Apelsinmedis

Ryžtas imtis auginti augalą, kuris įprastai mūsų sąlygomis neauga yra išties sveikintinas, tačiau kartais pirmasis užsidegimas sulaukti tokio augalo brandos ar vaisių išblėsta per kelis metus, ypatingai jei augalas skursta ir atrodo ne taip išvaizdžiai kaip tikėjomės. Tokio noro vedama, prieš gerus šešerius metus, sumaniau užsiauginti apelsinmedį. Žinoma, pagauta impulsyvumo nepasidomėjau kiek laiko reikia, kad sulaukčiau augalo oranžinių vaisių, kurie tarp sodriai žalių lapų atrodo taip viliojančiai.

Nors nesu didelė kambarinių augalų kolekcionierė ar žinovė, bet nuoširdžiai džiaugiuosi ir rūpinuosi savo augintiniais. Kiekvienas naujas gyventojas mano namuose susilaukia ypatingo dėmesio, visų pirma dėl to, kad atrastų tinakamą vietą ne tik pagal gyvenimo sąlygas, bet ir vizualiai gerai sutartų su savo kaimynais. Tad norėdama įnešti daugiau spalvų į nesuskaičiuojamą galybę žalios spalvos tonų, nusprendžiau, kad reikėtų augalėlio, turinčio kažką ryškaus. Mano svarstymai apsistojo ties apelsinmedžiu.

Po metų laiko, kai mano pasodinta apelsino sėkla jau buvo sudygusi ir siekė kelesdešimt centimetrų, ėmiau svarstyti, kada gi mano puoselėjamas augalėlis pasidabins oranžiniais „žaisliukais“. Buvau kantri ir laukiau, kol galiausiai, praėjus ketveriems metams baisios nežinios, atsitiktinai sužinojau, kad apelsinmedžius reikia skiepyti norint turėti medelį su vaisiukais arba laukti apie dešimt – penkiolika metų, kol pats ims juos megzti. Taigi, dabar mano apelsinmedžiui jau šešeri metai ir vis dar kantriai laukiu ir tikiuosi, kad kada nors sulauksiu dienos, kai išvysiu šį tikrai neįnoringą augalą pasidabinusį oranžinės spalvos apelsino vaisiais.

Kalbant apie apelsinmedžio priežiūrą, tai kaip minėjau jie nėra labai įnoringi. Auga gana greitai net ir sausose patalpose. Išties informacijos kaip auginti apelsinmedžius yra nemažai ir manau tikrai yra žmonių bandžiusių iš sėklų užsiauginti apelsinmedį, tačiau kokiam skaičiui pavyko subrandinti apelsinmedžio vaisių lieka nežinioje. Kalbant apie apelsinmedžio vaisius, tai esu girdėjus nuomonę, neva kam auginti namuose tokius augalus, kai vaisių galima nusipirkti ir parduotuvėse. Tačiau reikia pripažinti, kad pačiam užsiauginti vaisių, kas pavyksta tikrai nedažnam yra nesuskaičiuojamai kartų smagiau nei nusipirkti kultūrinį.

Reikia pastebėti, kad būtent ne vaisio subrandinimas teikia didžiausią pasitenkinimą auginant egzotinius vaisius vedančius augalus, bet įrodymas sau, kad galiu padaryti tai, ko kiti galbūt nėra padarę.

Taigi, apibendrindama ir naudodamasi savo gana menka patirtimi galiu konstatuoti faktą, kad egzotinius vaisius vedančių augalų auginimas pareikalauja geležinės kantrybės, rūpestingumo kaip auginant gležną jauniklį ir entuziazmo tokio stipraus, kad jo nenumalšintų net didžiausios pirmosios nesėkmės. Būtent to reikia norint imtis auginti kažką neįprasto ir egzotiško. Tikiuosi, kad man viso to nepritrūks ir galbūt dar po šešerių metų galėsiu džiaugtis pasiekusi užsibrėžtą tikslą.

Rita Stankutė