Bal 242025
Kov 272025
Praėjusiais metais labai smagiai teko yamadoriauti Vengrijos pietuose. Pasirinkome geltonžiedę sedulą (Cornus mas) kaip teminį medį ir stengėmės jos ieškoti. Neišdildomi kelionės įspūdžiai. Dauguma medžių prigijo ir išleido stiprius ūglius. Todėl šiemet „tarptautinio yamadoriavimo” tradiciją labai norėjosi tęsti. Buvo pasirinktas kitas medis – slyvos. Būtent laukinės slyvos – kvapnioji (Prunus mahaleb), dygioji (P. spinosa) ar net gi kaukazinė (P. cerasifera). Kvapnioji slyva Lietuvoje neauga, nors pavienius egzempliorius galima rasti šalies pietuose, dygioji – labai reta, įrašyta į Raudonąją knygą, todėl kasti jos gamtoje negalima. Na, o kaukazinės pas mus pilna, kartais ji kaip „sumedėjusi” piktžolė sudaro itin tankius sąžalynus visai netinkamose vietose. O štai, pavyzdžiui, Vengrijoje kaukazinės slyvos dažniausiai būna oranžiniais ar raudonais vaisiais, kas mūsų krašte gan retas reiškinys.
Ganėtinai sunkiai sekėsi organizuoti kelionę, bet galiausiai vėl buvo apsistota ties Vengrija, tik žymiai šiauriau, šiaurine Balatono ežero dalimi. Šis pavasaris nėra toks ankstyvas kaip pernykštis – tiek Lietuvoje, tiek Vengrijoje buvo gana stiprus atšalimas. Tai irgi pakoregavo planus, nes išvyką teko savaitei nukelti. Bet galiausiai išvykome pirmąjį kovo pirmadienį. Tradiciškai, 3 valandą ryto pajudėjome iš Vilniaus. Ekipaže trise, įskaitant šunį. Visą kelionę mus atkakliai lydėjo, saugojo ir miegojo automobilyje už visus Gaja.
Kov 212025
Dar vienas vizitas pakeliui beyamadoriaujant Vengrijoje – Bonsai Moravia. Taip pat Čekijoje. Jį aplankėme pirmą dieną, po dešimties valandų vairavimo su keletu valandų stabtelėjimų. Nuo Vilniaus pasiekti šį bonsų sodą užtrunka beveik lygiai pusė paros.
Sodo adresas: Dolni Becva 361, Čekija. Nuoroda socialiniuose tinkluose, interneto svetainė. Interneto svetainėje yra dienoraštis, pristatantis skaitytojams sodo kūrimosi istoriją. Šiame sode galima pamatyti bonsų, kurie buvo surinkti ne kaip yamadoriai, bet užauginti medelyne nuo daigo, keletą dešimtmečių juos kruopščiai puoselėjant. Tai – labai retas atvejis Europoje.
Sodas kol kas nėra pritaikytas atviram lankymui, todėl dėl vizito būtina susitarti su Lukas Sirotny. Mes vėlavom nuo sutarto laiko geras dvi valandas, o Lukui reikėjo išvykti, todėl sodą mums aprodė Jakub Malcharek. Atvykome taip pat ne pačiu geriausiu metų laiku, medžiai dar ilsėjosi žiemojimo vietose. Ir turint omeny, kad tai – kuriamas sodas, nuotraukų padarėme visai nedaug. Bus labai įdomu čia apsilankyti po metų-kitų, nes būtent šiemet suplanuoti intensyvūs sodo kūrimo darbai. Skaityti toliau »
Kov 172025
Pamažu besiklostant tradicijai kiekvienais metais pavažiuoti yamadorių kiek tolėliau, tokių išvykų metu paprastai aplankomi ir pakeliui esantys „bonsų centrai”. 2025 metų kovo pradžioje grįžtant iš „slyvinio” yamadoriavimo Vengrijoje, užsukome į Bonsai Museum Isabelia, esantį Čekijoje.
Muziejaus adresas: U Sklépka 2051, Staré Město, Čekija. Nuoroda socialiniuose tinkluose, interneto svetainė.
