Vas 232011
 

Bonsai Vilnius svetainėje pildomas pildyti terminų ir sąvokų aiškinamasis žodynėlis. Ilgainiui jame bus pateikti trumpi straipsniuose naudojamų terminų, reiškinių, sąvokų, pavadinimų aprašymai su nuorodomis į atitinkamą straipsnį.

Žodynėlis pildomas palaipsniui, todėl atsiprašome, jei pradžioje jis atrodys kiek tuštokai.

Žodynėlio pildymas yra atviras, todėl visi norintys jį papildyti ar pastebėję netikslumų, kviečiami pateikti savo mintis elektroniniu paštu administratorius@bonsaivilnius.lt. Siunčiant informaciją, labai prašau nurodyti ir savo vardą bei pavardę, kad galima būtų juos įrašyti pastraipoje „Sudarytojai“ žodynėlio gale.

A

Abiotiniai veiksniai – negyvosios aplinkos veiksniai (temperatūra, oras, vanduo, dirvožemis).

Adaptacija – prisitaikymas prie tam tikrų aplinkos sąlygų.

Akadama – vulkaninis molis, substratas yra natūraliai gaunamas kasant gamtoje ir panašus į granuliuoto molio gabalėlius. Pavadinimas kilęs iš dviejų japoniškų žodžių – raudonas ir kamuolys.  Daugiau informacijos.

Autonominiai augalų judesiai – tai vidinių fiziologinių procesų, o ne išorinių dirgiklių sukelti augalo dalių judesiai. Šių judesių tipai: nutacijos (priklauso nuo skirtingo augalo ląstelių augimo greičio skirtingose augalo dalyse, pvz., vijoklinių augalų augimas aplink atramą) ir turgoriniai judesiai (atsiranda kintant turgoriniam slėgiui skirtingose augalo dalyse, pvz., kai kurių anksštinių augalų lapų judėjimas paros bėgyje).

B

Bamblys – stiebo vieta, kurioje prisitvirtinęs lapas.

Bankan – tai labai senas medelių stilius. Vaizduoja jis medelį su susisukusiu kamienu ir daugeliu išlinkimų. Tai labai senas bonsų stilius atkeliavęs iš senovės Kinijos, kur susisukę medeliai vaizduodavo drakonus ir gyvates.

Bonkei (peizažai) – indų, bonsai medelių, žolinių augalų ir kitų elementų kompozicija, panaši į natūralų peizažą.

Bonsai – miniatiurizuoti dekoratyviniai medžiai. Žodis „bonsai“ nusako ne konkrečią augalo rūšį, bet jo auginimo ir formavimo būdą, siekiant vizualiai pakeisti medį, suteikiant jam tiek gamtoje sutinkamas subrendusio medžio formas, tiek formuojant laisvu stiliumi, suteikiant medžiui estetinio patrauklumo ir dekoratyvumo. Žodis „bonsai“ – dviejų žodžių junginys. Japonų kalboje „bon“ – padėklas, „sai“ – augalas. Išvertus pažodžiui –  „auginti padėkle“. Kinų kalboje „pun  sai“ – medis, augantis vazone.

Bunjingi – arba kitaip dar vadinamas literatūriniu (literati) stiliumi. Šio stiliaus medelių kamienas truputį pasviręs ir vingiuotas. Japonai šį stilių pavadino tokiu vardu, nes atrodo, kad jis mėgdžioja kaligrafinio braižo linijas. Šakų laja išauginama tik viršutinėje medžio dalyje. Konteineriai nedideli ir apvalūs. Natūraliai tokie medžiai auga miškuose, kur tenka labai stipriai kovoti dėl šviesos ir išgyvenimo. Šiam stiliui labai dažnai naudojami shari.

C, Č

Ceolitai – tai kalnų uolienos mineralai, kristalinės struktūros aliumosilikatai, kurių pagrindiniai aktyvūs komponentai – klinoptilolitas ir montmorilonitas.  Jiems būdingos jonų mainų ir adsorbcinės savybės. Daugiau informacijos.

Chlorofilas – žaliasis augalų pigmentas, absorbuojantis saulės energiją ir dalyvaujantis fotosintezėje.

Chokkan – tai labai dažnai sutinkamas klasikinis vertikaliai augančio medžio stilius. Jis pasižymi stipriu, tiesiu kamienu su piramidės formos laja. Dažniausiai taikomas spygliuočiams. Tai laukuose laisvai augančio medžio atitikmuo. Jeigu ten jo neveikia stiprūs vėjai, netrūksta šviesos, vandens bei maisto medžiagų, tai tada dažniausiai spygliuotis medis ir išauga būtent tokios formos.

Chloroplastai – žalios spalvos, chlorofilo ir kitų pigmentų (karotinoidų, ksantofilo ir kt.) turinčios plastidės, atliekančios saulės šviesos energijos asimiliacinę funkciją.

Chromoplastai – plastidės, aptinkamos sunokusiuose vaisiuose, žieduose, žalią spalvą prarandančiuose lapuose. Jie išsivysto iš chloroplastų ar leukoplastų ir suteikia augalo dalims kitokią spalvą.

Citoplazma – gyvasis ląstelės turinys, išskyrus branduolį. Kartais sutrumpintai ji vadinama tiesiog plazma.

