Sau 192011
 

Ligustras (Ligustrum L.) – žiedinių augalų gentis, kuriai priklauso apie 50 rūšių. Paplitusi tropinėse ir vidutinio klimato zonose Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje, Australijoje. Gentyje sutinkami neaukšti medžiai ir krūmai. Visų ligustrų lapai yra kryžmiškai priešiniai, lygiakraščiai. Tai – arba visžaliai arba vasaržaliai augalai su vėlai nukrintančiais (ar dalinai nukrintančiais) lapais. Žiedai dvilyčiai, balti, varpelio formos, sutelkti į šluotelės tipo žiedynus. Vaisius – juoda uoga, kurioje sunoksta priklausomai nuo rūšies 1-4 sėklos.

Lietuvoje dažnai auginama viena rūšis – paprastais ligustras (Ligustrum vulgare L.). Rečiau sutinkamos amūrinis ligustras (L. amurense Carr.), kininis ligustras (L. sinense Lour.), bukalapis ligustras (L. obtusifolium Siebold et Zucc.).

Visi ligustrai – sparčiai augantys, linkę stipriai šakotis sumedėję augalai. Geros jų regeneracinės savybės, spartus žaizdų gijimas. Visa tai sėkmingai gali būti panaudota bonsų kultūroje tiek lauko (paprastasis, bukalapis, amūrinis ligustrai), tiek kambarinių (kininis ligustras) bonsų formavime. Ne ką vertingesnės ir estetinės šių augalų savybės – nedideli lapai, tanki lapija, sodriai žalios spalvos vainikas.

Prekybininkai ir Lietuvoje karts nuo karto pasiūlo suformuotų nedidelių ligustrų bonsų. Kai kurie jų būna ganėtinai „suvargę” kelionėje, tačiau tinkamai panaudojus šių medžių regeneracinį potencialą, juos visai nesunku yra reanimuoti ir praėjus neilgam laiko tarpui turėti atsigavusį naujai formuojamą bonsą.

Apie atgaivinimą ir formavimą – kitame straipsnyje. Dabar norėčiau pateikti trumpą atmintinę – kas žinotina auginant ligustrą.

Šviesa

Tai  – šviesiamėgiai augalai, todėl vietą tiek lauke, tiek kambaryje auginamiems ligustrams reikia parinkti kuo šviesesnę. Labiausiai tinka pietinės, neblogai – pietrytinės, pietvakarinės palangės.  Ligustrai gerai auga saulės atokaitoje, tik šiuo atveju jiems neturėtų pristigti drėgmės.

Šiluma, šaltis

Vegetacijos laikotarpiu nesunkiai pakelia karščius iki +30°C ir daugiau. Optimali temperatūra +20 – +24°C. Gerai, jei naktimis temperatūra bent šiek tiek atvėsta.

Ramybės laikotarpiu kininį ligustrą reiktų laikyti patalpose arba pridengti, nes jis yra 7-9 šalčio zonos augalas, o Lietuva išsidėsčiusi 4-6 zonose. Taigi, šiai rūšiai mūsų žiemos yra kiek per šaltos. Kiti anksčiau paminėti ligustrai auga 3-7 šalčio zonose, taigi, turėtų nesunkiai pas mus peržiemoti.  Gal kiek jautresnis paprastasis ligustras (5-8 zona), bet šaltomis besniegėmis žiemomis dažniausiai  apšąla tik šakučių viršūnės.

Laistymas, drėgmė

Oro drėgmei ligustrai nėra jautrūs, jiems tinka ir sausesnis patalpų oras. Tačiau jiems labai patinka periodinis stiprus nupurškimas ar stiprus lietus.

Laistyti juos reikia gausiai, nors trumpalaikį drėgmės stygių pakelia nesunkiai. Ligustro lapai trūkstant drėgmės greitai praranda turgorą ir suglemba, todėl nesunku pastebėti, kada drėgmės kiekis substrate yra kritinis. Tada reiktų ne tik gausiai augalą paieti, bet ir nupurkšti.

Tręšimas

Norint turėti vešlius, gražia lapija augalus,  aktyvios vegetacijos metu (nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio pabaigos) reiktų juos papildomai tręšti.  Galima rinktis universalias trąšas, jų NPK santykis gali būti įvairus 16-14-14, 8-5-6. Svarbu, kad trąšose būtų papildomai magnio, geležies bei pagrindinių mikroelementų (B, Zn, Cu, Mo). Ligustrus saikingai galima tręšti ir organinių junginių turinčiomis trąšomis arba vien tik organinėmis trąšomis.

Taigi, bendrosios priežiūros taisyklių lyg ir nėra daug, jos nesudėtingos. O specifinius ligustrų-bonsų formavimo klausimus aptarsime kitą kartą.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.