Geg 252011
 

Rododendrai (Rhododendron) – didelė žiedinių dviskilčių augalų gentis, priklausanti Viržinių (Erikinių, Ericaceae) šeimai. Gentyje priskaičiuojama apie 1000 rūšių, natūraliai paplitusių Azijoje, Europoje, Australijoje ir Šiaurės Amerikoje. Natyvių rododendrų genties atstovų nėra Afrikoje ir Pietų Amerikoje, daugiausia jų – Azijoje.

Žydintis rododendrynas

Plačiai palitusios, tūkstantinės genties vidinė sistematika taip pat yra gana sudėtinga. Ją sudaro mažiausiai devyni pogenčiai: Azaleastrum, Candidastrum, Hymenanthes, Mumeazalea, Pentanthera (azalijos), Rhododendron, Therorhodion, Tsutsuji (azalijos), Vireya. O daugybė natūralių bei dirbtinių hibridų ir veislių tik dar daugiau įveda painiavos bandantiems susigaudyti rododendrų formų įvairovėje. Dviejų pogenčių – Pentanthera ir Tsutsuji - augalai nuo seno sodininkų  yra vadinami azalijomis.

Šiame straipsnyje neturiu tikslo papasakoti apie rododendrų formas ar ekologiją, tenoriu atkreipti dėmesį į juos, kaip į galimą bonsų formavimo objektą. Iš tokios gausios įvairovės tikrai yra ką pasirinkti. Ir labiausiai rododendrai turbūt galėtų užsirekomenduoti kaip žydintys bonsai. Nors jų žydėjimas nėra labai ilgas – daugelis rūšių žydi kartą metuose ir tik apie vieną savaitę – tačiau  šiuo metu augalo grožį sunku nusakyti. Jei formuojant bonsą galima sumažinti jo kamieną, šaknis, šakas, lapus, net gi vaisius, tai žiedų sumažinti nelabai pavyksta. Todėl žydėjimo metu žiedai iškreipia medžio proporcijas, bet šis iškeipimas atrodo fantastiškai.

Penkiasdešimties metų amžiaus azalijos bonsas

Rhododendron genčiai priklauso sumedėję augalai, augantys kaip nedideli, arti pagrindo pradedantys šakotis medeliai arba krūmai. Jų dydis, priklausomai nuo rūšies, gali labai įvairuoti. Mažiausios rūšys tesiekia vos 10 centimetrus, didžiausi rododendrai išauga iki 30 metrų aukščio.

Rododendrų būna visžalių ir vasaržalių (numetančių lapus ramybės laikotarpiu). Vasaržalius prižiūrėti gal kiek lengviau, nes visžalių lapai neatsinaujina tam tikrai periodais, ir bent koks augalo negalavimas, susijęs su lapų spalvos ar tekstūros pasikeitimu (chlorozė, vabzdžių pažeidimai, lapų pageltimas, dėmės), labai ilgai išlieka pastebimas. Vasaržaliai rododendrai atsinaujina kasmet, taigi vegetacijos periodo pabaigoje augalas atsikrato senų lapų, o su jais – ir visų negalavimų požymių.

Nepaisant to, kad šie augalai yra labai dekoratyvūs, mūsų klimato sąlygomis jie nėra labai paplitę augintojų tarpe. To priežastis – ypatingų sezoninių augimo sąlygų poreikis. Daugumai rūšių reikia drėgno oro, rūgščios dirvos, bet svarbiausia – vėsaus ramybės periodo. Mūsų žiemos jiems kiek atšiaurios. Jei augalai ir nepašąla, tai dėl nestabilių temperatūrų ir sniego dangos žiemos metu ir ilgai neprasidedančio pavasario šie augalai jei ir nesunyksta, tai labai nukenčia, tampa mažiau dekoratyvūs.

Rododendrų žiedai

Mūsuose taip mėgstamos kambarinės azalijos, negaudamos žiemos metu vėsos, dažniausiai išsenka ir per keletą metų žūna. O užtikrinti +5 – +10°C temperatūrą žiemos metu gali ne kiekvienas augintojas.

Auga azalijos ir rododendrai pakankamai lėtai, todėl bent kokios priežiūros klaidos, skurdinančios medelio išvaizdą, bus ilgai matomos.

