Sau 182016
 

Tokios jau tradicijos – artėjant Kalėdoms, pradedam ruoštis ir puoštis, ir puošti medžius. Apie žiemos švenčių medžius ne taip jau mažai buvo kalbėta. Turbūt visi spėjot perskaityti prieš praeitas Kalėdas pasirodžiusį įrašą apie paprastą Kalėdų eglutę. Šventiniams medžiams skirta ir atskira tema forume. Vieni laikomės nusistovėjusių tradicijų ir puošiam paprastas nukirstas eglutes ar jų šakas, kiti tausojam medžius ir papuošiam dirbtines eglutes, dar kiti – ieškom kažko originalaus ir neįprasto.

Iš tikrųjų, tai pasitelkus fantaziją, šventinį medį galima suformuoti vos ne iš kiekvieno spygliuočio. Kad ir kokia būtų natūraliai augančio medelio laja, ją visada galima pakreipti norima linkme. Ir per trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą gauti norimą rezultatą.

kiparisas sakutes

Ir čia matau tik vieną problemą – dauguma mūsų auginamų spygliuočių yra vidutinių platumų augalai, kurie žiemos metu stipriau ar silpniau įminga, t.y. jiems reikalinga ramybė.

Pats nemažai metų iš eilės šventėms papuošdavau smailiaspyglę eglutę. Ir pirkdavau šias eglutes ne didžiuosiuose centruose išpardavimų metu, o įsigydavau iš anksto medelynuose. Ten jų tikrai galima rasti gražesnių. Toks medis sulaukdavo švenčių vėsiausioje namo patalpoje, šventėms pasipuošdavo, o po jų laukdavo vėlyvo pavasario (išsprogę eglių ūgliai jautrūs net mažiausioms šalnoms) taip pat vėsiai. Galiausiai būdavo persodinamas į atvirą gruntą už kiemo ribų. Ir taip kasmet po naują medelį.

Bėgant metams, už tvoros ėmė augti visas sidabrinių eglučių miškelis. Tiesa, kai kurios jų tiesiog pradingdavo. Ir nesunku nuspėti kur – arba jas šventėms nukirsdavo aplinkiniai, arba, tikiuosi, pagalvoję, kad jos čia savaime užsisėjo, tiesiog išsikasdavo savo kiemo papuošimui (pastarasis variantas man labiau priimtinas).

Bet toks kasmetinis rūpestis stengiantis užtikrinti medžiui tinkamesnes sąlygas ilgainiui ima pabosti. Galima, žinoma, rizikuoti stengiantis išlaikyti išsprogusią eglę sausame ir šiltame kambario ore. Bet čia jau – dvigubi standartai. Iš vienos pusės – meilė medžiui, iš kitos – bereikalingas jo kankinimas netinkamose sąlygose vardan savų interesų.

Taigi, verta būtų paieškoti tinkamesnių rūšių. Vienas kandidatas – kiparisas. Spygliuotis, beveik neturintis ramybės periodo, augantis natūraliai ten, kur temperatūra žiemos metu artima mūsų kambariuose esančiai. Žiemos metu kiparisas dėl šviesos trūkumo gali pereiti į dalinės ramybės būsena ir taip ramiai ir be streso sulaukti pavasario.

Vieną tokį gavau dovanų prieš keletą metų. Buvo tikrai nevykęs, išstypęs, retomis šakomis. Iš karto sutrumpinau stiebą ir atlanksčiau į šalis šakas. Ir čia buvo pirmoji klaida. Stiebą sutrumpinau nepakankamai. Medis vis dar man atrodė per aukštas. Tačiau atlenktos kipariso šakos labai greitai suformuoja kaliaus žiedus toje vietoje, kur jos ribojasi su stiebu. Taip elgiasi ir daugiau medžių rūšių (pavyzdžiui, kai kurios plaštakinių klevų veislės), ir toks kaliaus žiedas ilgainiui suformuodamas papildomas medienos ir žievės rieves, užtikrina šakos padėties stabilumą.

Kiparisas prieš paskutinįjį formavimą

Kiparisas prieš paskutinįjį formavimą

Kai dar kartelį sutrumpinau stiebą, viršutinės šakos atlenkti atgal jau nebepavyko. Taigi, viršūnėje maniškis kiparisas turi visai neestetiškai atrodantį vingį. Bet tikiuosi, po keleto metų jį paslėps šoninės šakos.

kiparisas po

Ką dar reikėtų žinoti apie šiuos medžius, norint juos paversti „kalėdiniais“? Jiems svarbus nuolatinis formavimas ir šakučių trumpinimas. Skirtingai nuo daugumos tujų, kurios šakojasi simetriškai, kipariso jauni ūgliai tik pradžioje auga tvarkingai.

kiparisas sakute

Po to šakutės ima augti skirtingu greičiu ir atrodo labai netvarkingai – vainike atsiranda betvarkė.

Reikalingas nuolatinis jauniausių ūglių trumpinimas, kad medis atrodytu vešlus ir tvarkingas. Deja, šį etapą praleidžiu jau keletą metų. Ir jau keletą metų prieš šventes susigriebiu, puolu tvarkyt. Tada tenka pašalinti didesnę dalį medžio prieaugio, ir jis vis dar atrodo ganėtinai „nutriušęs“. Taip jau būna su tais formuojamais medžiais – praleidęs vienerius metus, tam, kad prisivytum, turi paaukoti bent dvejis. Bet tikiu, kad anksčiau ar vėliau, šis mažylis taps ne prastesnis už tikrą, „pūkuotą“ Kalėdų eglutę.

kiparisas pasipuoses

Tema forume

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.