Bir 212011
 

Daugiau savaitės praėjo nuo VI-osios tarptautinės bonsai ir suiseki parodos bei II-ojo Japonijos kultūros festivalio pabaigos. Organizatorių duomenimis, parodoje apsilankė apie 5000 lankytojų. Nesvarstykime daug tai ar mažai, bet tikiuosi, kad visi, ką šis renginys domino, per keturias jo dienas sugebėjo jame bent kartą apsilankyti.

Buvau nusipirkęs festivalio abonementą ir lankiausi visas keturias dienas, kalbėti apie jos įvykius ir ekspozicijas galėčiau daug. Bet nenukrypkime nuo svetainės tematikos ir apsistokime tik ties bonsais.

O jų parodoje buvo išties nemažai. Nepatingėjau šį sykį pasižymėti visų, net ir ne ekspozicijoje esančių, o tiesiog puošiančių parodų salę. Skaitliukas sustojo ties 113. Detalesnė parodos statistika (rūšių skaičius, dalyviai ir pan.) bus paskelbta čia kiek vėliau (visada trūksta laiko tokiems sisteminimams). Bet vien eksponatų skaičius kalba pats už save.

Ne tik skaičiumi įspūdinga ekspozicija. Eksponatais lankytojams buvo parodyta visa įmanoma bonsų stilių ir dydžių įvairovė: nuo minibonsai iki didžiųjų, nuo tiesiakamienių iki miškelių, nuo jaunučių keliamečių medelių iki kone šimtamečių senolių.

Kone su kiekvienu medžiu BonsaiVilnius.lt skaitytojai galės susipažinti nuotraukų galerijoje. Ačiū visiems atsiuntusiems savo nuotraukas ir dar ketinantiems tai padaryti.

Lietuvos bonsų augintojai turėjo retą progą stebėti, kaip medžių formavimą atlieka pasaulinio garso meistrai. Kiekvieną parodos dieną buvo organizuoti tokie parodomieji formavimai, kurių kiekvienas tęsėsi po 3-4 valandas. Vienu metu savo meistriškumą demonstravo bent keturi meistrai. Man atrodo, kad tokias demonstracijas galima būtų žiūrėti ir be komentavimo, tiesiog grožintis jų darbo technika ir per trumpą laiką gaunamu rezultatu.

Bonsų formavimą nesunkiai galima palyginti su tapyba ar muzikos kūrimu. Juk visi paveikslai piešti panaudojant tas pačias keturias spalvas, pridedant šviesą ir tamsą (baltą ir juodą), visi muzikos kūriniai kuriami tomis pačiomis septyniomis gamos natomis. Bet maišant spalvas, kuriant atspalvius, gaunami tapybos, o derinant tonus, pustonius, oktavas – muzikos šedevrai.

Taip ir bonsų formavimas paremtas tik keletu technologiniu elementų – persodinimu (substrato keitimu, šaknų tvarkymu), genėjimu (karpymu, šlifavimu) ir lankstymu (vielavimu, šakų formos suteikimu). Prie jų pridėjus turbūt svarbiausią, daugiausia pastangų ir kantrybės reikalaujančią kasdienę priežiūrą, po keleto metų galima bus džiaugtis estetiniais savo darbo vaisiais.

Parodinės demonstracijos metu viskas sukoncentruojama į antžeminę medžio dalį, daroma greitai, padedant asistentams ir kitiems kolegoms, nes kai kurios vielavimo procedūros galėtų užtrukti labai ilgai ir mažiau įgudęs žiūrovas nesugebėtų pastebėti esminių momentų.

Demonstracijų būta įvairių – nuo Bethoveno likimo simfoniją primenančių tikrai dramatiškų visiškai medžio išvaizdą pakeičiančių formavimų iki paprastų, lengvą kirpėjo prisilietimą prie  šukuosenos primenančių medžio vainiko korekcijų.

Kiekvienas lankytojas galėjo pasirinkti stebėti jam priimtinesnį formavimo stilių ir jį atidžiau stebėti.

Taigi, turbūt Lietuvos bonsų entuziastai per šias keturias dienas trukusia paroda ir prezentacijoms neliko  nusivylę.

Ir ne tik bonsų augintojai galėjo pasisemti meistrų patirties. Keletą dienų buvo skaitomos paskaitos apie japoniškus sodus – jų istoriją, kūrimo taisykles, palyginimais su aplinkinių šalių sodais. Šios paskaitos sukvietė nemažą būrį landšafto architektų. Lektorius, pasaulinio garso landšafto dizaineris iš Japonijos Shiro Nakane net dvi dienas trukusio paskaitų ciklo metu demonstuodamas nuotraukomis, schematiniais pavyzdžiais, aiškino Lietuvos dizaineriams kaip galima įrengti japonišką sodą, į ką atkreipti dėmesį. Šio japoniškų sodų meistro paskaitose kaip niekad dera teorinės dogmos ir šilti bei nuoširdūs pavyzdžiai, net gi vaikystės prisiminimai.

Manau kiekvienas parodoje rado kažką įdomaus.

Spauda apie parodą:

Jogaila Mackevičius

Nerijaus Smaidžiūno, Giedriaus Kurtinio, Rolando Valančiaus, Jogailos Mackevičiaus nuotraukos

Sorry, the comment form is closed at this time.