D

Dedukcija – (lot. deductus – išvestas) – mokymo metodas, kai iš bendrų teiginių daromos siauresnės išvados arba bendrybės taikomos atskirybėms, daliniams, konkretiems atvejams, pavyzdžiui, pirma išmokstama taisyklė, paskui taikoma. Logikos požiūriu dedukcija – tai samprotavimas, kurio metu iš keleto teisingų teiginių (prielaidų) pagal logikos taisykles formuluojamas naujas teisingas teiginys. Deduktyvus samprotavimas turi įrodymo statusą. Plačiąja prasme dedukcija yra pažintinė operacija, kurios metu iš jau patikrintų žinių sistemos logiškai gaunamos naujos žinios. Dedukcijai būdinga minties raida nuo bendrybės prie atskirybės (Visuomenės sveikatos vartai – www.vsv.lt).

Defoliacija – augalų lapų pašalinimas.

Degligė – bakterinė augalų liga, kai augalo vandens induose įsiveisusios bakterijos šiuos indus užkemša, sukeldamos šakučių nudžiuvimą.

Dendroflora – viename ar kitame geografiniame regione augančių sumedėjusių augalų visuma.

Dendrologija – mokslas apie medžius.

Dvilyčiai žiedai – kurie turi ir kuokelius, ir piesteles.

Dvinamiai – augalai, kurių piesteliniai žiedai yra ant vieno, o kuokeliniai – ant kito augalo.

Dviskilčiai – augalai, kurių sėklose yra dvi sėklaskiltės, būdinga liemeninė šaknų sistema ir kt. požymiai.

Džinas – tai japoniška sąvoka apibūdinanti natūraliai atsiradusias ar meistro suformuotas bežieves ir negyvas šakas ar kitas medžio dalis. Džinai formuojami specialiai numarinant šakas, jas nulupant ir ištepant specialiu džinų tepalu, kitaip dar – kalifornijos skysčiu (www.bonsai.shikoku-np.co.jp).

E, Ė

Endospermas – augalo sėkloje esančios maisto medžiagų atsargos, reikalingos gemalui dygstant.

Epidermis – plonas paviršinis audinio sluoksnis, dengiantis visas augalo dalis.

F

Fermentai (enzimai) – sudėtingos struktūros stambiamolekuliniai baltyminiai junginiai, vykdantys ir paspartinantys gyvų organizmų ląstelėse fiziologinius procesus.

Filodžiai – (phyllon – lapas, eidos – pavidalas) tai suplokštėję lapkočiai, kurie dėl lapalakščio metamorfozės ar redukcijos, gali atlikti fotosintezę. Būdinga vabzdžiaėdžiams, sukulentams, sausų tropikų bei vandens augalams.

Fitohormonai – (augalų hormonai) yra nedideliais kiekiais augaluose aptinkamos cheminės medžiagos, kontroliuojančios augalo augimą ir vystymąsi.

Fitomeras – ūglio struktūros elementas susidedantis iš tarpubamblio, kurio viršuje lapas, o apačioje pumpuras.

Forma (lotyniškai „forma“, sutrumpinimas „f.“) – dar žemesnė už varietetą. Kai augalai skiriasi prisitaikymu augti skirtingomis sąlygomis (pvz. kai kurie skendeniai – tos pačios rūšies vandeninė forma ir pelkinė forma), sezoninio vystymosi ritmika (tos pačios rūšies Drosera intermedia yra žiemojanti forma ir tropinė forma), skirtingų dalių morfologiniais ypatumais (raguotosios saulašarės formos: T-fotma, dichotoma, multifida). Grįžtant prie pavyzdžio su musmire: vienos auga eglynuose, kitos – pušynuose. Formos savybės palikuonims gali būti perduodamos tik dalinai.

Fotosintezė – saulės šviesos ir chlorofilo pagalba žaliuosiuose augaluose, dumbliuose, melsvabakterėse vykstanti organinių medžiagų ir deguonies gamyba iš anglies dioksido ir vandens.

Fototropizmas – augalų reakcija į šviesą.

Fukinagashi – Šio stiliaus medelis dar kitaip gali būti vadinamas vėjuje nugairinto medžio stiliumi, nes medelis ir visos jo turimos šakos būna pakrypę į vieną ir tą pačią pusę. Gamtoje tokie medžiai randami ant uolų kalnuose ar jūrų pakrantėse, kur pastoviai pučia labai stiprūs vėjai. Vėjai nukreipia medžio šakas augti tik į vieną pusę, o tai ir lemia medelio originalią ir tikrai išskirtinę išvaizdą.

G

Gohon-Yose – bonsų stilius, kai viename inde auga penki atskiri medžiai.

Gokan – penkiastiebis bonsai stilius. Modifikuojant tristiebio stiliaus stilistikos apribojimus, penkiastiebis stilius leidžia į dizainą įkomponuoti antrą dominuojantį medį. Šis medis yra antras pagal dydį. Didesnio skaičiaus grupių stiliai (septyniastiebis, devyniastiebis, miškas ir t.t.) taip pat leidžia antram ar trečiam medžiui dominuoti papildomose medžių grupėse didesnėje kompozicijoje.

Gutacija – vandens lašelių išsiskyrimas lapo viršūnėje ir pakraščiuose dėl didelio šakninio slėgio.