Lankymas laisvas, bet lankytojai gali paaukoti lėšų muziejaus vystymui. Muziejuje yra bonsų reikmenų parduotuvėlė. Skaityti toliau »
Sau 062025
Metai persijungė, laikas apžvelgti, kas gi gero nutiko per praėjusius yamadorių fronte. Posakis „kuo toliau, tuo smagiau” arba „kuo giliau į mišką, tuo medžių daugiau” čia visai tinka. Dar metų pradžioje kažkaip fiksavau renginių kalendoriuje kiekvieną pasivaikščiojimą, po to nustojau tai daryti, nes tiesiog užsimiršdavo. „Yamadorinių darželių” ir „medžioklės plotų” atsirado labai daug.
Sau 052025
KVAPNIOSIOS SLYVOS METAI
2025-03-03 Vizitas į Bonsai Moravia, Čekija
2025-03-04 Yamadoriai Balatono šiaurėje, Vengrija
2025-03-06 Bonsai Museum Isabelia, Čekija
2024-04-25 Pavasarinė bonsų paroda Kijeve
Gru 182024
Neversčių botaninis draustinis Sirvėtos regioniniame parke 2005 metais buvo įsteigtas siekiant išsaugoti natūralias uosynų bendrijas. Tačiau uosių medynų ir medžių kiekis prasidėjus uosio džiūties epidemijai Lietuvoje sumažėjo drastiškai.
1996 metais, kai šiaurinėje ir centrinėje Lietuvoje pirmą kartą pastebėta ši liga, Lietuvoje registruota 50,6 tūkstančiai hektarų uosynų. Tuo tarpu 2023 metais uosio medynų plotai Lietuvoje jau siekė tik 11,4 tūkstančio hektarų ir dabar nuolat mažėja.
Gru 162024
Tokios trumpos savaitgalio išvykos man labai prie širdies. Vieną dieną išskridai, kitą parskridai. Nacionalinė Vengrijos paroda Budapešte 2024 metais vyko balandžio 19-21 dienomis. Pasirinkau paskutinę dieną. Kadangi nepavyko sužinoti, kada parodomieji formavimai, juos sugebėjau praleisti dėl gana svarbių priežasčių. Bet nuo to nė kiek nenukentėjo ekspozicijos įspūdžiai. Pasižvalgykite patys… Skaityti toliau »
Gru 062024
Stebint vis labiau taisykle tampantį žieminį atšilimą, „bonsų reikalai” faktiškai nebesustoja ištisus metus. Anksčiau sunešdavom medžius į žiemojimo vietą, užsnigdavo, užšaldavo, o mes laukdavom iki pat pavasario, kai išėjus pašalui prasidėdavo yamadorių sezonas. Dabar gi visą žiemą gali ieškoti naujos medžiagos formavimui, ir net gi ją kasti. Per kelis dešimtmečius kažkaip pasidarė Lietuvoje ankšta, ir pradėjome dairytis į kaimynines šalis. Vienos jų turi kalnus, kuriuose, kaip žinia medžių augimo stilius gerokai skiriasi nuo mūsų lietuviškųjų lygumų. Kitose galima rasti medžių rūšių, kurios pas mus natūraliai neauga, bet sėkmingai galėtų būti auginamos.
Taigi, šiais metais nusižiūrėjome geltonžiedę sedulą (Cornus mas). Lietuvoje jos sėkmingai auginamos, gausiai žydi ir dera. Tai – vieni pirmųjų pražystančių augalų. Deja, Lietuvoje jų „laukinėje” gamtoje nerasime. Sudėtingas, ilgai trunkantis dygimas (kartais sėklai sudygti reikia keleto metų), prastas konkurencingumas juvenilinėje stadijoje. Mūsų ekosistemose geltonžiedes sedulas lengvai nurungia kiti augalai pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Tačiau įsitvirtinęs augalas labai gajus, pasižymintis atsparumu šalčiui, gera regeneracija, sparčiu augimu, grybam ir bakterijom atsparia, nepūvančia, tvirta mediena, greitu žaizdų gijimu. Apie dekoratyvumą ir pritaikomumą bonsų kultūrai taip pat verta užsiminti. Anksti pavasarį pražystantys mažučiai geltoni žiedai, dekoratyvūs priešiniai ryškiai žali lapai, nedidelės pailgos ryškiai raudonos uogos. Visos vegetacijos metu augalas išlieka labai dekoratyvus. Negali šios sedulos pasigirti tik lapkričiu – deja, labai nenusidažo jokiomis ryškiomis spalvomis. Jie tiesiog nurunda ir nukrenta.
Būtent šiais metais nutarėm jų paieškoti pas kaimynus. Galimybė pasitaikė Vengrijoje, už pusantro tūkstančio kilometrų nuo namų – bet argi tai kliūtis… Skaityti toliau »