Tilandsijos

Tęsiame straipsnių seriją apie kusamonams tinkamus egzotiškus augalus. Reikalavimai šiems augalams nėra labai dideli: juos turi tenkinti tos pačios sąlygos, kaip ir pačius bonsus (bent jau vegetacijos metu), jie turėtų (nors nebūtinai) būti to paties ekotopo augalai, bet svarbiausia – jie turėtų derėti prie pagrindinio medžio, kompozicija turėtų atrodyti vientisa ir estetiškai patraukli.

Tilandsijos – bromelijiniai augalai, gražiai atrodantys kone kiekvienoje augalų kompozicijoje. Tiek savo išvaizda, tiek sandara, tiek augimo būdu jos ganėtinai skiriasi nuo stereotipinių žolinių augalų. Būdamos nelabai išrankios auginimo sąlygoms, jos nesunkiai galėtų sudaryti kompaniją bonsams vasaros metu.

Apie tilandsijas kalbamės su Lina ir Aurimu Baranauskais, jau senai auginančiais ir kolekcionuojančiais šiuos nuostabius augalus.

Kada pradėjote domėtis tilandsijomis? Kokie buvo pirmieji jūsų kolekcijos augalai? Gal šie augalai vis dar yra jūsų kolekcijoje? 

Prieš kiek daugiau nei dešimt metų. Pačios pirmosios mūsų tilandsijos buvo Tillandsia cyanea ir T. flabellata, nes jas tuo metu buvo lengviausia įsigyti Lietuvoje. Vėliau, 2008-aisiais iš užsienio augintojų pas mus atkeliavo T. ionantha, T. funckiana, keletas kitų. Šiuo metu auginame kiek daugiau nei šimtą skirtingų tilandsijų rūšių. Iki šiol pirmų įsigytų augalų daugumos jau nebeturime, bet auga daugelio jų atžalos/klonai. Dalies augalų, be abejo, esame ir netekę.

Kiek yra tilandsijų rūšių? Ar yra koks nors sistematinis (morfologinis, anatominis) tilandsijų skirstymas į smulkesnes grupes genties viduje? 

Tilandsijos yra gausiausia bromelijinių šeimos augalų gentis – priskaičiuojama daugiau nei 600 jų rūšių. Tai itin heterogeniška gentis, tad be abejo, ji yra skirstoma į smulkesnes grupes. Visgi bromelijinių augalų sistematika nėra nusistovėjusi. Daugėjant morfologinės bei genetinės informacijos (sekoskaitos duomenų), taksonominis skirstymas nuolat peržiūrimas, atskiriamos naujos gentys ir t.t. Šiuo metu išskiriama keliolika smulkesnių tilandsijų genties vienetų (pogenčių ir rūšių kompleksų), iš kurių populiaresni būtų Diaphoranthema, Allardita ir kt. Labai tikėtina, kad po keleto metų dalis dabartinių tilandsijų rūšių bus perkeltos į kitas gentis.

Tillandsia ‘Samantha’

Gal yra tarprūšinių hibridų, veislių? 

Taip, yra nemažai tarprūšinių tilandsijų hibridų. Kai kurie jų gerai žinomi ir tikrai įspūdingi, pavyzdžiui, T. Curly Slim (T. intermedia x streptophylla), T. Eric Knobloch (T. brachycaulos x  streptophylla), taip pat gana neretai paskutiniu metu ir Lietuvoje matoma T. Samantha (T. mooreana x kalmbacheri). Stambesni ilgamečiai komerciniai tilandsijų augintojai paprastai kuria ir registruoja savo hibridus. Taip pat yra ir tarpgentiniai hibridai – tilandsijų hibridai su vriezijomis – Vrieslandsia.

Kaip manote, kuo augintojus ir kolekcionierius patraukia tilandsijos? Kokios rūšies (veislės) tilandsijos jums yra pačios mėgstamiausios? Kodėl? 

Sunku pasakyti. Greičiausiai pirmas dalykas kuo sudomina tilandsijos yra jų egzotiškas augimo būdas – juk nedaugelį augalų auginame ne vazonuose. Dar sužavi jų spalva, ypač prieš žydėjimą, daugelio rūšių lapai nusidažo intensyviai raudonai. O daugiau pasidomėjus įtraukia tilandsijų ir kitų bromelijinių augalų įvairovė. Išskirti vieną rūšį ar tipą būtų sunku. Turbūt labiausiai domina tos, kurios kuo nors išsiskiria – pvz., augimo būdu, ar žiedų spalva.

Lapų spalvos pokytis prieš žydėjimą:

Kur ir kokiose sąlygose natūraliai gamtoje auga tilandsijos?

Gamtoje tilandsijos auga Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Visgi vienas sąlygas nurodyti būtų sunku, nes tilandsijų yra labai įvairių – dalis jų klesti nuolat drėgnuose miškuose, tuo tarpu kitos – dykumose, kur drėgmės gauna tik iš rytais kylančio rūko.