H

Han-Kengai – pusiau kaskados stilius. Dažniausiai natūraliai randamas ant upių ar ežerų krantų, kur medžiai auga pakrypę vandens paviršiumi. Šio stiliaus laja ir viršūnė niekada neaugs aukščiau vazono apačios. Pusė medelio išauga virš vazono krašto, o likusi dalis – žemiau vazono krašto.

Hipokotilis (poskiltis) – augalo daigo apatinė dalis nuo šaknies kaklelio iki skilčialapių.

Hokidachi – labai dažnai sutinkamas medelių stilius. Lietuviškai dar vadinamas šluotos stiliumi. Šio medelio kamienas storas ir tiesus, tačiau tolygiai nesiekiantis medžio viršūnės. Šio stiliaus medžių šakelės visos išauga maždaug ties 1/3 medžio aukščio dalimi. Šis stilius tinkamas medžiams turintiems labai gražų ir smulkų šakojimąsį. Šakos su lapais galiausiai suformuoja didelę, apvalią lapiją, o žiemos metu medžiai atrodo lyg tolygiai ir proporcingai pasiskirsčiusi šluota su apvaliu šakų vainiku.

I

Indukcija – (lot. inductio – įvedimas), 1) protavimo metodas, kai atskiri daliniai teiginiai, atvejai, atskiri požymiai įtraukiami į apibendrinimą, išvadą; 2) mokymo metodas, kai mokoma daryti apibendrinimus, formuluoti išvadas, taisykles, dėsnius iš pavienių faktų, pavyzdžių stebėjimo ir jų analizės, ieškant bendrų ir esminių požymių, pavyzdžiui, nagrinėjant atskiras dalis, randama kuri nors taisyklė.

Insekticidai – cheminės medžiagos vabzdžiams naikinti.

Ikadabuki – „sielis“, daugiakamienio bonsai stilius, pamėgdžiojantis natūralų reiškinį, atsirandantį, kai medis nuvirsta ant šono, pavyzdžiui, išvirsta dėl dirvožemio erozijos. Šakos, esančios išilgai kamieno viršutinės dalies toliau auga kaip naujų kamienų grupė. Kartais šaknys susiformuoja iš po žeme pasislėpusių kamieno dalių. Sielio stiliaus bonsai gali turėti vingiuotus ar tiesius kamienus ir tai sukuria atskirų medžių grupės vaizdą, kai tuo tarpu tai – tik ant šono pasodinto medžio šakos. Sielio stiliaus medžiai yra išsidėstę vienoje linijoje.

Ishisuki – Tai itin retai pasitaikantis bonsai medelių stilius. Jei „sekijoju“ stiliaus medeliai auga ant akmens, o jų šaknys leidžiasi žemyn substrato link, tai „ishisuki“ stiliaus medžiai augadmi taip pat ant akmens yra įsitvirtinę šaknimis tarp akmenyje esančių plyšių, įtrūkių ir skylių. Dėl šios priežasties tokie medžiai privalo būti laistomi labai dažnai. Gamtoje jų galima rasti aukštai kalnuose ir akmeningose vietovėse, kur dirvožemio būna labai mažai

Y

Yamadori – tai japonų sąvoka naudojama apibūdinti medžius parsineštus iš gamtos. Dažniausiai tai seni, suvargę, nulaužyti ar kitaip sužaloti medžiai iš kurių namuose žmogus gali suformuoti bonsą (http://www.nibonsai.co.uk).

Yamayori (Yamayose) – inde pasodinta natūraliai susiformavusi keleto medžių grupė (miškelis).

Yose-Ue – miškelis. Bonsų stilius, kai viename inde auga daugiau neidevyni medžiai

J

Judesiai, augalų judesiai – kryptingas augalo dalių padėties kitimas įvairių aplinkos veiksnių poveikyje. Augalų judesiai skirstomi į kelis tipus: tropizmai, nastijos ir autonominiai judesiai.

K

Kabudachi, kabubuki – daugiakamienis bonsai stilius, kai iš vienos vietos išauga 3 ar daugiau (turėtų būti nelyginis skaičius) kamienų. Ekvivalentas gamtoje galėtų būti grupė medžių, sudygusių iš vieno kankorėžio arba keletas suaugusių atžalų, išsprogusių iš vieno medžio pagrindo.

Kãlius [lot. callus — stora oda, nuospauda]: (1) augalo audinys, susidarantis sužeistoje vietoje; (2) augalo rėtinių indų kamšalas; (3) kaulo rumbas, atsirandantis, augant lūžusiam kaului (Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985).

Kanuma – uoliena natūraliai išgaunama Japonijoje, Kanumos miesto regione, iš maždaug 3 m gylio. Išgauta išdžiovinama, sutraiškoma ir susmulkinama į reikiamo dydžio granules. Kanuma turi pH 4,5-5 ir yra rūgštesnė nei akadama, dėl šios priežasties ji labiausiai tinkama kai kuriems spygliuočiams, azalijoms ir kitiems rūgštesnį substratą mėgstantiems medeliams.

Kauliflorija – reiškinys, kai augalo žiedai tvirtinasi tiesiog prie šakų arba kamieno žievės (žalčialunkis, fikusas, duonmedis).

Kengai – kaskada augančio medelio stilius. Tai medis svyrantis į bedugnę. Tokie medžiai augdami natūraliai gamtoje ant bedugnės krašto išsilenkia ir ima svirti žemyn. Tokią formą medeliui įgauti padeda savas svoris, sniegas ar krentantys akmenys. Visos medelio šakos privalo būti žemiau viršutinės konteinerio dalies. Stilių išlaikyti sunku, nes medis natūraliai stiebiasi į viršų.

