Iki šiol Japoniškame sode Kretingos rajone teko pabūvoti pačiais įvairiausiais metų laikais, visais, išskyrus žiemą. Mačiau jį ankstyvą pavasarį, žydint sakuroms ir azalijoms, per vidurvasario karščius, raustant klevams ir vėlyvą rudenį. O štai apsnigtą sodą iš arti pamatyti pavyko visai nesenai.
Šiemet su žiema gana atkakliai rungtyniaujantis ruduo jau ne kartą nors trumpam buvo paguldytas ant menčių, tuo metu žiema spėdavo pribarstyti sniego. Taip nutiko ir praeitą savaitę. Džiugu, kad laikinas rudens fiasko sutapo su seniai planuota kelione į šį sodą.
Ir nors daugiausia sniego buvo savaitės viduryje, nors palaipsniui jis buvo pradėjęs tirpti, savaitgalį japoniškame sode vis dar karaliavo žiema. Taigi, keletas nuotraukų galerijų – įspūdžių iš nuostabaus savaitgalinio pasivaikščiojimo Dainuojančių akmenų slėnyje. Kaip visada fotoaparatas spragsėjo atsitiktinai, ten, kur užkliūdavo žvilgsnis.
Dar prieš keletą dienų bonsai buvo apsnigti, pasipuošę sniego kepurėmis, kailiniais ir batais, apksisiautę iš visų pusių. Bet iki savaitgalio kepurės ir kailiniai spėjo ištirpti, beliko tik sniego apavas, saugantis augalų šaknis nuo šalčio.
Skaityti toliau: Japoniškas sodas pasitinka žiemą. 2016-ųjų lapkritis
