Visada įdomu pažvelgti plačiau ir pažiūrėti, ką gi gero „slepia” mūsų kaimynai. Internete nesunku rasti informaciją apie įvairiausius bonsai klubus, parduotuves ar net gi medelynus. Kažkodėl dar žiemos pradžioje akį patraukė viena interneto svetainė – http://
Turbūt pats dvylikos valandų važiavimas nėra toks įdomus, kad verta būtų smulkiai apie jį pasakoti. Per dvi viešnagės Valbžyche dienas labai daug ko nepamatysi, tad pasirinkti buvo keli objektai, mūsų manymu gražiausi ir įdomiausi. Tai – Kunigaikščio pilis ir oranžerija. Ir žinoma, oranžerijoje – bonsų ekspozicija.
Kunigaikščio pilis
Kunigaikščio pilis yra viena gražiausių pilių Lenkijoje, ir trečia pagal dydį po Malbork ir Wawel pilių. Pirmosios pilies konstrukcijos pastatytos tryliktojo amžiaus pabaigoje princo Bolko I. Tuo metu pilis buvo princo rezidencija. Ilgą laiką pilis buvo vadinama „Silezijos raktu” ir buvo labai strategiškai svarbus objektas apsaugant prekybinius srautus tarp Silezijos ir Bohemijos.
Pirmaisiais gyvavimo amžiais pilies savininkai keitėsi gana dažnai. Šešioliktame amžiuje, 1509-aisiais metais pilis ir aplinkinės žemės buvo padovanotos Konrad von Hochberg. Po paveldėjimo teisių įtvirtinimo 1605 metais Hochbergai, ilgainiui tapė viena įtakingiausių ir turtingiausių Prūsijos šeimų, valdė pilį trys šimtmečius. Devynioliktame amžiuje gavo princo titulą, John Henry VI vedus Anne Anhalt-Pless šeima gavo Pszczyna kunigaikštystę Aukštutinėje Silezijoje. Nuo to laiko pilies savininkai buvo tituluojami Hochberg von Pless.
Prieškarinėje savo istorijoje pilis buvo iš esmės rekonstruota du kartus. Pirmoji baroko rekonstrukcija padaryta aštuonioliktojo amžiaus pradžioje, karaliaujant Maximilian Ernst Conrad. Ši ekonstrukcija praturtino pilį monumentaliu rytiniu fasadu su įėjimu į didįjį Maximilian kambarį, baroko salonais ir sargybiniu bokštu, kuriame buvo biblioteka.
Pilies parke 1734 metais pastatytas vasaros paviljonas, vėliau (1883) jis pertvarkytas į Hochberg kapų rūsį, kurio skliautai dekoruoti freskomis, vaizduojančiomis pilį iš visų keturių pasaulio šalių. Įmantrios pilies terasos pastatytos aštuonioliktame-devynioliktame amžiuose.
Antroji rekonstrukcija buvo atlikta 1909-1923 metais. Tuometinio savininko John Henry VX idėja buvo paversti pilį didingais baronų rūmais. Pilis buvo padidinta, išplečiant šiaurinį ir vakarinį fligelius, atsirado du nauji bokštai.
Nepalankios politinės sąlygos, Pirmasis Pasaulinis karas, ekonominė krizė ir Holberg’ų asmeninės problemos sustabdė pilies rekonstrukciją. Holberh’ai turėjo palikti pilį, jų turtas išparduotas, o 1941 metais viskas konfiskuota Reich’o. Antrojo Pasaulinio karo metu pilis buvo dramatiškai suniokota, pritaikant ją Hitlerio rezidencijai, išrausiant daugybę tunelių (15 ir 50 metrų lygiuose) ir pertvarkant pilies vidų. Tų laikų pilies apylinkių istoriją gaubia paslaptis, manoma, kad čia buvo įrengtos ginklų gamyklos ir cheminės laboratorijos. Paskutiniaisiais karo mėnesiais požeminiai pilies statiniai buvo užmaskuoti ar sunaikinti.