Keramzitas – tai aukštoje temperatūroje kepto molio granulės, kurios keturis kartus lengvesnės už gamtoje randamus analogus. Apdorojama prie 1150°C temperatūros molio žaliava išsipučia, suformuodama kietą išorinį paviršių ir porėtą vidaus struktūrą turinčias granules. Bonsų auginime puikiai tinka drenažui. Taip pat juo padengus augalų substrato paviršių galime išvengti vandens taškymosi liejimo metu.

Kiryu – uoliena skirta jūsų medelių ir kitų augalų substrato drenažo pagerinimui. Šis gruntas rūgštus (pH 5-6,2), pasižymintis svarbiomis mechaninėmis ir sorbcinėmis savybėmis, išlaikančiomis substrato fizinę struktūrą bei palaikančiomis jame vandens režimą. Tai sudėtinė substrato dalis, kuri yra maišoma su kitais gruntais – akadama, kanuma ir pan. Ji naudinga medžiams kurie nebūna persodinami ilgą laiko tarpą nes su Kiryu jų gruntas nesukrenta ir nesulimpa išlaikydamas savo formą. Dažniausiai naudojama pušims ir kadagiams.

Kyuhon-Yose – daugiakamienis bonsų stilius, kai viename inde auga devyni medžiai.

Kyukan – devyniastiebio bonsai stilius, žiūrėti penkiastiebio (gokan) bonsai stiliaus aprašymą.

Klonas – iš vieno augalo padaugintas pulkas augalų, kurie yra visiškai vienodi. Graikiškai „klon“ (šakelė).

Koleoptilė – vienskilčių augalų, subrendusios sėklos pumpurėlį gaubianti diegamakštė.

Koleoriza – vienaskičių augalų, subrendusios sėklos šaknelę gaubianti šakniamakštė.

Komensalizmas – kelių rūšių organizmų sugyvenimas, kai tik viena rūšis turi iš to naudos. Tokie organizmai vadinami komensalais.

Korabuki – „vėžlys“, „kelmas“, daugiakamienis bonsai stilius. Šis stilius panašus į Kabudachi, kabubuki stilius, tačiau kamienai auga ne ant plokščios šaknų sistemos paviršiaus. Priešingai, žemiausios šaknys suformuoja kupolo ar vėžlio kiauto formą ir iš jos auga keletas kamienų.

Krūmai – tai sumedėję augalai, turintys daug lygiaverčių stiebų, augančių nuo pat žemės paviršiaus.

Krūmokšniai –  “pavėluotai” medėjantys augalai.  Jų antžeminė dalis sumedėja ne pirmaisiais augimo metais, o tik sekančiais.

Kusamonas – žolinių augalų kompozicija (plačiau).

Kutikulė – augalo lapų viršutinis vaškinis sluoksnis.

L

Lapo gyslos – lapo indų kūleliai sudaryti iš laidžiojo audinio pluoštelių.

Lapo pažastis – tai kampas esantis tarp ūglio ir prie jo prisitvirtinusio lapo (J. Dagys, Augalų anatomija ir morfologija, 1950)

Ląstelė (lot. cellula – „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis.

Lava – vulkaninės kilmės uoliena skirta jūsų medelių ir kitų augalų substrato kokybės pagerinimui. Tai sustingusios raudonos arba juodos spalvos uolienos kuriose yra daugybė mineralinių medžiagų naudingų augalams. Šaknys negali įaugti į lavos granules, todėl lava skatina augalų šaknijimosi procesą ir sugeria du su puse karto daugiau vandens nei pati sveria. Šaknys atsitrenkusios į lavos granules ima dalintis.  Be to, ji gali būti naudojama ir pakartotinai po kiekvieno persodinimo (http://www.colinlewisbonsai.com).

Leukoplastai – bespalvės plastidės, neturinčios pigmento. Jose kaupiasi atsarginės maisto medžiagos (pvz., amiloplastuose krakmolas) arba iš jų išsivysto kitų rūšių plastidės (pvz., chloroplastai)

Liana – sumedėjęs augalas su vienu ar keliais daugiamečiais stiebais, prisitvirtinančiais prie natūralių ar dirbtinių atramų.

Liemeninė šaknis – aiškiai storesnė, stačiai žemyn auganti pagrindinė šaknis.

M

Mediena – laidusis audinys, kuriuo augalas perneša vandenį ir mineralines medžiagas.

Medkrūmiai – tai sumedėję augalai, panašūs į medžius, tačiau neturintys aiškiai išreikštos viršūnės.

Medžiai – tai sumedėję augalai, formuojantys aiškiai išreikštą vieną (kartais kelias) antžemines vertikalias dalis – stiebus – ant kurių išsidėsto šakos. Medžiai turi vieną ar kelias ryškiai išreikštas viršūnes.

Meristema – nediferencijuotų greitai besidalinančių augalinių ląstelių sluoksnis, iš kurio pasidauginusios ląstelės toliau diferencijuojasi, sudarydamos audinius ir organus.

Metabolitai – (gr. metabolē — pakitimas) organizmo medžiagų apykaitos produktai.

Mikorizė – grybų simbiozė su aukštesniųjų augalų šaknimis.