Kokia paties augalo sandara? Kuo pasižymi tilandsijos, skirtingai nuo kitų bromelijinių augalų? 

Tilandsijos yra epifitinių augalų gentis, kuriai būdingas gebėjimas prisitaikyti prie labai skirtingų aplinkos sąlygų, tam panaudojant įvairius mechanizmus. Vienas iš ryškiausių – trichomos. Tai balti lapus dengiantys plaukeliai/žvyneliai, dėl kurių tilandsijos dažnai atrodo pilkos ir pūkuotos. Trichomas turi ir kitų šeimų augalai, tačiau sausoje aplinkoje prisitaikiusios augti tilandsijos jas ypatingai išvystė. Trichomos atlieka kelias skirtingas funkcijas – atvirose saulėtose vietovėse jos apsaugo augalą nuo nudegimo, atspindėdamos dalį saulės spindulių. Taip pat jos lyg kempinėlės padeda sugaudyti drėgmę iš kylančio rūko. Drėgnose vietovėse, tokiose kaip džiunglės ar debesų miškai, augančių tilandsijų (pavyzdžiui, T. cyanea), kurioms nereikalingas šis šviesos atspindėjimo ir vandens kaupimo mechanizmas, trichomos būna mažytės ir retai išsidėsčiusios ant lapų.

Tillandsia usneoides žiedas ir gerai ant lapų matomos trichomos

Tillandsia tectorum trichomos

Tillandsia penascoensis trichomos

Kitas tilandsijų prisitaikymas – naudojamas CAM (angl. crassulacean acid metabolism) metabolizmo tipas. Tai mažiau efektyvus, bet padedantis išgyventi karštoje sausoje vietoje adaptacinis mechanizmas. Jį taip pat naudoja kai kurie kaktusai ir sukulentai, dalis orchidėjų. Šio prisitaikymo esmė yra tai, kad dieną, kai karšta, augalai savo lapų žioteles laiko uždarytas, o atveria jas naktį, kai vėsiau. Taip taupomas vanduo, kad neišgaruotų pro atvertas žioteles. Tačiau anglies dioksidas paimamas tik naktį, todėl fotosintezė yra mažiau efektyvi, augalai auga lėčiau.

Kiek žinau, tilandsijos turi savitą augimo ciklą – augalas žydi tik vieną kartą gyvenime, po to nunyksta, užaugindamas naujas skroteles. Ar tai tiesa? Gal galėtumėte trumpai papasakoti tilandsijų gyvenimą – kiek tai trunka, ar ilgai jos žydi?

Ir taip, ir ne. Dauguma tilandsijų iš tiesų žiedyną formuoja skrotelės centre, po žydėjimo po truputį nunyksta, o netoli augalo pagrindo formuoja naujus ūgliukus. Sėkmės atveju, tų ūgliukų būna ne vienas ir taip natūraliai formuojasi augalų sankaupa. Visgi yra ir kitokių pavyzdžių. Daugeliui gerai žinomos T. usneoides vienas augalas yra trijų atšakėlių (poros centimetrų) dydžio, tačiau paprastai jas matome augančias didelėmis sankaupomis, o žiedą aptikti galima ne taip ir dažnai. Yra ir ne skrotelės centre formuojančių žiedynus tilandsijų – pavyzdžiui, T. complanata, T. multicaulis, dėl to jos po žydėjimo nenunyksta. Kai kurios tilandsijos savo atžalas augina ant nuo pagrindo atsišakojančių taip vadinamų stolonų, ir taip formuoja tarsi tinklą (T. espinosae). Dar kitos (T. fuchsii, T. flexuosa) tilandsijos savo naujus ūgliukus augina ne tik nuo pagrindo, bet ir ant žiedynstiebio.

Palyginimui kaip atrodo to paties amžiaus tilandsijos ūgliukai – trys didieji apačioje prie pagrindo susiformavę ant motininio augalo, o mažas prie monetos – augęs ant žiedynstiebio (angl. viviparous)

Prie pagrindo formuojami ūgliukai

Tilandsijų žydėjimas taip pat labai skirtingas. Kai kurios (T. filifolia, T. streptophylla) užsiaugina didelį žiedyną su daug smulkių žiedukų, ir kas dieną žydi vis kitas žiedas. Toks žydėjimas gali trukti kelis mėnesius. Kitos suformuoja keletą žiedų (3-6), kurie vienas po kito žydi po pora dienų (T. ionantha). Dar kitos užsiaugina vieną santykinai didelį ryškų žiedą ir juo džiugina kartais net ilgiau nei savaitę (T. albertiana, T. andreana). Yra intensyviai kvepiančių tilandsijų (T. duratii, T. streptocarpa, T. bandensis, arba naktį kvepianti T. xiphioides). Priklausomai nuo rūšies ir auginimo salygų tarp vieno žydėjimo ir kito gali praeiti maždaug nuo vienerių iki keliolikos metų.

