Bir 232010
 

Neretai bonsai medžiai nėra eksponuojami vieniši. Šimtametės istorijos eigoje jų kompozicijas imta puošti įvairiausiais papildymais. Taip atsirado akmenys, uolos, statulėlės, žoliniai augalai pačiame bonso konteineryje ar pasodinti atskirame, mažesniame inde.

Kiekviena tokia kompozicijos detalė gali būti naudojama tiesiog estetiniais tikslais, siekiant papildyti, pagyvinti ar užbaigti kompoziciją, arba kaip filosofinis akcentas, stengiantis paryškinti skirtumus tarp suaugusio, seno, dešimtmečiais formuoto  medžio ir trapaus, mažo, neilgaamžio žolyno.

Kusamono (kusa – žolė, mono – daiktas) – tai žoliniai „bonsai”, pavieniai augalai, ar jų kompozicijos. Jie naudojami kaip kompozicijos pagrindinis akcentas ir gali būti eksponuojami vieni. Šalia jų gali būti komponuojamos statulėlės, suiseki. Tačiau visada pagrindinis kompozicijos akcentas turi likti kusamono.

Dažniausiai jie kusamono kompozicijos sudaromos ant plokščio pagrindo, akmens luito. Tačiau gali būti naudojamas ir standartinis bonsų konteineris.

Sudarant kusamono kompoziciją, gali būti naudojami tiek medžių sėjinukai, tiek paprasti žoliniai augalai. Ši kompozicija pagal tradicijas visada turi atitikti metų laiką.

Shitakusa (shita – žemiau, kusa – žolė) – „žemiau žolės”, tai lydintis bonso medį ar  suiseki elementas. Jis turi būti atitinkamai mažesnių proporcijų, nei pagrindinis kompozicijos elementas (bonsas, suiseki), turi būti „mažiau ryškus”, ne taip „krentantis į akis”. Tai – tarsi kompozicijos išbaigtumui būtinas elementas, lyg papildinys, satelitas.

Shitakusa turi tarsi parodyti vietas, iš kurių kilęs bonsas, kas dar tokiose vietose auga, tarpsta, tarsi papildoma informacija kompozicijos stebėtojui apie bonso aplinką, jos sąlygas.

Taip pat nepamirštamas metų laikas – jis turi sutapti su einamuoju bonso metų laiku – pažeistumėm tradicijas, jei prie rudeninėm spalvom pasipuošusio klevo padėtumėm pavasarį žydinčias snieguoles ar žibutes.

Shitakusa visada komponuojama  plokščiame ir kiek galima žemesniame inde, kurio matmenys turi būti minimalūs, kokius tik leidžia komponuojamųjų augalų šaknys. Indo spalva pasirenkama blanki, susiliejanti su aplinka.

Komponuojant tiek kusamono, tiek shitakusa tenka panaudot nemažai praktinių žinių, norint parinkti tinkamus augalus. Nes augalų rūšinė sudėtis svarbi netik stengiantis pabrėžti, pavyzdžiui, shitakusa atitikimą bonso natūraliai augimo aplinkai, bet ir norint išsaugoti dekoratyvią šią ir taip neilgaamžę kompoziciją kiek įmanoma ilgesnį laiką. Juk žoliniai augalai neretai būna patrauklūs ganėtinai trumpai. Po to jie pereina į ramybės periodą, ir jei nenunyksta, lieka nelabai dekoratyvūs. Čia ir atsiskleidžia visas kompozicijos kūrėjo meistriškumas – suderinti ne tik estetiką, bet ir padaryti ilgaamžę kompoziciją, galinčią be didelių pertvarkymų išssilaikyti, keistis, gyvuoti, atsinaujinti ne vienerius metus.

Bet turbūt geriausiai padėtų suprasti, kas tai yra bent keleto pavyzdžių išnagrinėjimas. Tą ir padarysime keliuose artimiausiuose užsiėmimuose ir straipsniuose…

Informacijos šaltiniai:
1. Nacionalinis Jungtinių Valstijų arboretumas;
2. Wikipedia;
3. Internetinis dienoraštis „Kusamono-Grasbonsai”.

Jogaila Mackevičius

Kristinos Popovienės (1,2) kompozicijos

Sorry, the comment form is closed at this time.