Molis – nuosėdinė uoliena sudaryta iš dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 0,005 mm. Tokios smulkios dalelės moliui suteikia plastiškumą, rišlumą. Molį daugiausiai sudaro hidrosilikatiniai mineralai. Molis susidaro iš įvairiausių uolienų, kaip cheminio bei hidroterminio dūlėjimo produktas. Sausas molis sugeria net iki 70 % vandens. Bonsų kultūroje nenaudojamas, bet iš šios medžiagos gaminami bonsų konteineriai. Molis netinkamas medelių auginimui, nes yra labai rišlus, limpantis. Bonsų auginimui visiškai netinkamas.

Moyogi – Moyogi (informal upright) stilius – klasikinis stilius su spiralės formos kamienu. Itin mėgstamas bonsai medelių augintojų. Medžio kamienas turi  daug išlinkimų. Apatinis išlinkimas turi būti aiškiai matomas. Šakos turi būti išaugintos linkio išorėje, simetriškai į dešinę ir į kairę. Jos turi augti horizontaliai, truputį nusvirę. Apatinė šaka turi būti stipriausia ir masyviausia. Palaipsniui kylant į viršūnę, šakos turi plonėti. Šiam stiliui labiausiai tinka spygliuočiai. Tai labai geras stilius bonsai pradedantiesiams.

Mozaika – virusinė liga, sukelianti augalo dalių (stiebų, lapų, žiedų) dėmėtumą.

N

Nanahon-Yose – bonsų stilius, kai viename inde auga septyni atskiri medžiai.

Nanakan – septyniastiebio bonsai stilius, žiūrėti penkiastiebio (gokan) bonsai stiliaus aprašymą.

Nastijos – kryptingi augalų judesiai, atsirandantys nepriklausomai nuo dirgiklio veikimo krypties. Pvz., žiedų išsiskleidimas ryše šviesos poveikyje ir susiskleidimas sutemus, mimozos lapelių susiskleidimas dėl mechaninio poveikio ir pan.

Neagari – Tai dar vienas labai retai sutinkamas bonsai medelių stilius. Tai medis su iškilusia ir susipynusia šaknų sistema. Labai dažnai šio stiliaus medeliai primena mangrovėse augančių medžių išvaizdą. Dažniausiai šis stilius pritaikomas kaskadoms, o gamtoje tokie medžiai randami mangrovių, potvynių ar upių apsemiamose ir skalaujamose vietovėse, kur žemė natūraliai išplaunama iš medžių šaknynų. Tokiu būdu šaknys tampa lyg natūrali medžio kamieno dalis

Nebari – substrato paviršiuje esančios šaknys.

Nejikan – Tai turbūt vienas iš seniausių bonsai medelių stilių. Tokiu vardu galime pavadinti senuosius pun-sai ir pen-jing medelius augintus Kinijoje. Jų kamienai ir šakos susisukę ir dažnai vadinami drakono stiliumi. Šiame stiliuje medelis susisuka aplink save, kaip kinų mistiniai drakonai.

Neku – Tai medis su orinėmis šaknimis. Tokiam medelio stiliui labiausiai pritaikomi fikusai, kurie natūraliomis sąlygomis gamtoje išaugina šaknis iš kamienų. Šaknys nusileidę ir palietę substratą įsitvirtina ir tampa natūralia medelio dalimi. Tokių šaknų išauginimui reikalinga didelė drėgmė, todėl paprastomis kambario sąlygomis tai pasiekti ganėtinai sunku.

Netsunagari, netsuranari – Šis stilius panašus kaip ir „sielio“ (ikadabuki), tačiau pamatinis stiebas turi keletą linkių, o iš jo augantys medžiai nesudaro tiesios linijos.

O

Oligosacharidai – angliavandeniai, kurių molekulė susideda iš 2–20 monosacharidų; bespalvės, saldaus skonio, vandenyje tirpstančios medžiagos (svarbiausi – laktozė, sacharozė, ciklodekstrinai).

P

Parenchiminės ląstelės – mažai diferencijuotos ląstelės iš kurių vėliau susiformuoja dengiamieji, asimiliaciniai, sadėlininiai, sekrecijos ir ekskrecijos audiniai.

Parazitizmas – kelių rūšių organizmų sugyvenimas, kai viena rūšis išnaudoja kitą. Išnaudojanti rūšis vadinama parazitu, išnaudojama – šeimininku.

Pemza – poringa vulkaninė uoliena, susidaranti, kai rūgšti ar vidutiniškai rūgšti lava staigiai kietėja išskirdama dujas. Spalva skiriasi priklausomai nuo geležies kiekio. Pemza puikiai sugeria ir savyje išlaiko keturis kartus daugiau vandens, nei kad pati sveria. Dėl šios priežasties naudojant didesnį jos kiekė laistyti reikia atsargiai, nes substratas gali užmirkti. Po keleto metų naudojimo jos vandens laikymo savybės susilpnėja. Uolienos poringumas – iki 0,6, tankis – 2-2,5 kg/m³. Iš pemzos daromi filtrai, katalizatoriai. Naudojant pemzą, šaknys nėra linkusios dalintis, nes ši uoliena tam per daug minkšta ir šaknys į ją tiesiog įauga .

