Metai persijungė, laikas apžvelgti, kas gi gero nutiko per praėjusius yamadorių fronte. Posakis „kuo toliau, tuo smagiau” arba „kuo giliau į mišką, tuo medžių daugiau” čia visai tinka. Dar metų pradžioje kažkaip fiksavau renginių kalendoriuje kiekvieną pasivaikščiojimą, po to nustojau tai daryti, nes tiesiog užsimiršdavo. „Yamadorinių darželių” ir „medžioklės plotų” atsirado labai daug.
KVAPNIOSIOS SLYVOS METAI Skaityti toliau »
Neversčių botaninis draustinis Sirvėtos regioniniame parke 2005 metais buvo įsteigtas siekiant išsaugoti natūralias uosynų bendrijas. Tačiau uosių medynų ir medžių kiekis prasidėjus uosio džiūties epidemijai Lietuvoje sumažėjo drastiškai.
1996 metais, kai šiaurinėje ir centrinėje Lietuvoje pirmą kartą pastebėta ši liga, Lietuvoje registruota 50,6 tūkstančiai hektarų uosynų. Tuo tarpu 2023 metais uosio medynų plotai Lietuvoje jau siekė tik 11,4 tūkstančio hektarų ir dabar nuolat mažėja.
Tokios trumpos savaitgalio išvykos man labai prie širdies. Vieną dieną išskridai, kitą parskridai. Nacionalinė Vengrijos paroda Budapešte 2024 metais vyko balandžio 19-21 dienomis. Pasirinkau paskutinę dieną. Kadangi nepavyko sužinoti, kada parodomieji formavimai, juos sugebėjau praleisti dėl gana svarbių priežasčių. Bet nuo to nė kiek nenukentėjo ekspozicijos įspūdžiai. Pasižvalgykite patys… Skaityti toliau »
Stebint vis labiau taisykle tampantį žieminį atšilimą, „bonsų reikalai” faktiškai nebesustoja ištisus metus. Anksčiau sunešdavom medžius į žiemojimo vietą, užsnigdavo, užšaldavo, o mes laukdavom iki pat pavasario, kai išėjus pašalui prasidėdavo yamadorių sezonas. Dabar gi visą žiemą gali ieškoti naujos medžiagos formavimui, ir net gi ją kasti. Per kelis dešimtmečius kažkaip pasidarė Lietuvoje ankšta, ir pradėjome dairytis į kaimynines šalis. Vienos jų turi kalnus, kuriuose, kaip žinia medžių augimo stilius gerokai skiriasi nuo mūsų lietuviškųjų lygumų. Kitose galima rasti medžių rūšių, kurios pas mus natūraliai neauga, bet sėkmingai galėtų būti auginamos.
Taigi, šiais metais nusižiūrėjome geltonžiedę sedulą (Cornus mas). Lietuvoje jos sėkmingai auginamos, gausiai žydi ir dera. Tai – vieni pirmųjų pražystančių augalų. Deja, Lietuvoje jų „laukinėje” gamtoje nerasime. Sudėtingas, ilgai trunkantis dygimas (kartais sėklai sudygti reikia keleto metų), prastas konkurencingumas juvenilinėje stadijoje. Mūsų ekosistemose geltonžiedes sedulas lengvai nurungia kiti augalai pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Tačiau įsitvirtinęs augalas labai gajus, pasižymintis atsparumu šalčiui, gera regeneracija, sparčiu augimu, grybam ir bakterijom atsparia, nepūvančia, tvirta mediena, greitu žaizdų gijimu. Apie dekoratyvumą ir pritaikomumą bonsų kultūrai taip pat verta užsiminti. Anksti pavasarį pražystantys mažučiai geltoni žiedai, dekoratyvūs priešiniai ryškiai žali lapai, nedidelės pailgos ryškiai raudonos uogos. Visos vegetacijos metu augalas išlieka labai dekoratyvus. Negali šios sedulos pasigirti tik lapkričiu – deja, labai nenusidažo jokiomis ryškiomis spalvomis. Jie tiesiog nurunda ir nukrenta.
Būtent šiais metais nutarėm jų paieškoti pas kaimynus. Galimybė pasitaikė Vengrijoje, už pusantro tūkstančio kilometrų nuo namų – bet argi tai kliūtis… Skaityti toliau »
Spalio 18-20 dienomis Kijeve vyks tradicinė rudeninė bonsų paroda. Skaityti toliau »
Universiteto bonsų klubo nacionalinė bonsų ir suiseki paroda „Pavasario sodo dekoratyvinių augalų 2024“ profesinės parodos ir mugės metu MATE parodų rūmuose.
Paroda vyks 2024 m. balandžio 19-21 d. Parodos adresas: 1118 Budapeštas, Villányi út 29-43.
Renginį galima aplankyti su įėjimu į Tavaszkert dekoratyvinių augalų 2024 parodą ir mugę. Skaityti toliau »
BELIKE taproom ir 2Biologist kviečia į gleivūnų nuotraukų parodą. Parodos atidarymas 2024 m. balandžio 9 d., 18:00 val. Gedimino pr. 44A, Vilniuje.
Atidaryme galėsite susipažinti su autoriais ir sužinoti, kaip vienaląstis organizmas, kuris neturi smegenų ar apskritai kažko panašaus į nervų sistemą, sugeba mokytis.
Parodos lankymas nemokamas. Skaityti toliau »