Mano mandarinas

 

Šį mandariną, mes turime labai senai. Mano tėtis jį atvežė kai aš dar buvau labai maža. Taigi kaip jį gavome pati neatsimenu. Mūsų šeimoje jis buvo mus labiausiai dominantis augalas, kai tik pražysdavo bent vienas žiedelis mum tai budavo didžiausia šventė. Labai džaugdavomes kai mūsų mandarinas žydėdavo ir žydėdamas skleisavo labai malonų kvapą. Dar daugiau laimės suteikdavo iš tų žiedelių užsimezge vaisiai, kurie mus visus džiugindavo. Daug metų jis gėrė visas mūsų emocijas, jam būdavo ir sunkių laikotarpių kai jis tiesiog būdavo nepalaistytas, bet tuomet visi susizgribe už galvos bėgdavom jį laistyi, kad tik jam kas neatsitiktų.

Vieną kartą mes nusprendėme, jei jau jį auginame reikia ir paragauti. Ir kai vėl užsimezgė vaisiai, ir užaugo didesnis mandarinas mes jį nusilupe paragavome. Odelė luposi labai sunkiai ir jis buvo begalo rūgžtus ir noro valgyt mandarinus nuo mūsų medelio nebeliko.

Mūsų augalėlis niekada neleisdavo daug vaisių.

Vos tik ateitavo svečiai per visa vakarą jis nelikdavo nepastebėtas. Visada kyla diskusija, nuostaba, susidomėjimas apie mūsų mylimajį augalėlį.

Mūsų mandarinas įsodintas į oranžinį vazoną, vazonas turi labai gražių raštų, kurie mūsų vazoną tik pagražina ir suteikia jam gyvumo. Jis visada stovi ant palangės prie bambuko, o ant tos palangės stovi įvairiausi iš užsienio atveštos statulėlės, atrodančios labai egzotiškai.

Mandarinas skiepytas. Genėti net nereikėjo, jis labai gražiai suformavo savo šakeles, atrodo labai inteligentiškai.

Taip pat mūsų mandariną myli ir mūsų šunytė. Vos tik užkeli ant sofos prie palangės kur stovi mandarinas, ji iškart puola jį uostyti, laižyti, ir kandžioti ( bet mes jei to neleidžiame). Vieną karta atsitiko labai juokingas dalykas. Mūsų šunytę paėmus ant sofos ji eilinį karta pradejo jį laižyti, uostyti, bet tą kartą, ji net pradėjo ant jo loti, nes mes buvome jį pasuke kita puse ir buvo atsikišusi šaka, taigi ji lojo iš visų jėgų ant tos šakos, pradėjo ji šokinėti, ardytis, ir tuo metu iš jos tokio poelgio labai juokėmės ir buvo tikrai labai juokinga žiurėti į tokius šuns ardymusis.

Mandarino žiedai balti labai gražūs, skaniai kvepia, jo vaisiai nedidukai grynos orandžinės spalvos atrodo lyg švytėtu iš tolo. Visa mūsų šeima jį labai myli, grožisi ir tausoja.

Mandarinų žieveles naudoja tradicinėje kinų medicinoje (manoma, kad reguliuoja ki energiją). Žievelės naudojamos reguliuojant vidurių tempimą, jomis gerina virškinimą ir mažina gleivių susidarymą kvėpavimo takuose.

Citrinmedžiai, apelsinmedžiai, mandarinmedžiai ir kiti citrusiniai, kurių vaisius perkame parduotuvėse Lietuvoje gali augti tik kambaryje. Bet jų giminaitis trilapis ponciras kilęs iš Šiaurinės Kinijos ir Korėjos puikiai žiemoja lauke. Taigi dar vienas pretendentas į egzotinį sodą. Auga lėtai. Lapai sudaryti iš trijų lapelių žali, rudenį nugelsta. Kiekvieno lapo papėdėje išauga rakis (taip vadinami sutrumpėję ūgliai, kurie virsta dygliais). Jauni ūgliai net ir sumedėję išlieka žalios spalvos. Tikiuosi kada nors sulaukti ir kvapnių žiedų. Remdamasi atlikto tyrimo rezultatais, Pietų Korėjos sveikatos ministerija priėmė sprendimą, sukurti gėrimą su gydomosiomis savybėmis, kurio pagrindas ir bus mandarinų sultys. Ministerijos teigimu, šis preparatas ir padės pakankamai greitai atsikratyti nereikalingo svorio ir pagerins kepenų veiklą. Korėjos mokslininkai jau pradėjo šio vaisto kūrimą.

Pietų Korėjos mokslininkai atliko daugybę tyrimų, įrodančių, kad mandarinai padeda efektyviai kovoti su nereikalingu viršsvoriu. Mandarinai aktyviai mažina riebalines ląsteles ir gerina kepenų veiklą.

KAIP BEBŪTŲ SAVO MANDARINĄ MYLIME LABIAUSIAI!!!

Justė Gimžauskaitė