tręšimas, jo higienos užtikrinimas, savalaikė kova su kenkėjais. Tas pats pasakytina ir infekcinės chlorozės atveju.

Jei iškart atkreipsime dėmesį į įsigyjamą augalą – ar jis yra sveikas, nepažeistas ligų ir kenkėjų, gerai prižiūrėtas – toliau su juo problemų turėsime mažiau.

Jei iškart parinksime tinkamą substratą, augalą purkšime (neleisime lapams apdulkėti) – bus sudarytos artimesnės natūralioms, tinkamesnės sąlygos, o medžiagų apykaita, sintezė vyks intensyviau ir be sutrikimų.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.