Lap 142016
 

bonsai-002Iki šiol Japoniškame sode Kretingos rajone teko pabūvoti pačiais įvairiausiais metų laikais, visais, išskyrus žiemą. Mačiau jį ankstyvą pavasarį, žydint sakuroms ir azalijoms, per vidurvasario karščius,  raustant klevams ir vėlyvą rudenį. O štai apsnigtą sodą iš arti pamatyti pavyko visai nesenai.

Šiemet su žiema gana atkakliai rungtyniaujantis ruduo jau ne kartą nors trumpam buvo paguldytas ant menčių, tuo metu žiema spėdavo pribarstyti sniego. Taip nutiko ir praeitą savaitę. Džiugu, kad laikinas rudens fiasko sutapo su seniai planuota kelione į šį sodą.

Ir nors daugiausia sniego buvo savaitės viduryje, nors palaipsniui jis buvo pradėjęs tirpti, savaitgalį japoniškame sode vis dar karaliavo žiema. Taigi, keletas nuotraukų galerijų – įspūdžių iš nuostabaus savaitgalinio pasivaikščiojimo Dainuojančių akmenų slėnyje. Kaip visada fotoaparatas spragsėjo atsitiktinai, ten, kur užkliūdavo žvilgsnis.

Dar prieš keletą dienų bonsai buvo apsnigti, pasipuošę sniego kepurėmis, kailiniais ir batais, apksisiautę iš visų pusių. Bet iki savaitgalio kepurės ir kailiniai spėjo ištirpti, beliko tik sniego apavas, saugantis augalų šaknis nuo šalčio.

Seniausiai įrengta sodo dalis skendėjo sniege. Tik kai kur, saulės atokaitoje ant pietinių šlaitų iš po sniego matėsi užmigusios žolės lopinėliai. Nedideliuose aukščiausioje dalyje esančiuose tvenkinukuose jau po ledu ilsisi koi karpiai.

Šiais metais sode sukurta daug naujovių. Svarbiausia jų, turbūt – iškasti didieji tvenkiniai. Tobulai įmantrias jų krantų linijas sunku apibūdinti. Nors dar turės prabėgti ne vieni metai, kol suaugs krantuose apsigyvenusios pušys, atsiras kiti augalai, bet jau dabar galima įsivaizduoti naujuosius šios sodo dalies siluetus. Ir kas turbūt labiausiai patraukia akį čia vaikštant, tai ledo viražai. Priklausomai nuo skirtingų temperatūrų, stipriau sušalęs ledas yra šviesesnis, o bandantis kiek atitirpti – tamsus. Šviesus ledas tvenkinių viduryje sudaro savotiškas, neretai kranto linijas atkartojančias geometrines figūras. Net nesitiki, kad tai rudens ir žiemos „šilčiau-šalčiau“ žaidimai, be jokio žmogaus įsikišimo.

Anksčiau ar vėliau rudens jėgos išseks ir žiema, iki pasirodant pavasariui, paims viršų. Tad laiko pamatyti sniegu apklotą japoniško sodo augalų ramybę turėtų užtekti…

Jogaila Mackevičius
Indrės Morkvėnaitės, Jogailos Mackevičiaus nuotraukos

Sorry, the comment form is closed at this time.