Perlitas iš esmės tai natūralaus stiklo forma. Jis itin lengvas ir pasižymi puikiomis vandens kaupimo savybėmis. Taip pat ši uoliena labai trapi, todėl šaknų augimo metu gali sutrupėti ir būti išplauta. Šaknų augimas gryname perlite puikus ir labai tinkamas mikorizei susidaryti, bet dėl jo nepatvarumo geriausiai šią medžiagą naudoti kaip substrato ingridijentą neviršyjant 20 proc.

Plastidės – membraniniai ląstelių organoidai, atliekantys tam tikras funkcijas. Plastidžių rūšys: leukoplastai, chloroplastai, chromoplastai.

Porūšis – sakykim, tai rūšies dalis (grupė augalų), kuri skiriasi nuo kitos rūšies dalies ir išvaizda, ir paplitimu. Išvaizdos skirtumai persiduoda palikuonims, dauginant tiek sėklomis, tiek vegetatyviškai. Išgalvotas pavyzdys: raudonoji musmirė. sakysim visur ji auga ir visur ant raudonos kepurėlės yra tolygiai po ją išsidėstę balti taškeliai. O štai, sakysim, Žemaitijoje, atsirado raudonosios musmirės, kurių balti taškeliai žymiai dažnesni kepurėlės centre. Šios musmirės paplitusios tik ten, ir šis požymis perduodamas sporomis jų palikuonims. Tokiu atveju – raudonosios musmiriės žemaičių porūšis (lotyniškai „subspecies“, sutrumpinimai „subsp.“ arba „ssp.“)

Poskiltis (hipokotilis) – augalo daigo apatinė dalis nuo šaknies kaklelio iki skilčialapių.

Priemolis – molis su smėlio priemaiša. Skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų. Lengvas sudarytas iš 20-30% molio ir 70-80% smėlio, vidutinis – 30-40% molio ir 60-70% smėlio ir sunkus iš 40-50% molio ir 50-60% smėlio. Smėlio dalelių dydis – 0,063 mm iki 2 mm, o molio mažesnis nei 0,005 mm. Kaip sudėtinė dalis bonsų substratas nėra tinkamas (www.asu.lt).

Priesmėlis – tai smėlis su molio priemaiša: Sudėtis: 10-20 % gryno molio dalelių ir 80-90 % gryno smėlio dalelių. Smėlio dalelių dydis – 0,063 – 2 mm., o molio mažesnis nei 0,005 mm. Kaip sudėtinė dalis bonsų substratas nėra tinkamas (Wikipedija).

Protoplazma – Gyvasis ląstelės turinys be sienelės. Ją sudaro citoplazma, branduolys ir organoidai  ( J. Dagys, Augalų anatomija ir morfologija, 1950)

Prozenchiminės ląstelės – mažai diferencijuotos ląstelės (jų ilgis daugiau kaip 10 kartų didesnis už plotį) iš jų susiformuoja vandens ir rėtiniai indai, medienos ir karnienos sklerenchima (plaušai), pientakiai, mechaniniai bei dilginimo plaukeliai.

Pumpuras – augalo lapo ar žiedo užuomazga, kurią saugo žvyneliai; lapų pumpurai vadinami vegetatyviniais, žiedpumpuriai – generatyviniais.

Puskrūmiai turi sumedėjusią apatinę dalį, kuri yra daugiametė. Viršutinė žolinė dalis kiekvienais metais apšąla ir atželia iš sumedėjusios dalies miegančių pumpurų

R

Rafija – natūralus palmių plaušas, naudojamas dideliems šakų ar kamieno lenkimams atlikti.

S

Sabamiki (sabamaki) – tai labai retas bonsai medelių stilius, nes jo išskirtinumas yra įdubusi medžio drevė. Kitaip dar sabamaki stiliaus medelius galime įvardyti kaip įdubusios drevės stilių. Šio stiliaus medeliai gali būti labai įdomūs, nes jų išvaizda ir turimas sabamaki suteikia jiems labai seno medžio išvaizdą.

Sai-Kei – bonsai stilius, kai kuriamas miniatiūrinis gamtovaizdis.

Sekijoju – Tai dar vienas labai retai pasitaikantis bonsai stilius. Šio stiliau pagrindinė ypatybė – akmuo apaugęs šaknimis. Kyla įspūdis, kad pats medis auga ant akmens ir jo šaknys leidžiasi žemyn ieškodamos vandens.

Sambon-Yose – bonsų stilius, kai viename inde auga trys atskiri medžiai.

Sankan – tristiebis bonsai stilius, kai trys stiebai išauga iš atskiros šaknų dalies. Stiebai skiriasi savo dydžiu, o dominuoja pats storiausias ir, dažniausiai, aukščiausias. Stiebai išsidėstę taip, kad nesudarytų tiesios linijos, kad nebūtų simetrijos, o dizainas atrodytų kaip įmanoma natūraliau.

Sėjinukas – iš sėklos išaugęs medelis, skirtas persodinti.

Sėklinis medis – pagal selekcinius požymius atrinktas medis, skirtas sėklų reprodukcijai.

Shakan – tai rečiau sutinkama medžio forma vaizduojanti nuo vėjo pakrypusį kamieną. Šiuo atveju medžio viršūnė stiebiasi į viršų. Tokią pat formą įgauti gali ir medžiai augantys kitų medžių pavėsyje, nes tada medeliui tenka linkti į šviesos pusę. Kamienas dažniausiai būna tiesus ar šiek tiek išlenktas. Pasvirimo kampas kontenerio atžvilgiu būna maždaug 60-80 laipsnių. Šakos privalo būti iš abiejų pusių, skirtingai nei fukingashi stiliuje.

