Guoba (Ulmus)

Guobiniai (Ulmaceae Mirb.) – lapuočiai medžiai, rečiau krūmai. Šeimoje 15 genčių ir apie 150 rūšių, paplitusių vidutinio ir šalto klimato srityse, išskyrus poliarinę.

Viena iš dažniausiai sutinkamų genčių – Guoba (Ulmus L.), angl. Elm.

Pumpurai pražanginiai, su vienas kitą dengiančiais žvynais. Lapai paprasti, ištisiniai, plunksniškai gysloti. Lapo pagrindas paprastai nesimetriškas. Prielapiai anksti nukrenta.

Lietuvoje savaime auga vienos genties (Ulmus L.) medžiai – guoba, vinkšna, skirpstas.

Šiame straipsniuke daugiau kalbėsime apie guobas, nors vinkšnų ir skirpstų augimo savybės yra labai panašios. Ne veltui tai – tos pačios genties medžiai.

Lietuvos prekybos centruose galima rasti vienos guobų genties rūšies bonsai medelių – smulkialapių guobų (Ulmus parvifolia). Šie medeliai dažnai parduodami kaip kambariniai medeliai, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad jie geriau auga lauke, žiemą turėdami ramybės periodą.

Šviesa

Unksmę pakenčiantys medeliai galintys augti ir saulėtoje ar pusiau saulėtoje vietoje, bet tada reikia nepamiršti ir dažniau laistyti.

Kambaryje auginamos smulkialapės guobos žiemos periodu dėl šviesos stygiaus gali mesti lapus, todėl tai labai gąsdina pradedančiuosius. Ką daryti tokiu atveju, sunku ką ir patarti, kadangi kambario sąlygomis auginta pirmoji guoba dėl žinių ir patirties stokos neišgyveno. Su kitomis turimomis guobomis ta linkme daugiau neeksperimentuota, bijant drastiškų pasekmių.

Šiluma, šaltis

Šiltuoju metų laiku puikiai jaučiasi lauke. Mūsų žiemos smulkialapei guobai per šaltos, todėl geriausia numetusį lapus medelį laikyti nešildomoje patalpoje, kurioje temperatūra nenukristų žemiau –10^oC.

Laistymas, drėgmė

Kaip ir dauguma medelių, reiklūs drėgmei, tačiau reikia vengti substrato užmirkimo. Gali pakęsti ir laikiną sausrą, tačiau negalima leisti perdžiūti substratui, todėl į tokį kraštutinumą siūlyčiau nenukrypti. Tai ypač svarbu kambario sąlygomis auginamai smulkialapei guobai.

Tręšimas

Tręšti geriausia augimą neskatinančiomis kompleksinėmis trąšomis (pavyzdžiui, NPK 18:18:18) su mikroelementais. Jautrios geležies trūkumui, greitai suserga chloroze, kurios požymius pašalinti sunku net ir palaisčius didesne geležies koncentracija.

Lapus numetusių medelių (ramybės periodu) tręšti nereikia.

Štai ir papasakojau iš savos patirties pagrindinius smulkialapės guobos auginimo niuansus, kurie tikiuosi bus naudingi žinoti ir Jums. Kitus auginimo klausimus galėtumėme aptarti sekančiose temose.

Jums rūpimus klausimus apie smulkialapės guobos ir kitų augalų rūšių galite aptarti ir forume Bonsų giraitė.

Informacijos šaltiniai:

1. M. Navasaitis „Dendrologija”, Vilnius, 2004, ISBN 9986-09-286-8,
2. Autorių kolektyvas „Lietuvos dendroflora”, Kaunas, 2003, ISBN 9955-575-35-2.

Nerijus Smaidžiūnas