Raudonoji armija pilį užėmė 1945 metų gegužės 8 dieną toliau ją naikindama ir išveždama knygų kolekciją. Pokario metais dar kurį laiką pilis buvo naikinama ir grobstoma toliau.
1950-aisiais metais Kunigaikščio pilis tapo saugomu objektu, o 1970-aisiais prasidėjo pirmieji restauracijos darbai. 1991 metais pilis tapo Valbžycho savivaldybės nuosavybe, buvo įsteigta įmonė pilies administravimui.
Šiuo metu tai gausiai turistų lankomas muziejų kompleksas, kuriame pilis, arklidės ir oranžerija. Pilyje ir jos prieigose organizuojami įvairūs renginiai: koncertai, konferencijos, parodos, sporto varžybos. Nuo balandžio iki rugsėjo pilis priima lankytojus be poilsio dienų, kitu metų laiku pirmadieniais ji uždaryta. Jei planuojate aplankyti kunigaikščių pilį, informaciją pasitikslinti ir daugiau jos rasti galite rasti šiam nuostabiam istoriniam objektui skirtoje svetainėje – http://ksiaz.walbrzych. pl.
Daugiau Kunigaikščio pilies ir jos apylinių nuotraukų
Valbžycho oranžerija
Vos už keleto kilometrų nuo kunigaikščių pilies XX amžiaus pradžioje buvo pastatyta oranžerija (Palmiarnia Wałbrzych). Ją pastatė paskutinysis pilies savininkas labai mėgusiai gėles savo žmonai kunigaikštienei Daisy.
Šiuo metu oranžerijoje suskaičiuojama apie 250 augalų rūšių. Labai daug surinkta citrusinių augalų, kai kurie egzemplioriai stebino savo garbingu amžiumi. Oranžerijos centre – kavinė, kurioje galima pailsėti ir aptarti patirtus įspūdžius.
Tačiau atvykome čia faktiškai dėl Akina bonsai centro bonsų ekspozicijos. Ji, kaip ir dera tokio tipo ekspozicijoms, skirtingai nuo kitų oranžerijos eksponatų, yra labai saugoma. Į oranžerijos fligelį galima užeiti tik su apsaugos priežiūra.
Keturiomis eilėmis ant juoda agrotekstile aptrauktų stalų mus pasitiko apie šimtą medžių. Pats ekspozicijos išdėstymas labai gerai apgalvotas. Tiek stalų danga, tiek šiltnamio šonai aptraukti juoda agrotekstile. Tokiame fone augalus fotografuoti – vienas malonumas. Fono dėka išryškėja medelių formos, į kadrą nepatenka nereikšmingos detalės.
Dar ir dar kartą besigrožint eksponatais, atkreipiamas dėmesys, kad vis gi didžiausia duoklė atiduota klasikiniam bonsai kultūros medžiui – pušims. Daug įvairių rūšių klevų, skroblų, bukų.
Pusdienis, praleistas oranžerijoje besižavint bonsai medeliais, neprailgo. Bet geriausia turbūt būtų patiems pasižvalgyti nuotraukų galerijoje ir įvertinti ekspozicijos medžius. O dar geriau – nuvykti ir pamatyti viską patiems. Mes labai dėkingi šios kelionės idėjos autoriui, įvėlusiam mus į šią kelionę, nors pačiam ir negalėjusiam joje sudalyvauti.
Daugiau Akina bonsai studijos nuotraukų
Pačiame Valbžycho miestelyje ir jo apylinkėse yra ir daugiau lankytinų vietų – pilių, pažintinių gamtos takų, architektūros paminklų. Informaciją apie juos nesunku rasti rotušės aikštėje įsikūrusiame turizmo informacijos centre – http://cit.walbrzych.pl.
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.