Daugumos rūšių šakutės yra labai plonos ir trapios, vielavimui tinkamos tik jauname amžiuje.

Atrodo, kad kaip bonsų objektas, šie augalai turi vien tik trūkumus. Tačiau pabandyti juos prisijaukinti verta – vien dėl tų kelių pavasarinio žydėjimo savaičių.

Į ką atkreipti dėmesį?

Pirmiausia – substratas. Jis turi būti rūgštus, laidus vandeniui ir orui, imlus drėgmei. Kaip sudedamoji rododendrų substrato dalis dažnai imamos natūralios (pH4-6) durpės, kurios maišomos su rupiu smėliu. Jokių kalkių, pelenų, medžio anglies, kiaušinių lukštų, dolomito ir sorbentų, didinančių substrato pH dėti negalima.

Laistyti šiuos augalus reikia tik minkštu vandeniu. Tręšti – tik rūgščią dirvą mėgstančių augalų trąšomis su mikroelementais (trąšos azalijoms, šilauogėms, rododendrams, hortenzijoms, magnolijoms, viržiams).

Rododendrų substrato paviršių dažnai aptraukia samanos ar smulkios kerpsamanės. Jei norime jas išsaugoti, geležies turinčiomis trąšomis tręškime tik pildami jų tirpalą į apačioje esančią lėkštutę. Samanos jautrios geležies pertekliui.

Dauguma rododendrų mėgsta gaivų drėgną orą, todėl juos vertėtų dažniau nupurkšti. Labai gerai jų augimą veikia išnešimas vasaros metu į lauką, po stambialapiais medžiais. Dalinis pavėsis, rytinė rasa – mėgstamos daugumos rododendrų rūšių augimo sąlygos.

Žiemą – vėsi, šviesi patalpa (tamsus rūsys netinka).

Taigi, jei nenugąsdinau, galite pamėginti. Su paprasta kambarine azalija. Žemiau paveikslėlyje – vienas pavyzdys. Prieš tris metus prekybos centre pirkta „kamieninė“ azalija. Kaip ir visos auginamos kambariuose, ji periodiškai mesdavo dalį lapų (2), pavasarį žydėdavo (1). Ant stiebo augančios šakutės stiebėsi į viršų 45°kampu. Nutariau kiek pakeisti šį medelį, padaryti jį svyruokliu. Kiekviena šakutė buvo suvieluota ir išlenkta žemyn. Dėmesio! Vos per keletą mėnesių azalijos šakutės pastorėjo tiek, kad viela įsirėžė į žievę (3), todėl suvielavus medį reikia stebėti dažniau nei kitus formuojamus bonsus, o pastebėjus žievės deformaciją, nedelsiant vielas nuimti.

Po metų medelio išvaizda labai pasikeitė (4). Toliau buvo karpomi mažųjų šakučių galai, jos per vegetacijos sezoną užaugino net kelias šoninių šakų generacijas (5). Tręšiama 1 kartą per mėnesį rododendrams skirtomis trąšomis su mikroelementais. Trąšų tirpalu laistoma pilant jį į padėklą, todėl substrato paviršius nuolatos buvo pasidengęs vešliu samanų kilimu (7).

Žiemą laikoma šviesiame garaže (temperatūra svyravo +2 – +5°C intervale), pavasarį atnešus į kambarį, azalija pasipuošia žiedais (6, 8). Pradžioje sprogstantys žiedpumpuriai kelias savaites būna panašūs į žvakučių liepsneles, žydėjimas nuo skersvėjo apsaugotoje aplinkoje kambaryje tęsiasi taip pat apie dvi savaites. Taigi, visumoje augalas žiedais džiugina apie mėnesį.

Vasarą – obelų sodo pavėsis, rudenį – į kambarį, žiemai – į garažą. Taip ir keliauja azalija metų eigoje iš vienos vietos į kitą. Dabar, besibaigiant žydėjimui, pradeda augti naujos šakutės. Jos bus patrumpintos virš 2-3 lapelio, kad toliau šakotųsi. Ir taip – metų metus…

Informacijos šaltiniai:

  1. Wikipedija (apie rododendrus, apie azalijas);
  2. M. Navasaitis, Dendrologija, Vilnius, 2008. ISBN 9989-09-286-8.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.