Kiekvienais metais, pradedant skaičiuoti nuo dutūkstantųjų Belgijos bonsai asociacija organizuoja tarptautinę parodą Noelanders Trophy. Ši paroda vyksta žiemos antroje pusėje. Dauguma medžių tuo metu ilsisi, būdami visiškoje ar dalinėje ramybėje. Toks metų laiko pasirinkimas nėra atsitiktinis. Ramybės būsenoje medžiai lengviau patiria stresą, kylantį dėl transportavimo ar pasikeitusių aplinkos sąlygų. Ypač gražiai tokiu ramybės laikotarpiu atrodo vasaržaliai lapuočiai. Vegetacijos metu lapai paslepia visus kamieno ir šakų defektus bei formavimo klaidas. Noelanders Trophy ekspozicijoje lankytojai gali nuosekliai apžiūrėti kiekvieną kamieno ir šakų centimetrą, įvertinti kiekvieną vingį, o žengę žingsnį atgal – pasigėrėti visuma.
Šiemet paroda buvo organizuota nedideliame Genko mieste, Limburghal konferencijų centre.
Nuvykti į tokią parodą nėra nei labai sunku, nei brangu. Apie ruošiamą parodą skelbimas pasirodo prieš keletą mėnesių, tuo metu lėktuvo bilietai dar yra sąlyginai pigūs, o ir skrydžių Vilnius – Briuselis pasirinkimas nemažas. Bet net ir likus mažiau savaitei iki parodos kainos nebus labai kandžios. Taigi, antradienį nusipirkęs lėktuvo bilietus bei užsisakęs viešbutį, ankstų šeštadienio rytą išskridau per Varšuvą į Briuselį. Trumpa pertrauka tarp jungtinių skrydžių, keletas valandų ore ir tu jau Belgijos sostinėje. Toliau – kiek ilgiau nei valanda kelio traukiniu. Belgijoje gerai išvystyta geležinkelio sistema, todėl ši kelionės dalis taip pat neprailgo ir pietauti teko jau galutiniame maršruto taške – Genke.
Ekspozicija
Turbūt didžiausias parodos „trūkumas” – galima fotografuoti visur (prekybos salėje, parodomųjų formavimų metu, prie įmonių ir organizacijų stendų), bet ne ekspozicijos salėje. Bet norintys išsaugoti ekspozicijos prisiminimus, gali įsigyti kasmet leidžiamą geriausių parodos medžių nuotraukų albumą (daugiau apie jį informacijos Belgijos bonsai asociacijos puslapyje).
Tačiau pati ekspozicija tikrai nepriekaištinga, išdėstyta didelėje, erdvioje salėje, kurioje nei lankytojai, nei patys eksponuojami medžiai „nesistumdo šonais”. Patys medžiai, akivaizdu ir kaip dera jau „įsibėgėjusioms”, turinčioms tradicijas parodoms yra kruopščiai atrinkti ir išpuoselėti. Gal žiūrint labai priekabia akimi, galima būtų rasti vieną kitą kadagį, kuriam dar reikėtų šiek tiek priaugint vainiko, bet daugiau prie nieko ir negalėtum prikibti. Kiekvienas eksponatas parodai dėmesingai paruoštas, sutvarkytas. Kiekvienoje etiketėje – išsami informacija ne tik apie medį, jo augintoją, bet ir apie konteinerio autorių.
Po keleto bandymų man pavyko gauti leidimą padaryti keletą bendrų ekspozicijos nuotraukų iš salės kampo. O detaliau apžiūrėti medžius kiekvienas susidomėjęs galės tik apsilankęs parodoje arba įsigijęs nuotraukų albumą.
Parodomieji formavimai
Abi parodos dienas lankytojai galėjo grožėtis trijų pasaulinio garso meistrų Ryan Neil (Jungtinės Valstijos), Salvatore Liporace (Italija), Seok Ju Kim (Korėja) parodomaisiais formavimais.
Turgus
Stadiono dydžio prekybos salė jau iš pirmo žvilgsnio gali užgniaužti kvapą. Įsigyti galima turbūt visko, ko tik širdis geidžia: įrankiai, konteineriai, ruošiniai, priežiūros priemonės, substratai…
Tiek trumpai apie šią savaitgalio kelionę. Kviečiu pabandyti, ir toks savaitgalis pasirodys tikrai neeilinis. Šeštadienio ryte nuskrist per pusę Europos, pasižiūrėt parodą, demonstracijas, apsipirkti neeiliniame bonsai turguje, o sekmadienio vakare grįžt namo, ir lyg niekur nieko pirmadienį darbe prie rytinės kavos bendradarbiams pasakoti įspūdžius…
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.