Sau 022014
 

Turbūt dažnas mūsų, auginančių vienokius ar kitokius augalus, susiduria su įvairiomis problemomis. Klastingos ligos, per mažas maistingųjų medžiagų kiekis substrate, netinkamas laistymas – tai tik keli itin svarbūs aspektai, trukdantys puoselėti savo numylėtinius. Tačiau, tai lengvai ir be didelių pastangų pažabojama. Rudeniop trumpėjant dienai ir mažėjant natūralaus apšvietimo mūsų šiltųjų platumų augintiniai ima augti nebe taip intensyviai kaip vasarą, dalis jų atnešami iš lauko ir statomi prie langų. Čia šviesos maža, dar ir po dažna palange klastingas radiatorius, sausinantis orą, slypi. Pradedame galvoti, kaip optimizuoti auginimo sąlygas, užtikrinant ne tik pastovų mikroklimatą, bet ir tinkamą apšvietimą.

Šviesa – vienas svarbiausių faktorių lemiančių normalų augalų vystymąsi. Pakankamas jos kiekis užtikrina pastovią maisto medžiagų sintezę bei morfogenezę. Šviesa – tai elektromagnetinių bangų signalai, kurių atitinkami ilgiai matomi akiai bei svarbūs augalams. Patys reikšmingiausi šviesos spinduliai fotosintezės veiklai yra raudoni ir mėlyni. Jų bangų ilgiai variuoja, atitinkamai raudonos λ=620-700 nm, o mėlynos λ=400-470 nm. Taigi, fotosintetiškai aktyvi radiacija (FAR) yra šviesos spektro dalis nuo λ=400 nm iki λ=700 nm. Taip pat augalams itin svarbu netik FAR, bet ir šviesos dalelių (fotonų) srauto tankis. Paprastai tariant – šviesos  intensyvumas. Esant jo trūkumui augalų ūgliai pradeda tarsi „ieškoti“ šviesos ir ima augti etioliuoti – ištįsę, gelsvi taip eikvodami sukauptas maisto medžiagas. Tačiau, esant per dideliam fotonų srauto tankiui augalų lapai gali tarsi nudegti, nes nebepajėgia realizuoti gaunamos šviesos, o lapų audiniuose esantys baltymai praranda erdvinę struktūrą (denatūruoja).

Dar vienas svarbus aspektas fotoperiodizmas. Tai augalų vystymosi priklausomybė nuo dienos ir nakties ilgumo santykio. Augalai skirstomi pagal tai į trumpadienius, neutralius ir ilgadienius. Trumpadieniams paskaičiuota, jog dienos ilgumas turėtų būti nuo 11 iki 13 valandų, o ilgadieniams – 15-17 valandų. Pavyzdžiui, japoniniai klevai pradeda sprogti vos tik pailgėjus dienai, nors ir temperatūra yra gana žema. Tropiniams (kambariniams) augalams dienos ilgumas itin svarbus, nes jų natūraliose augimvietese nakties ir dienos ilgumo santykis beveik lygus vienetui, o mūsų kraštuose jis priklausomai nuo metų laiko labai stipriai variuoja, todėl žiemos metu šie augalai auga prasčiau.

Ieškodamas įvairių būdų, kaip galima būtų sudaryti augalo vegetacijai optimalesnes sąlygas, nei ant palangės sumąsčiau pasigaminti auginimo dėžę. Geras dalykas tas, kad čia galima gana lengvai suteikti tinkamą kiekį šviesos ir palaikyti pakankamą drėgmę.

Kaip ir visur norisi išleisti kuo mažiau lėšų ir pasiekti kuo geresnių rezultatų. Man atrodo, kad tai pavyko. Taigi, pradėkime. Auginimo dėžei reikia: dėžės, šviesą atspindinčių medžiagų (folija) ir, žinoma, pačių šviestuvų.

Visų pirma, derėtų apgalvoti, kokio dydžio dėžė turėtų būti, nes nuo to priklauso kiti aspektai.

Mano atveju auginimo dėžė buvo pasirinkta gaminti nedidelė (520x600x420 mm). Tam panaudojau OSB medžio drožlių plokštes, 12 tvirtinimo kampų, medsraigčius, 2 vyrius, 2 kabliukus, kepimo foliją, klijus, termoizoliacinę plėvelę, 220 V vieną 15 W liuminescencinį ir šešis po 1,3 W LED šviestuvus, elektros instaliacines priemones (laidus, izoliacinę juostelę, jungtuką, 6 GU10 tipo lempų lizdus, liuminescencinės lempos T8 šviestuvą su droseliu, elektros lizdo šakutę), laiko rėlę.

Pirmiausia „surenčiau“ pačią dėžę. Pagal nusibraižytą brėžinį iš OSB 8 mm storio plokščių išsipjoviau reikiamas detales. Kaip vėliau pastebėjau, net ir tokiai nedidelei dėžei derėjo netaupyti ir įsigyti 10 mm storio plokštes, nes ją surinkus trūksta tvirtumo bei stabilumo. Išgręžiau numatytas skyles: dugno ir dangčio dešiniuosiuose kraštuose po vieną 60 mm skersmens ventiliacijai, dangtyje šešias mažesnio skersmens LED šviestuvams. Tada plokščių puses, kurios sudarys vidaus sienas išklijavau maistine folija. Tai gana pigi ir lengvai prieinama hidrofobinė, šviesą atspindinti medžiaga, tačiau, kaip vėliau pastebėjau, lengvai pažeidžiama todėl gali tekti greitai pakeisti. Būsimą vidų parengus po truputį, naudodamas tvirtinimo kampus, medsraigčius, surinkau ir pačią dėžę, pritvirtinau vyrius, įsukiau kabliukus. Tada kiekvieną kampą norėdamas užsandarinti nuo šviesos, nevisais atvejais gali to reikti, išklijavau termoizoliacine (folijos imitacijos) plastikine plėvele. Ir štai pati dėžė „pastatyta“.

