Kalbant apie samanas, buvo užsiminta, kad bonsai medelis niekada nebūna kompozicijoje vienišas. Tačiau ne visi jį lydintys augalai yra pageidautini. Kartais šalia mūsų puoselėjamo augintinio užsiveisia ir nepageidautinų „įnamių“. Vieni tokių – kerpsamanės. Susipažinkime su jomis iš arčiau.
Kerpsamanės – indų neturinčių aukštesniųjų augalų skyrius, kuriame priskaičiuojama apie 9000 rūšių.
Kerpsamanių įvairovė. Ernst Haeckel – Kunstformen der Natur (1904), plate 82: Hepaticae
Kerpsamanių kūnas gali būti gniužulo formos, arba turėti stiebą ir primityvios sandaros lapus. Kadangi jos neturi indų, tai lapuose nepamatysime gyslų. Neturi kerpsamanės ir tikrųjų šaknų. Jų analogai – rizoidai – yra skirti prisitvirtinimui prie substrato. O dauguma augalo dalių sudarytos iš daugiau mažiau dviejų diferencijuotų ląstelių sluoksnių: išorinio ir vidinio.
Kaip ir visiems aukštesniesiems augalams, joms būdinga lytinės ir nelytinės fazių kaita. Nuo induočių (turinčių indus) augalų kerpsamanės, kaip ir samanos skiriasi dominuojančia karta. Jei pastariesiems būdinga dominuojanti nelytinė, diploidinė karta – sporofitas, tai kerpsamanės didžiąją gyvenimo ciklo dalį praleidžia būdamos haplodinėje, lytinėje fazėje – gametofitu. Sporofitas egzistuoja labai trumpai, visada išaugdamas iš gametofito, būna įsitvirtinęs jo audiniuose ir gauna visas reikiamas maisto medžiagas, o pagrindinė jo funkcija – produkuoti sporas, kuriomis rūšis gali plisti didesniais atstumais.
Kerpsamanių vystymosi ciklas
Kerpsamanės – labai vislūs augalai. Jei trumpai gyvenanti nelytinė stadija – sporofitas – produkuoja daugybę lengvų mikroskopinių sporų, kurias vėjas, lietus, gyvūnai gali išnešioti dideliais atstumais, tai dominuojanti lytinė stadija – gametofitas – turi išvystytą gebėjimą daugintis vegetatyviškai. Šioje srityje kerpsamanės yra taip pažengusios, kad turi specializuotą ir nespecializuotą vegetatyvinį dauginimąsi. Nespecializuotas vegetatyvinis dauginimasis – paprasčiausias dauginimasis gniužulo ar stiebo dalimis. Jis gali būti labai atsitiktinis, pavyzdžiui, gyvūnams pažeidus gniužulo vientisumą, ar atmirus gniužulo daliai. Specializuoto dauginimosi atveju, gametofitas produkuoja įvairius darinius (talidžius) ar organus. Pagrindiniai jų – gemaliniai kūneliai, pumpurai ar gemaliniai ūgliai. Talidžiai susidaro specialiose talpyklose – gemaliniuose krepšeliuose ar kolbelėse. Juos dažniausiai platina vanduo, bet gali prie šio proceso prisidėti ir gyvūnai, pavyzdžiui, moliuskai.
Kerpsamanės – augalai pionieriai, dažnai įsikuriantys naujose buveinėse jei jose pakankamai drėgmės. Kad ir kokios vislios būtų kerpsamanės, jų konkurencingumas kitų aukštesniųjų augalų atžvilgiu yra ganėtinai menkas. Todėl intensyviau pradėjus augti samanoms ar žoliniams augalams, kerpsamanės būna priverstos atsitraukti.
Kodėl gi kerpsamanės svarbios bonsai kultūroje, kad apie jas prabilome? Estetiniu požiūriu tai kiek stamboki augalai, kad būtų galima jais dekoruoti substrato paviršių. Taip, estetika čia tikrai neturi reikšmės. Priešingai – jei ant savo augintinių substrato pastebėjote kerpsamanes – metas susirūpinti.
Kerpsamanės auga ten, kur daug drėgmės, ypač statinės drėgmės. Ir jei jos pamėgo jūsų bonso aplinką, reiškia, jis auga netinkamame substrate.
Bonsai kultūros kanonai apibrėžia, kad substratas turi būti laidus ir imlus vandeniui, tačiau neužmirkstantis, laidus orui, purus, nesupuolantis, pakankamai aprūpintas subalansuotomis maisto medžiagomis, inertiškas rūgštingumo atžvilgiu. Tad vien kerpsamanių pasirodymas jau sako, jog vienas šių reikalavimų (neužmirkstantis) yra pažeistas, o netrukus bus pažeisti ir kiti.
Kerpsamanės atsiranda pirmiausia ten, kur nėra kitų augalų ir laikosi substrato ir aplinkos oro drėgmė. Jei sąlygos tinkamos, jos labai greitai padengia visą substrato paviršių. Dažniausiai mūsų krašte dekoratyvinių augalų substrato paviršių aptraukia Marchantia polymorpha gniužulinės kerpsamanės. Atrodytų jos gražiai, augdamos nedidelėmis salelėmis. Tačiau labai greitai šie augalai-pionieriai užkariauja visą vazono paviršių, taip sutrikdydami dujų apykaitą tarp substrato ir virš jo esančio oro.
