Gru 192010
 

Sėkmingas medelių žiemojimas dažnam bonsų augintojui yra ne mažas galvos skausmas, nepriklausomai nuo to, ar jie ir toliau auga šiltai patalpose, ar paliekami visiškoje ramybėje lauke.

Visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar tai tropinės medžių rūšys, augančios visus metus kambariuose, ar šiaurinių platumų augalai, lengvai ištveriantys mūsų žiemas lauke, bonsai medeliai žiemos laikotarpiu patiria didesnį ar mažesnį stresą.

Šiltųjų kraštų rūšių žiemojimas

Trumpėjant dienai, nuo patalpų šildymo sausėjant orui, mažėjant jo cirkuliacijai patalpose augantys medžiai negali normaliai augti ir vystytis, todėl dažnai pereina į daugiau ar mažiau išreikštą priverstinę dalinės ramybės būseną. Jeigu tai tik augimo sulėtėjimas, tai dar nėra taip blogai. Bet jei dėl sąlygų pasikeitimo medis ima vysti, mesti lapus, nudžiūna atskiros jo šakos, mes prarandam daug laiko, kol per sekančius augimo sezonus jis atsigaus ir sugrįš į pradinę būseną. Jei medis atvirkščiai – ima sparčiau augti, jo šakos būna ištįsusios, silpnos. Pavasarį jas reikės nukirpti, o šiam augimui augalas jau bus išeikvojęs nemažai jėgų, bet nesukaupęs reikiamo maisto medžiagų kiekio.

Ką daryti, kad šie neigiami reiškiniai nesekintų mūsų augintinių. Pirmiausia, tai parinkti jiems kuo šviesesnę vietą. Jei ši vieta dar bus apsaugota nuo tiesioginio radiatorių, šildytuvų poveikio, medžiui bus tik į naudą. „Apsaugota”, tai nereiškia, kad mes turime pastatyti bonsą kuo toliau nuo radiatoriaus. Kartais tai neįmanoma, nes radiatoriai daugelyje būtų yra būtent po palange. Tada reikia sugalvoti galimas užtvaras, kad tiesiai kylantis šiltas oras aplenktų mūsų augintinį.

Kambariuose žiemojančius bonsus (jei jie, žinoma, nėra sukulentai) būtina kuo dažniau nupurkšti. Net ir minimalus purškimas gali labai augalui pagelbėti.

Nederėtų persistengti ir su tręšimu. Trūkstant šviesos, nereikėtų per daug skatinti medžių augimo. Nes tamsiu metų laiku išaugusios šakos būna silpnos, lapai blyškesnės spalvos. Pavasarį tokias šakas reiks išgenėti, taigi, visos augalo pastangos jas auginant nueis perniek.

Šiltose patalpose žiemoja citrusiniai, fikusai, karmonos, kininiai ligustrai, alyvmedžiai…

Bet svarbiausia – reguliarus laistymas tinkamu vandeniu. Žiemos laikotarpiu substratas perdžiūna labai netikėtai. Todėl vertėtų dažniau tikrinti, ar šaknims netrūksta drėgmės. Esant sausam orui, daugiau išgaruoja vandens substrato paviršiuje, todėl pastarasis ima druskėti, atsiranda balsvos ar rusvos apnašos. Kad taip neatsitiktų, reikia naudoti laistymui kuo minkštesnį vandenį (sniego, distiliuotą, filtruotą, nusistovėjusį).

Vidutinių platumų medelių žiemojimas

Priklausomai nuo rūšies, vidutinių platumų bonsus žiemai galima palikti lauke arba būtina įnešti į vėsią patalpą, kurioje geriausia kai oro temperatūra svyruoja nuo -5°C iki +5°C.

Žiemojančiais vėsioje patalpoje labai rūpintis nereikia. Jei patikrinsim kartą per savaitę ar neperdžiūvo substratas, ir jei reikia palaistysim, daugiau šiems medžiams mūsų dėmesio nereikės. Jų nereikia tręšti, nebūtina purkšti.

Vėsiose patalpose gerai peržiemoja granatmedžiai, klevai, azalijos, šiltesniuose kraštuose augantys spygliuočiai…

Vėsiose patalpose (rūsiai, garažai, laiptinės, sandėliukai) galima per žiemą išlaikyti ir atsparesnius šalčiui medžius, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalime laikyti lauke.

Atmintina, kad jei augalas nenumetė lapų ar spyglių, jam būtina gauti bent šiek tiek šviesos. Kadangi tokioje temperatūroje fiziologiniai procesai labai sulėtėję, tai ir fotosintezė praktiškai nevyksta. Tačiau palikus visai žiemai visžalį augalą visiškoje tamsoje, pavasarį galime rasti jį pražuvusį.

Lapus numetusiems vasaržaliams augalams šviesa žiemos laikotarpiu nėra būtina.

Žiemojantiems lauke medžiams priežiūros reikia dar mažiau. Kadangi jau iš rudens turėjome pasirūpinti ir apsaugoti juos nuo vėjo, tai per žiemą belieka periodiškai įsitikinti ar gausus sniegas nenulankstė šakų.

Lauke prikasti ir aptverti mūsų žiemas pakeliantys medeliai – kadagiai, eglės, ąžuolai, rododendrai…

Ši žiemą žiemojantiems lauke bonsams prasidėjo kaip niekad gerai. Pamažu įsismarkavo šalčiai, tačiau ir sniego iškrito – nelabai gausiai, bet pakankamai, kad jis tolygiai užklotų medžius.

Pabaigai dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną žiemojančių medžių apsaugos detalę. Nepamirškite savo augintinių apsaugoti nuo gyvūnų – pelių, žiurkių, zuikių ar net gi šunų. Vieni jų gali pagraužti, kiti išlaužyti ar „pažymėti” ramiai besiilsinčius bonsus. Todėl laiku aptvertos tvorelės, išmėtyti aplink medžius eglišakiai (pastarųjų labai nemėgsta pelės ir žiurkės) ar panaudoti repelentai niekada nepakenks.

Jogaila Macekvičius

Sorry, the comment form is closed at this time.