LED apšvietimui įdiegti gaminausi tarsi modulį ant kurio pritvirtinau 6 GU10 tipo lempų lizdus. Lizdo tipas priklauso nuo pačios lempos. Modulį gaminau dėl saugumo, kad laidai, lizdai ir kitos dalys kuo mažiau kontaktuotų su drėgme. Nes mano atveju, apšvietimas jungiamas naudojant 220 V įtampą, kuri gali būti pavojinga. Vėliau modulį prisukiau dėžės išorėje. Lygiagrečiu jungimo būdu sujungiau lizdus su maitinimo kabeliu bei šakute. Svarbu atminti, jog tai darbas su elektros srove, kuri gali būti pavojinga, tad elkitės itin atsargiai. Visas sujungimo vietas patikimai izoliavau specialia juostele. LED apšvietimo instaliacija baigta. Kaip vėliau pastebėjau, LED lempų suteikiamos šviesos buvo mažoka tad nusprendžiau įdiegti papildomai dar vieną liuminescencinę lempą. Šveistuvą lempai lygiagrečiai prijungiau, kaip ir LED, prie maitinimo kabelio, jungimo vietą izoliavau. O patį šviestuvą kiek įmanoma hermetizavau termoizoliacine plėvele.

Papildomas apšvietimas

Turbūt jau turėjo kilti klausimas kaip, kiek ir kodėl pasirinkau būtent tokias lempas. Visų pirma, man buvo svarbus ekonomijos aspektas, taip pat, ar pavyks lempas įsigyti Lietuvoje. Vos tik pradėjus ieškoti specialių lempų augalams teko greitai nusiraminti, nes jų kainos tikrai nemėgėjiškos. Todėl nusprendžiau ieškoti alternatyvų ir bandyti balansuoti tarp efektyvumo bei kainos. Pagal įvairius šaltinius, bei remiantis teorinėmis žiniomis, augalams svarbiausia raudonos šviesos spinduliuotė po to mėlyna (šios turi būti kartu). Todėl atitinkamai raudoną su mėlyną šviesos spektrą skleidžiančių lempų kiekis nusistovi santykiu 3:1. Esant didelei šviestuvų įvairovei, kaip paprastai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, sunku išsirinkti. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į spalvą, bet į skleidžiamą šviesos bangos ilgį, nuo kurio priklauso apšvietimo efektyvumas, bei apšvietimo kampą. Bene didžiausią galvos skausmą kelia informacijos nebuvimas labai retas gamintojas nurodo generuojamos šviesos bangos ilgį nanometrais. Mano įsigyti buitiniai kietakūniai šviesos žibintai (LED) pritaikyti naudoti esant 220 V įtampai, tad nereikia papildomų transformatorių (mažiau išlaidų), tačiau potencialiai ne taip saugu lyginant su 12 V įtampa. Įsigyti raudonos spalvos LED šviestuvų skleidžiamos šviesos bangos ilgis buvo λ=670 nm, o mėlynos λ= 460 nm. Kiekvienoje iš šešių lempučių įmontuota po 20 LED šviestukų, kurie raudonos spalvos žibinte šviesą skleidžia 45˚ kampu, mėlynieji vos 15˚. Tad šviesa pasklinda gana siaurai.

Papildomas apšvietimas

Įdiegęs tik kietakūnius šviestuvus pastebėjau, kad auginamiems augalams šviesos trūksta (pagal lapų spalvą), nes nėra pakankamos diferenciacijos tarp skirtingų šviesos srautų, todėl ilgai nevargęs įdiegiau 15 W OSRAM Fluora lempą, kuri anot gamintojų pritaikyta augalų augimui. Po kurio laiko, pastebėjau, jog šviesos pasiskirstymo spragos buvo panaikintos.

Papildomas apšvietimas

Kaip jau anksčiau minėjau, dar vienas svarbus aspektas yra fotoperiodizmas – tai santykis tarp dienos ir nakties ilgumo. Iš įvairių informacijos šaltinių išplaukė, jog daugumai augalų tinkamas 16 valandų periodas, kurio metu auginimo dėžėje turėtų būti „diena“. Tam, kad viso to nereiktų atlikti rankiniu būdu, įsigijau laiko rėlę, kurioje nustačiau įsijungimo bei išsijungimo valandas.

Papildomas apšvietimas

Po kurio laiko pastebėjau, jog šis eksperimentas pasiteisino. Dėžėje auginti vienamečiai augalai pradėjo tankiau vešėti, o daugiamečiai žoliniai net sukrovė keletą žiedų ir pražydo, ten puikiai jautėsi ir sumedėję augalai. Dėžėje augusi azalija po kurio laiko pradėjo auginti naujus ūglius, lapų spalva patamsėjo, išryškėjo kutikulės blizgumas.

Informacijos šaltiniai:

  1. Dagys Jonas su kitais. „Augalų fiziologija: vadovėlis“, Vilnius, Mintis, 1974;
  2. http://www.asu.lt;
  3. http://www.asu.lt (žodynėlis);
  4. http://www.hidroponika.lt;
  5. http://www.jaunasis-tyrejas.lt;
  6. http://lt.wikipedia.org;
  7. http://www.evergreengardenworks.com;
  8. http://www.bonsaihunk.us.

Jei kyla klausimų apie papildomą dirbtinį apšvietimą, ar norite pasidalinti savo patirtimi, kviečiu pratęsti pokalbį atskiroje forumo temoje.

Tautvydas Žalnierius

Sorry, the comment form is closed at this time.