Kerpsamanė Marchantia polymorpha auganti paprastojo kadagio Juniperus communis nebari zonoje
Kaip ir visi augalai pionieriai, kerpsamanės po jomis esantį substratą rūgština, taip keisdamos jo pH ir pasisavinamų maisto medžiagų pusiausvyrą. Kartu keičiasi ir substrate gyvenančios mikrofloros ir mikrofaunos rūšinė sudėtis.
Jei medis spėjęs sudaryti mikorizę su grybais, substrato fizikinių savybių pasikeitimas gali sukelti grybo žūtį. Taip pat užmirkusiame ir deguonies stokojančiame substrate gera terpė veisti patogeniniams organizmams (grybams, bakterijoms), tokiomis sąlygomis susilpnėja ir paties augalo imunitetas.
Esu pastebėjęs, kad net labai gausiai laistant, net ir sename substrate augantys medžiai, jei jie yra sveiki ir gerai augantys, sugeba neprisileisti kerpsamanių. Greičiausiai tai susiję su vandens panaudojimu. Sveikas, kartą per dieną palaistytas medis, sugeba sunaudoti didžiąją dalį vandens, esančio substrate. Jame nesikaupia drėgmės perteklius, taigi, ir sąlygos kerpsamanėms užsiveisti. Bet vos medžiui sunegalavus, ši pusiausvyra pasikeičia kerpsamanių naudai. Ir jei nesiimsime reikiamų priemonių, šie primityvūs archajiški augalai gali greitai pabloginti augalo savijautą dar labiau.
Kaip kovoti? Viskas labai paprasta. Substrato sudėtis parenkama tokia, kad paviršinis jo sluoksnis (gilesni kerpsamanėms nėra aktualūs) kuo greičiau išdžiūtų. Sekti augalo vandens režimą, o pastebėjus kerpsamanes – įdėmiau paanalizuoti, ar tik drėgmės perteklius įtakojo šį jų atsiradimą, ar pats medis neatrodo kažkaip „suvargęs“, nelinkęs augti, nesveikuojantis. Jei taip, vertėtų jį persodinti į naują, bonsų augintojų rekomendacijas atitinkantį, substratą.
Literatūra:
- J. Najalis, N. Kalinauskaitė, M. Grinevičienė, Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti, Vilnius, 1995, ISBN 9986-465-49-5
- A. Minkevičius, Vadovas Lietuvos miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti, Vilnius, 1955
- Jolanta Banienė, Samanos, 2001, ISBN 9955-452-24-2
Papildoma informacija:
Pirmame paveikslėlyje pavaizduoti augalai:
- Marchantia nitida(Lehmann) = Marchantia nitida & Lindenb., moteriškas gametofitas
- Marchantia polymorpha(Linné) = Marchantia polymorpha , archegonės galvutė
- Fimbriaria marginata(Gottsche) = Asterella marginata (Nees) S.W.Arnell, moteriškas gametofitas
- Fimbriaria venosa(Lehmann) = Asterella venosa (Lehm. & Lindenb.) A.Evans, moteriškas gametofitas
- Fimbriaria cubensis(Gottsche) = Ceratolejeunea cubensis (Mont.) Schiffner?, moteriškas gametofitas
- Fimbriaria sanguinea(Lindenberg) = Schisma sanguineum (Mont.) Stephani?, moteriškas gametofitas
- Lunularia cruciata(Dumortier) = Lunularia cruciata (L.) Dumort. ex Lindb., archegonės galvutė su sporofitais
- Jungermannia ventricosa(Dickson) = Lophozia ventricosa (Dicks.) Dumort., moteriškas gametofitas su sporofitu
- Jungermannia connivens(Dickson) = Cephalozia connivens (Dicks.) Lindb., moteriškas gametofitas su sporofitu
- Lepidozia reptans(Nees)= Lepidozia reptans (L.) Dumort., moteriškas gametofitas su sporofitu
- Jubula Hutchinsiae(Dumortier)= Jubula hutchinsiae (Hook.) Dumort., gametofito dalis
- Harpalejeunia ancistrodes(Spruce)= Harpalejeunea ancistrodes (Spruce) Schiffner, gametofito dalis
- Scapania undulata(Nees)= Scapania undulata (L.) Dumort., moteriškas gametofitas su sporofitu
- Scapania subalpina(Dumortier)= Scapania subalpina (Nees ex Lindenb.) Dumort., gametofitas
- Scapania umbrosa(Nees)= Scapania umbrosa (Schrad.) Dumort., moteriškas gametofitas su sporofitu s
- Scapania nemorosa(Nees)= Scapania nemorea (L.) Grolle, moteriškas gametofitas su sporofitu
- Scapania aequiloba(Nees)= Scapania aequiloba (Schwägr.) Dumort., moteriškas gametofitas su sporofitu
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.