Žiedai:

Tillandsia xiphioides (kvepia naktį)

Kvepianti Tillandsia bandensis

Ar sunku auginti tilandsijas kultūroje? Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kokie yra „aštrūs kampai“ augintojo ir tilandsijų santykiuose?

Svarbu sudaryti tinkamas augalusi sąlygas – užtikrinti pakankamą apšvietimą, augalui tinkamą laistymo režimą, ir oro judėjimą. Svarbu, kad augalo tarpulapiuose neužsistovėtų vanduo.

Dauguma tilandsijų neturi tokių šaknų, kaip kiti augalai. Jos siurbia maisto medžiagas visu lapų paviršiumi, o šaknų reikia daugiau prisitvirtinimui prie substrato ar pagrindo. Prie ko geriausia yra tvirtinti tilandsijas? Kaip tai padaryti?

Tvirtinti galima prie įvairių paviršių, pavyzdžiui, medžio šakos, ar kitos medžiagos. Svarbu tik, kad ta medžiaga nelaikytų ilgai drėgmės, tad tarkime kiminų ant šakos po tilandsija padėti nereikėtų. Tvirtinimui galima naudoti klijus arba tiesiog pririšti augalą. Esant palankioms sąlygoms daugelis tilandsijų išleidžia šaknis ir įsikimba į pagrindą. Klijai būna arba specialiai skirti tilandsijoms (paprastai pardavinėjami specializuotose parduotuvėse kartu su šiais augalais), arba itin atsargiai kai kurioms tilandsijoms galima naudoti karštus klijus. Pririšti galima naudojant elastingą audinį arba ploną vielą – tik čia svarbu, kad ta viela nebūtų varinė – tilandsijos nemėgsta sąlyčio su variu.

Beje, šaknis tilandsijos turi:

Tillandsia caput-medusae

Tillandsia streptophylla

Kur geriausia auginti šiuos augalus skirtingais metų laikais? Kaip parinkti vietą?

Svarbu apšviesta, tačiau be tiesioginių pietinės saulės spindulių, gerai vėdinama vieta.

Ar tilandsijos turi ramybės periodą? Kaip geriausiai išlaikyti augalus žiemos metu?

Nėra išreikšto ramybės periodo. Svarbiausia tilandsijoms visais metų laikais (o ypač žiemą, kai natūralios saulės šviesos mūsų platumose labai trūksta) užtikrinti pakankamą apšvietimą ir gerą oro judėjimą.

Ar tai trapūs augalai? Ar tilandsijos bijo vėjo, skersvėjo, stipraus lietaus?

Yra įvairių tilandsijų. Šiaip jos nėra itin trapios – juk gamtoje jos auga ir vėjuotose vietovėse, ir laikosi įsikibę net ant elektros laidų. Visgi svarbu užtikrinti, kad po stipraus lietaus augalas pradžiūtų, t.y. neužsibūtų šlapias ilgai, ir kad vanduo nesikauptų skrotelėje. Ir išnešus jas į lauką svarbu saugiai įtvirtinti, kad vėtros metu neišskristų pas kaimynus 🙂 Kadangi Lietuvoje lietingos vasaros, tai norint kabinti po medžiu, vertėtų tą daryti skrotele žemyn.

Galimas tvirtinimo būdas

Kaip laistyti ir tręšti šiuos augalus?

Kadangi tilandsijų lapai, kaip jau minėta, padengti trichomomis, tai palaisčius augalą jos sušlampa, ir uždengia/prispaudžia žioteles, todėl kai augalas šlapias, CO2 paėmimas yra neefektyvus. Tad laistyti tilandsijas reikėtų pirmoje dienos pusėje, kad iki vakaro jos pradžiūtų. Pats laistymas gali būti arba purškimas, arba (geriau) mirkymas kas keletą dienų. Renkantis trąšas svarbu, kad jos būtų su epifitiniams augalams tinkama azoto forma – t.y. amoniakinis/nitratinis, o ne karbamidinis.

Kaip tilandsijos parodo, kad joms kažko trūksta ar kažko per daug?

Dažniausiai, deja, kraštutiniu būdu, parodydamos, kad jau per vėlu – tiesiog subyra skrotelė į atskirus lapelius, ir augalas prarastas. Yra taip vadinamų „indikatorinių“ tilandsijų, tokių kaip T. bergeri, T. streptophylla, pagal kurių lapų susiraitymą galima apytiksliai spręsti apie gaunamą vandens kiekį – jeigu lapai labai garbanojasi, tai sausoka, jeigu visai tiesūs – per daug drėgmės. Augintojai dažnai ginčijasi, kuris augalas tam labiausiai tinka.

