Sau 192024
 

Žiema yra tas metas, kai ilsintis medžiams, labai patogu apžiūrėti visą savo bonsų ūkį, įvertinti, ko trūksta ateinančiam sezonui, ir viskuo pasirūpinti.

„Mažieji” bonsų ūkio instrumentai – įrankiai, trąšos – dažniausiai rūpesčių nekelia. Jų pasirinkimas ganėtinai didelis. Ir visai nebūtina ieškoti jų Lietuvoje. Arčiau – nereiškia geriau ar pigiau. Nesunkiai galima parsisiųsti reikiamus įrankius ar priemones iš kito pasaulio krašto.

Bet ne viskas telpa į nedidelę siuntinio dėžutę. Yra ir „sunkioji artilerija”, pavyzdžiui, konteineriai (vazonai) ar substratai.  Su jais siuntimo iš toliau išlaidos gali tapti labai nepatrauklios. Taigi, nuo šiol stengsiuosi kasmet pasidalinti savo patirtimi bei įspūdžiais kaip ir iš kur papildžiau savo ūkio atsargas. Jokių paslapčių čia nėra.

Pirmiausia, apie substratus. Kad ir kiek jų užsipirktum, kažkaip jie baigiasi labai greitai. Ir artėjant pavasariniam persodinimui, atsiranda šioks toks galvos skausmas. Jau ne vienerius metus substratus (o su jais ir vielas bei trąšas) užsisakinėju iš Lenkijoje įsikūrusios Mariusz Folda įmonės Ibuki. Kainos tikrai geresnės už lietuviškąsias, o siuntimas (dažniausiai transportavimo paslaugas vykdo Raben) nėra brangus, bet greitas.

„Ibuki” prekiauja sijotais substratais  keto, pemza, ceolitu, lava, akadama bei jų mišiniais. Vielų formavimui galima rasti visokiausio skersmens, tiek aliuminio, tiek vario. Tamahi trąšos taip pat visiškai atitiko mano lūkesčius.

Šiais metais apsižiūrėjau, kad ne vieną ruošinį jau norėtųsi persodinti į „tikrą vazoną” (pabosta ta plastmasė). Tad pradėjau domėtis ir pasirinkau du taškus: socialiniame tinkle Facebook esančią Vengrijos bonsų entuziastų grupę Pots ir kitą Lenkijos įmonę Palmatum.

Ir vienu, ir kitu atveju likau patenkintas. Konteinerių kainos labai adekvačios. Abiem atvejais nusipirkau kinų Yixing regiono meistrų konteinerius, turinčius tikra gerą reputaciją pasaulyje.

Tiek grupės Pots administratorius László Baranyi Tóth, tiek Palmatum vyrukai Rafal Rynkiewicz ir Jerzy Ucieklak puikiausiai pasirūpino siunčiamų vazonų saugumu –  pakavimas nepriekaištingas.

Ūkio atsargos papildytos, belieka sulaukti pavasario…

Jogaila Mackevičius

Sau 152024
 

Metų ratas iš principo nesikeičia, nors kasmet visada kitoks. Nutirpsta sniegas, išeina pašalas, prasideda pabudimas. Tada – pirmųjų metų yamadorių metas, kasimas, sodinimas. Po to prasideda pirmieji žiedai: žibutės, šilagėlės. Su jais ir pirmieji grybai – bobausiai. Tada įsismarkuoja žydėjimas – tik spėk suktis, viską noris aplėkt, viską pamatyt. Daržai lieka neravėti, ką spėji pasėt, pasodint, ko nespėji ar užmiršti… Žydėjimui vyniojantis į pabaigą prasideda grybų manija. Tada rudeninės talkos, pasitvarkymai. Ir viskas ima sukt link žiemos migio. O vat tada – antrasis yamadorių laikotarpis. Šis jau be kasimų, tik paieškos, pasitvarkymai, pasiruošimai. Po to pasirodo sniegas, žiemos žygiai, metų pabaigos šventės, žiemos depresija. Ir vėl viskas iš naujo.

Yamadorių paieškos – neginčijamai smagus užsiėmimas gamtoje. Ir metų eigoje jis labai puikiai išsidėsto. Nors medžių ieškoti galima visus metus, tačiau kasti geriausia pavasarį, kai kuriuos ir rudenį. Būtent tada, kai gamta arba dar miega, arba jau ruošiasi miegoti. Skaityti toliau »

Sau 012024
 

GELTONŽIEDĖS SEDULOS METAI

2024.01.01, 06, 11, 13, 21  Yamadorių paieškos

2024.02.4, 10, 11, 17 Yamadorių paieškos

2024.02.26-29 Yemadoriai, Vengrija

Rgs 252023
 

Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodantys straipsniai, kuriuose apstu netikslios arba tikrovės neatitinkančios informacijos, sudaro įspūdį, kad žemyninių kopų atvėrimas Dzūkijos nacionaliniame parke yra grįstas savivale ir asmenine nauda. Tačiau pakanka pakalbinti gamtosaugos ekspertus ar krašto istoriją pamenančius vietinius gamtininkus tam, kad būtų galima įsitikinti – visuomenės nerimas ar apsimestinis susirūpinimas mišku turi mažai bendro su siekiu saugoti gamtą.

Šių metų sausį palei Marcinkonių-Varėnos kelią, ruošiant atverti žemynines kopas, buvo iškirstas 12,8 ha miško plotas. Šis darbų etapas kai kuriems sukėlė pasipiktinimą – imta kompromituoti gamtosaugininkų darbą, kelti abejones gamtos saugojimo darbų reikalingumu, kurti sąsajas su visiškai nesusijusiais faktais. Tokiu būdu ne tik klaidinama visuomenė, bet ir kuriama priešprieša tarp gamtosaugininkų, miškininkų ir vietos bendruomenių.

Visgi ekspertai primena, kad vykdomas žemyninių kopų atvėrimas – gerokai iš anksto suplanuota gamtotvarkos priemonė, kuri leis padidinti biologinę įvairovę ir atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis. Skaityti toliau »

Rgs 252023
 

Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo. M. Lapelės nuotrauka

Sausio viduryje palei Marcinkonių-Varėnos kelią buvo iškirstas 12,8 hektarų miško ruožas. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovai bei Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai ramina, kad tai ne ūkiniai kirtimai ar kažkieno savivalė, o kruopščiai iš anksto suplanuota gamtotvarkos priemonė. Skaityti toliau »

Rgs 252023
 

Vėjalandė šilagėlė, Ž. Morkvėno nuotrauka

Šių metų sausį Dzūkijos nacionaliniame parke palei Marcinkonių-Varėnos kelią iškirtus plantacinį ūkinės paskirties mišką atverta 12,8 hektarų gamtiškai vertingų žemyninių kopų. Artėjant svarbių įstatymų, kurie didintų gamtos apsaugą Lietuvoje, svarstymams Seime, iš miško ir medienos pramonę atstovaujančių lobistų pasipylė klaidinanti informacija apie šiuos gamtai svarbius darbus. Gamtininkai dar kartą primena, kad žemyninių kopų atvėrimas – senai mokslininkų suplanuota veikla, kuri padės retoms atvirų vietų rūšims įsikurti ir klestėti. Skaityti toliau »