Bal 272011
 

Bonsų auginimo ir formavimo būdų yra ne vienas. Galima juos auginti iš sėklos, galima savo sode užsiauginti ruošinį, galima nusipirkit neformuotą ar šiek tiek paformuotą medelį medelyne. Yra ir dar vienas būdas – rasti pradinę medžiagą formavimui gamtoje. Tokie medeliai, kurių pradinį formavimą atliko gamta ir vadinami yamadori.

Dažniausiai yamadori ieškome ten, kur medžiams augimo sąlygos yra labai atšiaurios (pavyzdžiui, kalnuose), arba jie buvo paveikti kokių nors supresuojančių veiksnių (pavyzdžiui, kirtavietėse, gaisravietėse). Tokie medžiai nepasižymi stipriu augimu, jie neužaugę, įmantrių formų, dažnai pažeisti.

Įvairių šalių bonsų entuziastai periodiškai organizuoja pavienius ar grupinius yamadori žygius ir paieškas. Jų metu surasta medžiaga atsargiai iškasama ir parsigabenama namo, kur sutvarkoma, pasodinama ir toliau auginama bei formuojama.

Lietuvoje geros kokybės yamadori (kaip įsitikinę mūsų meistrai) rasti sunku. Geriausia jų ieškoti kalnuose. Tačiau turim ką turim, ir ne vienas bonsų entuziastas ir mūsų šalyje bent kartą metuose išsiruošia į tokį žygį.

Suradus „akį patraukusį medelį“, nereiktų pulti jo iškarto kasti. Reikia kritiškai jį įvertinti. Ar tikrai perspektyvoje iš jo galėtų gautis geras bonsas. Jei taip, tada galimi du keliai – išsikasti ir parsinešti medelį namo, kur jis bus toliau auginamas ir formuojamas, arba atitinkamai jį paruošti (nugenėti šakas, pakirsti šaknis) ir grįžti su kastuvu po metų ar net gi kelerių. Preliminariai paruoštas medelis, kurį laiką vis dar augdamas jam įprastose sąlygose, geriau pakelia persodinimą.

Taip pat pravartu atsižvelgti į rūšies fiziologiją – ne kiekvienas metas yra tinkamas medeliams iš gamtos parsinešti namo. Spygliuočiai, visžaliai augalai kasami tik pavasarį, prieš aktyvios vegetacijos pradžią. Lapuočių medžių rūšys gana įvairiai elgiasi persodinamos ne pavasarį. Vienos po trumpo šoko greitai atsigauna ir auga toliau, kitų persodinti ne pavasarį geriau nė nemėginti.

Ruošiantis į yamadori paiešką, pirmiausia turbūt reiktų pasirūpinti tinkama apranga. Kartais gali tekti nueiti ne vieną kilometrą, todėl patogūs drabužiai ir avalynė yra svarbu. Kaip svarbu ir atminti, kad netikėtai užklupęs lietus, o kartais ir alkis ar troškulys gali sugriauti visus paieškos planus.

Jei tinkamą aprangą jau išsirinkome, tada verta apmąstyti, kokius pasiimti įrankius. Mums medį reiks iškasti ir parsivežti. Taigi, kastuvas, peilis, pjūkliukas ir kirvukas, sekatorius – būtini pagalbininkai, nes niekada negalima numatyti iš anksto, kokio dydžio bus mūsų radybos.

Taip pat verta apgalvoti, kokia pakuotė mums bus reikalinga – maišai, virvės, lipni juosta. Gabenant medelį iki transporto priemonės iš toliau, nepakenks ir kuprinė, kurioje paprasčiau būtų mūsų radinį parsinešti. Didesnes šaknis neblogai yra apvynioti drėgnu audeklu.

Grįžus nereikia atidėlioti sodinimo. Kuo greičiau medis bus pasodintas, tuo didesnė tikimybė  jam prigyti.

Štai ir visos gudrybės. Daugiau viskas priklauso nuo sėkmės ir kantrybės…

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.