Shari –  tai japoniška sąvoka, apibūdinanti bežievę kamieno dalį atsiradusią natūraliai arba specialiai sukurtą meistro. Dažniausiai šari atsiranda ar suformuojama vertikaliai kamieno, neretai ji tarpusavyje jungia džinus.

Sharimiki – Tai dar vienas labai retas bonsai medelių stilius. Naudojamas jis gali būti praktiškai tik kadagiams, nes jo išskirtinumas – mirusi mediena, kurioje yra vos keletas gyvos medienos plotų bėgančiu kamienu aukštyn ir jungiančiu visas medelio šakas. Taigi, iš esmės tai medis su milžinišku šari. Šis stilius labai dažnai būna labai dramatiškas.

Shitakusa – nedidelė vieno ar keleto žolinių augalų kompozicija, eksponuojama kartu su bonsai medeliu (plačiau).

Simbiozė – kelių rūšių organizmų sugyvenimas, kai abi rūšis turi iš to naudos. Tokie organizmai vadinami simbiontais.

Skeletinės šaknys – visos stambios šaknys.

Smėlis – nuosėdinė uoliena, sudaryta iš nuotrupinių dalelių. Dalelių skersmuo svyruoja nuo 0,063 mm iki 2 mm. Smėlis beveik ar visiškai nesucementuota uoliena t. y. biri, nevienalytė. Smėlio mineralinė sudėtis gana įvairi. Naudojamas substrato purumui pagerinti (Wikipedija).

Sodinukas – persodintas sėjinukas (medelis).

Soju (sodziu) – bonsai stilius, kai viename inde susodinami du atskiri medžiai.

Sokan – dvistiebio medelio stilius. Dažniausiai abu stiebai auga iš vieno šaknyno, bet gali būti, kad mažesnis stiebas auga iš didesniojo stiebo šalia žemės. Abu kamienai skirtingo storio bei aukščio. Didesnysis (stipresnis ir labiau išsivystęs) kamienas auga beveik tiesiai, tuo tarpu mažesnis – šiek tiek pakrypęs, tačiau abu kamienai sudaro bendrą lają.

Stelė (centrinis velenas) – visa indų kūlelių visuma, apsupta iš lauko pusės endodermiu, įskaitant periciklą.

Stiebas – ašinis augalo organas nuo šaknies kaklelio iki viršūnės, jungiantis lapus su šaknimis (J. Dagys, Augalų anatomija ir morfologija, 1950)

Stuobrys – nulaužto ar nupjauto medžio stiebo stovinti dalis (ne trumpesnė kaip 1 m).

Stuomuo (cormus) – stiebas su šakomis ir lapais.

Stresas, fiziologinis stresas – tai nepalankių aplinkos sąlygų sukelta augalo būsena, kai per labai trumpą laiko tarpą pakinta atskiri jo gyvybiniai (metabolizmo) procesai, sukeldami vystymosi pakitimus arba žūtį. Daugiau informacijos.

Sukamštėjimas (kutinizavimas) – būdingas dengiamųjų audinių ląstelėms procesas kai celiuliozinė ląstelės sienelė prisigeria kamštinės medžiagos suberino. Sukamštėjusios sienelės tampa nelaidžios vandeniui ir dujoms. Sukamštėjus sienelėms, ląstelės žūva.

Š

Šaknis – ašinis požeminis augalo organas, kurio paskirtis įsitvirtinti dirvožemyje ir iš jos siurbti vandenį su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis (J. Dagys, Augalų anatomija ir morfologija, 1950)

Šaknies kaklelis – tarpas tarp pagrindinės šaknies ir stiebo.

Šari –  tai japoniška sąvoka, apibūdinanti bežievę kamieno dalį atsiradusią natūraliai arba specialiai sukurtą meistro. Dažniausiai šari atsiranda ar suformuojama vertikaliai kamieno, neretai ji tarpusavyje jungia džinus (www.bonsai.shikoku-np.co.jp).

T

Tachiki – tai išvestinė Chokkan stiliaus forma. Šio stiliaus medelis nuo Chokkan skiriasi tik savo pakrypusiu neklasikiniu kamienu šiek tiek primenančiu Mayogi stiliaus medelius. Išlaikoma ta pati piramidės formos laja.

Takozukuri – Tai dar vienas labai retas bonsai medelių stilius. Vakaruose dar kitaip vadinamas – „Octopus Style“ – aštunkojo stiliumi. Tokį pavadinimą jis gavo dėl savo perdėtų ir nenormalių susisukimų kamiene ir šakose. Šio stiliaus esmė – sukurti medelį monstrą iš baisių pasakojimų

Taramolis (terramol) – substratas, gaminamas iš natūraliai Danijoje randamos uolienos, kurios trečdalį sudaro molio dalelės, o du trečdalius – diatomitai. Grunto pH5,5, jis gaminamas labai aukštoje temperatūroje, taigi, kenkėjų ir ligų rizikos nėra. Šis substratas gali būti naudojamas grynas arba maišomas su kitomis substrato dalimis: dirvožemiu, natūraliais ir sintetiniais sorbentais, pemza, durpėmis, žvyru. Gerai sugeria ir išlaiko drėgmę, pasižymi jonų mainų sorbcija, kuri svarbi apsaugant bonsus nuo pertęšimo bei užtikrinant optimalų maistinių medžiagų (ypač mikroelementų) balansą substrate.

