Lap 302015
 
Prieš

Prieš formavimą

Kuo man patinka žiema, tai kad staiga kieme sumažėja darbų. Ir jei stipriai nesninga, galima pradėti niekur neskubėti. Bet prie skubėjimo įpratusiems tada atsiranda kažkoks vidinis diskomfortas. Geras vaistas nuo jo – žiemos formavimai. Taigi, vienas trumpas ir paprastas atvejis su zyboldo obelimi (Malus toringo).

Jau pasakodamas apie šių metų pasiruošimą žiemojimui užsiminiau, kad žiemai pasilikau visą lentyną ruošinių, kuriuos reiks sutvarkyti iki pavasario. Ko reiktų nepamiršti formuojant žiemos metu? Pirmiausia, tai reiktų atsižvelgt į oro temperatūrą. Jei medžiai savo formavimo eilės laukia lauke, reiktų juos įnešti į šaltą patalpą, kurioje temperatūra keletu laipsnių aukštesnė už nulį. Jei lauke speigas, kelių dešimčių laipsnių šaltis, aš esu linkęs laukti natūralaus atšilimo. Ir tik tada pernešu medį į garažą (būtent ten yra mano „žiemos dirbtuvės“), kad nebūtų labai ryškaus temperatūrų svyravimo.

Žiemos metu daugumos medžių kamienai viduje „sausi“, t.y. drėgmės kiekis minimalus (priešingu atveju stirpiai šalant kamiene esantis vanduo virsdamas ledu tiesiog suplėšytų jį iš vidaus). Kai kurių rūšių medžių šakos žiemos metu dėl šios priežasties lankstosi lengviau nei vegetacijos metu, bet ne visų. Formuodamas obelis, nepastebėjau, kad būtų ryškus skirtumas. Vienintelis privalumas čia – obelys (tame tarpe ir zybodo obelis) būna be lapų – nepalyginamai geriau matosi pats medžio siluetas.

Kitas faktorius: vielos, įrankiai, žaizdų pastos turi būti tokios pat temperatūros kaip ir medžio aplinka. Temperatūrų skirtumas nėra sveikintinas visais atvejais. Atnešus medį iš lauko reiktų dieną-kitą palaukti ir tik tada pradėti jo tvarkymą. Sutvarkius – neskubėti nešti atgal į lauką, geriau tegul tiek pat laiko praleidžia ten, kur buvo formuojamas.

Dabar keletas žodžių apie formuotą zyboldo obelį. Iškasta ji buvo pernai (2014-aisiais) pavasarį, prigijo be rūpesčių, pradėjo sparčiai augti. Naudotas substratas: akadamos, ceolito ir lapinės žemė mišinys. Tręšta „pasyviai“, didelėmis organinių trąšų tabletėmis, kurios lėtai yra ir tirpsta substrato paviršiuje. Žiemojo šiltnamyje. Šakos genėtos keturis kartus (po du kart kasmet), taigi šis genėjimas jai buvo penktasis. Žaizdos netvarkytos, tik užteptos kyonal pasta. Jokių fiziologinių augimo sutrikimų nebuvo. Abi vasaras vos pasirodžius pirmiesiems amarams, gausiai nupurkšta kontaktiniu insekticidu AphisolBio, kurio pagrindas – riebiųjų rūgščių druskos. Kartu tai buvo ir šioks toks tręšimas azotu pro lapus.

Šį pavasarį ji buvo pirmą kartą suvieluota. Jaunos visų obelų šakos greitai storėja ir turi minkštą, greitai pažeidžiamą žievę, tad vielų nelaikau ilgiau ne du mėnesius. Per tiek laiko ne visada šakelė „užstingsta“ reikiamoje padėtyje, neretai nuėmus vielas bent jau dalinai grįžta į pradinę savo padėtį. Taip atsitiko ir šį sykį.

Prieš formavimą obelis atrodė taip:

Po

Po formavimo

Šio formavimo planas paprastas: išvalyti ir sutvarkyti žaizdas, suvieluoti ir suteikti šakelėms formą, kad išsprogusios pavasarį jos jau augtų reikiama linkme.

Žaizdos išvalytos beveik iki sveikos medienos tiesiniu šlifuokliu, pakraščiai užlipdyti žaizdų pasta, o vidurys dezinfekuotas spiritinių natūralių antiseptikų tirpalu.

Po žaizdų sutvarkymo išgenėti visi mažų šakučių „kelmeliai“, likę po praeitų genėjimų, išgenėtos bereikalingos šakelės, didžioji dauguma šakų patrumpintos. Vieluoti reikėjo daugiau apatinę vainiko dalį su storesnėmis šakomis, mat jos dažniausiai ir nespėjo per kelis vegetacijos mėnesius užsifiksuoti norimoje padėtyje.

Viskas užtruko maždaug keturias valandas. Dabar keletą dienų ji dar praleis garaže ir keliaus iki pavasario žiemoti atgal į šiltnamį.

Po formavimo vaizdas nėra stipriai pasikeitęs:

Gal kiek lakoniškas gavosi pasakojimas, tad jei kiltų klausimų – juos galima išsiaiškinti čia. Ateity zyboldo obelų atvejų bus ir daugiau (viso iki pavasario planuojami keturi).

Jogaila Mackevičius

 

 

Sorry, the comment form is closed at this time.