Sunku net pagalvoti, kad dar prieš keletą mėnesių dejavom, kad šalta, kad pasiilgome žalumos ir šilumos. Dabar pradedame reikšt nepasitenkinimą ir ta pačia lauktąja šiluma. Žinoma, kas per daug, tas nėra gerai. Šiluma paskutinėmis dienomis tikrai užėmė konkrečias ir stabilias pozicijas.
Keletas karštų dienų tarp vėsesnio oro tarpsnių, žinoma, jokios žalos nepadarys. Tačiau savaitėmis besitęsiantis sausas karštis anksčiau ar vėliau gali labai pakenkti mažuose konteineriuose augantiems arba šį pavasarį persodintiems medeliams. Įkaitęs substratas ir/ar nepakankamai suaugusi šaknų sistema gali per savaitę trunkančius karščius pradėti nebepatenkinti augalo vandens poreikių.
Dėl keleto nugeltusių lapų dar nevertėtų pulti į paniką. Kartais medžiai keičia lapų apdarą ir vidurvasarį, numesdami senesnius (ar kenkėjų pažeistus lapus) ir išaugindami naujus. Bet geriau nespėlioti apie priežastis, o pasirūpinti savo augintinių mikroklimatu.
Keletas pageltusių obelaitės lapų – geriau neatidėliojant pasirūpinti bent daliniu pavėsiu
Pradedantys masiškai gelsti spygliuočių medžių spygliai – rimtas signalas, kad augalui trūksta drėgmės arba kai kurių maisto medžiagų. Naujokams padėtų paprastos kompleksinės trąšos nuo spyglių pageltimo, labiau įgudę galėtų pabandyti sieros ir magnio preparatus. Tačiau daugumoje atvejų kaltas pasirodys ne maisto medžiagų stygius, o būtens sausas karštas oras.
Staiga nurudo nemažai kadagio spyglių – metas susirūpinti
Ką daryti? Pirmiausia, tai maksimaliai apsaugoti medelį nuo tiesioginės saulės spindulių. Rytinės ir šiaurinės pastatų pusės, didelių medžių pavėsis – geriausia išeitis. Tik statydami konteinerius su medeliais medžių pavėsyje, įsitikinkite, ar pastarieji nėra apnikti kokių nors kenkėjų, pavyzdžiui, amarų. Tada per keletą valandų kenkėjų ekskrementai aplips jūsų bonso lapus ir dar labiau sutrikdys medžiagų apykaitą.
Karštyje suglemba ir jam atsparios gudobelės jaunos šakelės
Purškimas – gera papildoma, augalus atgaivinanti priemonė. Nereikėtų pamiršti, kad augalai purškiami artimu aplinkos temperatūrai vandeniu, stengiantis išvengti temperatūrų skirtumo.
Apie reguliarų laistymą turbūt neverta net užsiminti – tai elementaru.
Kaip kompleksines augalų atsparumą didinančias priemones vertėtų prisiminti huminių rūgščių turinčias trąšas arba huminių rugščių (humuso) preparatus. Šie preparatai skatina smulkių šakelių augimą, didindami šaknyno paviršiaus plotą. Todėl prasidėjus karštiems orams jais tręšti augalai jau būna geriau prisitaikę. Žinoma, jei pradėsime tręšti tokiomis trąšomis jau prasidėjus sausromečiui, vargu ar gausime taip greitai norimą efektą.
Priemonių yra ir daugiau. Gal vertėtų prisiminti metų senumo straipsnyje išdėstytus patarimus – „Metų laikai. Vasara. Sausmetis, karščio bangos”?
Ypač į neigiamas karščio pasekmes norėčiau atkreipti yamadori paieškos dalyvius. Mūsų iškasti medeliai nors ir išsprogo, bet reikiamą šaknų kiekį prisiaugins greičiausiai tik iki kito pavasario. Todėl į bent kokį apvytimą, lapų pageltimą reiktų reaguoti ypač operatyviai, kompleksiškai taikant visas įmanomas priemones. Keletas dienų gali būti lemtingos…
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.