Tarpubamblis – stiebo atkarpa tarp dviejų bamblių.

Taurėlapiai – žalios spalvos lapeliai, apsaugantys pumpure esantį žiedą.

Trãkas – (1) aukšta, sausa pieva, apaugusi retais krūmais bei medžiais, miško aikštelė (2) iškirsta ar išdegusi miško vieta, skynimas, (3) krūmai ar medžiai, augantys po medžių vainikais, pomiškis, (4) smulki, švelni žolė ar šienas iš sausų vietų, (5) miško (kartais ir lauko) kelias ar takas, (6)  aptvaras, (7) daržinės ar jaujos šalinės skyrius tarp dviejų sijų, (8) apvadas, pakraštys

Tsukami-Yose – bonsų stilius, kai keletas atskirų medžių tarsi išauga iš vieno taško.

Tropizmai – įvairių dirgiklių sukelti ir jų kyptimi orientuoti augalo dalių judesiai. Jei judesys nukreiptas dirgiklio veikimo kryptimi, toks tropizmas vadinamas teigiamu, jei priešinga – neigiamu. Jei augalas pasisuka tam tikru kampu į dirgiklį – skersiniu (P. Bluzmanas, S. Borusas, J. Dagys, J. Gruodienė, S. Stašauskaitė, V. Šlapkauskas, V. Vonsavičienė, Augalų fiziologija, 1991).

Turface (turfeis) – tai termiškai apdoroto molio granulės galinčios absorbuoti didžiulius kiekius vandens. Ši puiki savybė yra labai naudinga, bet gali turėti ir neigiamų aspektų, priklausomai nuo naudojamo medžiagos kiekio. Šis molis itin naudingas ką tik iškastiems ir persodintiems medžiams, nes jiems reikia itin daug drėgmės. Tačiau  įsitvirtinusiems jis tampa našta dėl per daug išlaikomo vandens kiekio. Dėl šios priežasties  šio molio naudoti substratų mišiniuose rekomenduojama ne daugiau nei 15 tūrio proc. (http://www.colinlewisbonsai.com).

U, Ū

Ūglis – per vienerius metus išaugusi šakelė arba stiebas.

V

Vakuolė – augalo ląstelės viduje esantis membraninis „maišelis“ su ląstelės sultimis. Vakuolė aktyviai dalyvauja ląstelės gyvenime. Joje kaupiamos atsarginės maisto medžiagos bei fiziologiškai aktyvios medžiagos, dalyvaujančios ląstelės gyvenimo cikle, padedančios apsisaugoti nuo staigių aplinkos sąlygų pasikeitimų.

Varietetas – laikomas žemesniu už porūšį. Tai grupė individų, kurie nuo tipinių skiriasi išvaizda ir tie skirtumai gali labai įvairuoti. Bet geografinio atsiskyrimo nėra. Tikras pavyzdys – sidabrinės eglės. Tik, berods viena iš 4 smailiaspyglių eglių yra tikrai sidabrinio atspalvio. Jei grįžtumėm prie išgalvoto pavyzdžio su musmirėm, tai galima sufantazuot kad ir taip: dalis musmirių yra visai be baltų taškelių, ir jos auga visur, kur auga raudonosios musmirės. Taigi, būtų raudonosios musmirės betaškis varietetas (lotyniškai „varietas“, sutrumpintai „var.“).

Vegetatyvinis dauginimasis – nelytinis dauginimosi būdas, kai nauji augalai padauginami iš atskirų augalo dalių – šaknų, stiebų, lapų.

Veislė – tai žmogaus sukurta forma. Lotyniškai „cultivarietas“, sutrumpinimo nėra.

Vidurūšiniai taksonai – rūšies viduje egzistuojantys taksonai, besiskiriantys savo morfologinėmis, fiziologinėmis, ekologinėmis savybėmis. Gamtoje natūraliai skiriami šie taksonai: porūšis, varietetas, forma. Žmogaus dirbtinai sukurti vidurūšiniai taksonai: veislė, klonas (kiekvieno taksono aprašymą žr. pagal abėcėlę)

Vytulys – virusinė liga, sukelianti augalo dalių džiuvimą.

Z, Ž

Žiedas – pakitęs viršūninis ūglis, gaubtasėklių (magnolijūnų) augalų dauginimosi organas.

Žiotelės – augalo lapų varstomosios ląstelės, pro kurias vyksta dujų apykaita ir transpiracija.

Žvyras – biri nuosėdinė uoliena sudaryta iš žvirgždo ir smėlio. Dažniausiai susidaro jūrų pakrantėse, upių vagose ar ledyno tirpsmo vandenų dariniuose. Dalelių dydis – 1-3 mm. Naudojamas statybose, bet ne augalininkystėje, todėl bonsų auginimui visiškai netinkamas.

Žvirgždas – nuosėdinė uoliena, kurią sudaro suapvalintos kietųjų mineralų dalelės nuo 2 mm iki 6 cm. Žvirgždas tinkamas kaip dekoracija sode, tačiau visiškai netinkamas augalininkystei ar tuo labiau bonsai medelių auginime.

Sorry, the comment form is closed at this time.