Parodos “Augalų labirintai” dalyviai. Pažengę entuziastai ir naujokai

Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojui?!

(Antanas Baranauskas)

Neatleistina būtų nepaminėti ir kitų parodos „Augalų labirintai” bonsų ekspozicijos dalyvių. Nepaminėti vien dėl to, kad jų pristatomos kolekcijos nėra tokios gausios kaip šios savaitės pradžioje aprašytųjų japoniškų sodų.

Juk ne gausoje slypi subtilumas ir grožis…

Prisimenant ir tai, kad bonso formavimas gali būti viso gyvenimo užsiėmimu, nesunkiai galime suvokti, kad ne visi esame tame pačiame lygmenyje. Todėl neatleistina būtų pamiršti ir kitus bonsų kultūros entuziastus, dalyvavusius anksčiau panašiose parodose ar panorusius dalyvauti dabar.

Tai ir Arūnas Patapas iš Alytaus, Nerijus Smaidžiūnas, Kotryna ir Vytautas Martinkėnai, Kęstutis Gailius, Kristina Popovienė iš Vilniaus, ir  Giedrė Šakalienė, Asta Janulevičienė, Daiva Savikevičiūtė, Darius Armonas iš Kauno, ir Ina Seliukienė iš Šiaulių.  Kai kurie jų jau dalyvavo panašiose parodose, kiti noriai sutiko parodyti savo augintinius šių metų „Augalų labirintų” parodoje. Labai atsiprašau tų, kurių dabar nepaminėjau – ne iš blogos valios, greičiau iš nežinojimo. Nes dabar pristatydamas šiuos žmones susiduriu su dviem problemom.

Pirmoji – ne visus juos gerai pažįstu. Tikiu ir tikiuosi, kad ši problema netruks pranykti parodos metu.

Antroji – iki parodos dar liko kelios dienos. Vieni daugelis savo dalyvavimą arba nedalyvavimą jau patvirtino. Kas žino, gal norinčių dalyvauti atsiras ir daugiau, gal jie neįsivaizduoja, kaip yra laukiami. Drąsiau! Juk tokioje parodoje dalyvauti verta vien todėl, kad jos metu galėsite pabendrauti su patyrusiais bonsų meistrais, gauti jų patarimų. Kas gali būt šiuo atveju vertingesnio?

Taigi, kad šių problemų dėka nenuslysčiau paviršiumi, dar šiek tiek palauksiu, ir iškart po parodos ar jos metu pasistengsiu svetainės skaitytojus supažindinti su visais, kieno medžiai džiugins vilniečius taip nenumaldomai artėjantį paskutinį rugsėjo savaitgalį.

O tuo tarpu – dar keletas senų ir ir šiek tiek naujų nuotraukų – ba pagyrų, be kritikos – spręsti jums:

Nuotraukų yra labai daug, visų sutalpinti čia neįmanoma. Kaip matote, tai labai skirtingų rūšių amžiaus ir suformavimo lygio medžiai. Būtent jie Jus, brangūs parodos lankytojai, ir pasitiks pakeliui į didžiąsias japoniškų sodų ekspozicijas…

Tuo šią straipsnių seriją ir baigiam.

Iki susitikimo parodoje!

Jogaila Mackevičius