Ar įmanoma užsiauginti savų tilandsijų sėklų? Ar sunku būtų išauginti iš jų augalus?

Įmanoma. Vienos tilandsijos sėklas užmezga gana lengvai, praktiškai po kiekvieno žydėjimo (T. andreana, T. tricholepis), kitos sunkiau, yra net tokių, kurios negali būti apdulkintos to paties augalo žiedadukėmis (T. streptophylla). Visgi iš sėklų užauginti augalus tikrai nelengva. Visų pirma, tai labai lėtas procesas – pirmus kelis metus jos auga itin lėtai – metų amžiaus augaliukas gali siekti apie pusę centimetro ar net mažiau. Be to, labai daug tokių augaliukų to lėčiausio augimo etapo (maždaug pirmų 5-7 metų) apskritai neišgyvena.

Tilandsijų sėklos

Daiginamos sėklos

Maždaug pusantrų metų sėjinukai

Ar tilandsijos mūsų kraštuose serga kokiomis nors pavojingomis ligomis? Ar turi kenkėjų?

Kažkokių specifinių ligų/kenkėjų turbūt nėra. Dažniausia problema – puvinys. Iš kenkėjų – tie patys, kaip ir kitiems augalams – miltamariai, kiti kenkėjai, kurių atsiranda nuo greta auginamų augalų. Visgi kenkėjai ne itin mėgsta tilandsijas. Beje, asmeninis pastebėjimas tilandsijas ketinantiems auginti terariume su egzotiniais gyvūnais – jas sėkmingai graužia svirpliai.

Ar tilandsijos jautrios „apsauginei chemijai“? Ar galima naudoti chemines augalų apsaugos priemones? O gal ne tik galima, o ir reiktų tai daryti profilaktiškai?

Tilandsijos jautrios vario preparatams, todėl negalima naudoti fungicidų su variu.

Turbūt vienas pagrindinių klausimų – kaip tilandsijos reaguoja į jų komponavimą su kitais augalais? Ar čia yra kokių detalių, į kurias reiktų atkreipti dėmesį?

Na šiaip tilandsijos juk yra epifitai, tai jos tiesiog natūraliai yra prisitaikę augti ant kitų augalų. Turbūt svarbiausia yra suderinti komponuojamų augalų šviesos, drėgmės, temperatūrinius poreikius (nepamiršti tilandsijos ant lauke žiemojančio bonso).

Keletas kompozicijų ant negyvos medienos, kurios galėtų būti bonso pakeleivės parodoje:

Kokią literatūrą (internete ir popieriuje) rekomenduotumėte pradedantiesiems skaitytojams? Gal turite mylimiausią knygą (autorių) tilandsijų tema?

Turbūt viena išsamiausių knygų, pristatanti tilandsijų biologiją, apžvelgianti daug tilandsijų rūšių, šiek tiek populiaresnių hibridų – P. T. Isley III (2009) Tillandsia II. The world’s most unusual airplants.

Gana nemažai rūšių apimantis foto atlasas su nuorodomis apie reikalingas sąlygas – J. Maruška (2011) World of tillandsia.

Nemažai dizaino idėjų – Z. Sengo (2014) Air plants. The curious world of tillandsias.

Norintiems gilintis į bromelijinių augalų biologiją:

• D.H. Benzing (2000) Bromeliaceae: profile of an adaptive radiation;
• H. Benzing (2012) Air Plants. Epiphytes and aerial gardens.

Apie atskirus tilandsijų pogrupius:

• R. Ehlers (1996) Die Bromelie. The red flowered Tillandsias from Brazil;
• L. Hromadnik (2005) Die Bromelie. The Tillandsia tectorum complex;
• R. Ehlers (2009) Die Bromelie. The green-blooming, small, grey tillandsias from Mexico.

Iš internetinių šaltinių rekomenduotume tarptautinės bromelijinių augalų draugijos puslapį – www.bsi.org. Taip pat nemažai informacijos galima rasti įvairių šalių/draugijų bromelijinių augalų augintojų puslapiuose, pavyzdžiui, Floridos bromelijinių augintojų draugijos puslapyje – www.fcbs.org, Australijos bromelijinių augalų augintojų puslapyje išsamus tilandsijų tvirtinimo prie pagrindo gidas – www.bromeliad.org.au, ir kt.

Ačiū už pokalbį ir atsakymus į klausimus, kurie tikrai pagelbės bonsų augintojams (ir manau, ne tik jiems), norintiems šalia savo medžių pamatyti egzotiškas tilandsijų skroteles. Su Lina ir Aurimu Baranauskais apie tilandsijų pasauli kalbėjosi Jogaila Mackevičius.

___________________

Pokalbiai apie tilandsijas forumuose „Bonsų giraitė” ir „Akivaras”