Mirtos (Myrtus) – maža augalų gentis, kurioje tėra dvi rūšys Myrtus communis L. ir Myrtus nivellei Batt. & Trab.
Abi rūšys natūraliai paplitusios Europos pietryčiusoe ir šiaurės Afrikoje. Visžalės, auga krūmo ar medelio formos, gerose augimvietėse gali pasiekti 5 m aukštį. Paprastoji mirta (M. communis) dažnai auginama dekoratyviniuose želdiniuose, plačiai naudojami jos eteriniai aliejai.
Tai – lengvai formuojamas augalas, pasižymintis geromis regeneracinėmis savybėmis, nesunkiai atsigaunantis po karpymo, todėl puikiai tinkantis bonsų kultūrai. Deja, mūsų krašte išauginti, suformuoti ir tinkamai išlaikyti didelius mirtos bonsus yra sunku. Tačiau kaip „palangės bonsas” mirta galėtų būti auginama ir plačiau.
Dirvožemis turi būti rūgštus, tręšti rekomenduojama tik rūgštų substratą mėgstantiems augalams skirtomis trąšomis. Negalima substrato kalkinti. Drėgmės režimas irgi turi būti stabilus – nei perdžiūvimo, nei perlaistymo šis augalas nemėgsta. Geriausia, kai substartas būna nuolatos šiek tiek drėgnas, bet neužmirkęs.
Nedidelio mame (miniatiūrinis, iki 15 cm aukščio) bonso suformuojamas neužims daug laiko, tačiau pareikalaus nors ir nedidelės, bet nuolatinės priežiūros.
Pabandykime tokį medelį susiformuoti per keletą savaičių. Kodėl per keletą savaičių, o ne per keletą valandų? Galima ir per pusdienį, bet tuo atveju, jei mirta yra tik formuojama. Šiame pavyzdyje mes sodinuką ne tik formuosime, bet ir persodinsime.
Taigi, pirmoji dalis – persodinimas, šaknų tvarkymas. Turime gana jauną jau į bonsų konteinerį pasodintą mirtos augalą. Gal vertėtų pasirinkti ir augesnį, storesniu kamienų. Bet, jei gavome tokį, tiks ir toks.
Akivaizdžiai indas šiam medžiui yra per didelis, taigi, persodinsime į kelis kartus mažesnį. Ir tai – dar ne riba. Po metų galima bus šaknis dar labiau sumažinti. Kadangi mirtoms substratas turi būti imlus drėgmei ir rūgštus, pasidarykime parastą mišinį iš natūralių (rūgščių durpių) ir rupaus smėlio. Šiuos komponentus galima maišyti įvairiais santykiais 3:1, 2:1, 1:1. Substratas turėtų būti purus, bet ne per daug laidus. Todėl paėmus atitinkamą kiekį durpių (jos gali būti skirtingo paruošimo, plaušingumo) ir pilame smėlį (žvyrą). Pradžioje 3 dalim durpių 1 dalį smėlio, išmaišom ir įvertinam mišinio purumą. Jei jis vis dar panašėja labiau į durpes nei į dirvožemį, įmaišome dar smėlio. Ir taip, kol substrato struktūra atrodo mums tinkama.
Atsargiai išėmus medį iš konteinerio, švelniai nuvalomos šaknys. Jei yra prikibusių seno substrato gabaliukų, nevertėtų jų nukratyti.
Mūsų atveju, mirta turi visai neblogas susiformavusias orines šaknis. Gal nevertėtų jų slėpti po žeme? Pabandykime „kilstelti” augalą ant akmens.
Jei ši idėja nepasiteisins, visada galėsime tas šaknis vėl „paslėpti”. Kadangi augalas mėgsta rūgštų dirvožemį, akmenį reikia pasirinkti inertišką (granitą, bazaltą), nenaudotinas, pavyzdžiui, kalkakmenis, galintis didinti dirvožemio pH (mažinti rūgštingumą).
Nedidelis akmenukas tiesiog pakišamas po šaknimis, jas lengvai praskleidžiant. Sekančio persodinimo metu vietoje jo galima bus įmontuoti didesnį, arba akmenuką išvis pašalinti.
Augalo šaknys sveikos ir nedidelės, todėl nieko su jomis daryti nereikia. Tiesiog pakloję ant konteinerio skylučių tinkliuką, talpiname augalo šaknis ir užpildami pasigamintu substratu jas kaip įmanoma tolygiau paskleidžiame. Ant viršaus užpiltas akadamos sluoksnis greičiau yra kaip mulčas nei substrato dalis. Atsargiai įtvirtinamas akmenukas. Kadangi augalas nedidelis, substrato yra užtektinai, tai ir paties augalo neverta papildomai įtvirtinti ar pririšti jo šaknis.
Augalą palaistome ir supurškiame.
Geriausia jį pastatyti apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, bet šviesioje vietoje. Per keletą savaičių augalas prigis ir galėsime užsiimti jo antžeminės dalies formavimu. Dabar to daryti neapsimoka, nes adaptuodamasis prie naujų sąlygų, medelis gali vieną kitą šakutę nudžiovinti.
Toliau sutvarkome antžeminę dalį. Iškarpome sausas šakutes, pašaliname nuvytusius lapus. Akivaizdu, kad kai kurios šakutės yra per daug ištįsusios, o ant jų užaugę lapai didoki kaip tokiam augalui. Tačiau ilgainiui formuojamas augalas ims šakotis ir išaugins vis smulkesnius lapus ir ims panašėti į vyresnį medį. Taigi, po keleto savaičių formavimą pratęsime.
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.