Lap 082010
 

Kiekvieno augalo lapai yra greičiausiai negalavimą parodantis organas. Nesvarbu, kuri augalo dalis nesveikuoja – šaknys, stiebas ar patys lapai.

Kaip ir gyvūnų pasaulyje, susirgus tam tikromis ligomis, pasireiškia vienodi požymiai (pavyzdžiui, kai kurios kvėpavimo takų ligos sukelia čiaudulį, o čiaudim visi – ir žmonės, ir katės, ir jūrų kiaulytės). Taip ir augalų augimo sutrikimai ar kenkėjai sukelia vienodus simptomus daugeliui augalų. Žinoma, kiekviena rūšis turi savo specifiką, bet daugelis dėsningumų yra visoms vienodi.

Gaila, kad sudaryt tokių negalavimų sąrašą gana keblu dėl vaizdinės medžiagos trūkumo. Nieko nepadarysi, dauguma mano augalų yra sveikut sveikutėliai. Todėl ir vėl norėčiau naudodamasis proga svetainės lankytojų paprašyti: jei jūsų augalo išvaizdoje atsirado kažkokių pakitimų ir pavyko juos gana aiškiai nufotografuoti, prašau nepasididžiuoti ir drąsiai siųsti juos elektroniniu. Gal jūsų atsiųstoje nuotraukoje bus užfiksuotas koks labai retas fiziologinis susirgimas ar kenkėjas, o informacijos sklaida padės ir kitiems skaitytojams.

Bet grįžkime prie fikusų – dažniausiai auginamo „kambarinio“ bonso. Daugelis jų kambariuose auga nepriekaištingai, tačiau visko pasitaiko. Ir sąlygų kaita, ir metų sezoniškumas, ir šildymo sezonas, ir netinkamas laistymas ar tręšimas gali sukelti didesnių ar mažesnių problemų.

Jau rašiau anksčiau, todėl dabar nesikartosiu, kad fikusų išvaizdą gadinantis lapų geltimas ir kritimas gali būti dėl dviejų pagrindinių priežasčių – metų laikų kaitos arba šoko, kurį sukelia sąlygų pasikeitimas.

Netikėtai ant palangės buvo pastebėtas kitas pavyzdys, kurį norėčiau panagrinėti.

Toliau sekančioje nuotraukoje yra du jauni medžiai. Tos pačios rūšies – Ficus giseng (F. retusa) – blizgusis fikusas.

Kairėje esantis medis įsigytas prekybos centre, dešinėje – padaugintas iš kairiojo auginių. Kairysis visą laiką auga trąšiame substrate, gausiai laistomas, tręšiamas, ant pietinės ekspozicijos palangės, nuolatos genimas.

Dešinysis – augalo pasodinimo ant akmens eksperimentas. Apie jį buvau rašęs anksčiau, kitoje svetainėje. Nuo šio pavasario, kai buvo pasodintas ant pemzos ir apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių, taip buvo nuo jų saugomas ir iki dabar. Tačiau gausiai laistomas, prigijęs tręšiamas. Deja, neformuotas.

Skirtumai akivaizdūs, nuotraukose abu fikusiai su lapais, išaugusiais nuo šio pavasario, taigi, vieno vegetacijos sezono.

Kairysis turi gausiai šakotas šakutes, sveikus, intensyviai žalius lapus, išaugusius iš kiekvieno bamblio.

Dešiniojo šakos ištįsusios, kai kurie lapai gelsvai dėmėti (tai – ne kenkėjai, tai fiziologinis dėmėtumas), daugelis lapų deformuoti, ne vienodos spalvos, dalis lapų nukrito, todėl atrodo, kad jie augo ne iš kiekvieno bamblio.

Tai – akivaizdus pavyzdys, kaip stipriai augalo išvaizdą gali paveikti šviesos intensyvumas. Pateikiau šį pavyzdį todėl, kad nemažai forumų diskusijose mačiau labai panašių nuotraukų ir klausimų „kas atsitiko mano medeliui?“. Priežastis akivaizdi – jam per mažai šviesos.

Dabar abu auga vienodame apšvietimo režime, tačiau dešiniajam teks stipriai apgenėti ištįsusias šakas, kad jos pradėtų šakotis ir formuotų gražią lają. Metas jį būtų ir nuo kiminų išlaisvinti, atidengiant ant akmens prisitvirtinusias šaknis, bet kadangi oras yra nedraugiškai sausas, šios procedūros niekaip nesiryžtu atlikti.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.