Platesnė „Augalų žavadienio“ Lietuvos edukologijos universitete programa

9:30 val. – ,,Augalų žavadienio“ šventės  atidarymas  Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakulteto kiemelyje

Pasaulyje auga apie 250 000 augalų rūšių. Jų dėka mūsų planetoje galėjo atsirasti daug kitų gyvybės formų, taip pat ir mes, žmonės. Todėl šiemet pirmą kartą pasaulyje bus švenčiama augalų  šventė – Augalų žavadienis. Į šventę įsitraukė 39 šalys iš Europos, Azijos, Australijos, Amerikos, Afrikos. Šią dieną augalų šventė vyks ir Lietuvos edukologijos universitete.

Augalų reikšmės neįmanoma pervertinti. Jie yra planetos organizmų mitybos grandinės dalis. Organines medžiagas sugeba susisintetinti patys iš Saulės šviesos, vandens ir anglies dvideginio. Todėl augalai tampa maisto šaltiniu daugeliui įvairių gyvūnų, kurie negali patys pasigaminti organinių medžiagų, o turi jas gauti iš aplinkos.

Augalai sukuria sveiką gyvenamąją aplinką. Mokslininkų yra įrodyta, kad jie sugeba iš oro išvalyti kenksmingus žmonių sveikatai cheminius junginius, tokius, kaip formaldechidas, toluolas, benzolas, kurie yra pavojingų gyvybei susirgimų priežastys.

Taip pat augalai yra žaliava įvairioms pramonės šakoms. Iš jų gaminami produktai, tenkinantys žmonių poreikius.

Intensyviai vystantis pramonei, transportui, žemės ūkiui, padaroma didelė žala augalams. Nyksta augalų rūšys ir mažėja jais apaugę žemės plotai.

Šiuo renginiu norime valstybių vadovus, parlamentarus skatinti skirti daugiau dėmesio augalų moksliniams tyrimams. Kviečiame žurnalistus visomis priemonėmis skleisti informaciją visuomenei apie augalų paskirtį, jų panaudojimą. Reikia kiekvienam Žemės gyventojui įsisąmoninti, kad mes, žmonės, galime sveikai gyventi tik kartu su augalais. Jų naikinimas keičia klimatą, mažina maisto šaltinius, blogina aplinkos kokybę.

Gėlynas iš daržovių ,,Visi augalai gražūs ir naudingi“

Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakulteto kiemelyje šiemet gėlynuose vešės daržovės – raudonkočiai mongoldai ir margalapiai kopūstai. Bet tai nereiškia, kad kieme bus daržas, kur skinsime daržovių lapus ir dėsime ant sumuštinių. Tikrai ne.

Tokiu gėlynu norime parodyti, kad tuos pačius augalas galime panaudoti daug kur  – ir aplinkos puošimui, ir maistui, ir vaistams ir oro valymui, ir dar daug kam. Gėlyną suprojektavo II kurso LEU biologijos bei ekologijos ir  gamtamokslinio ugdymo specialybių studentai. Augalai užauginti universiteto oranžerijoje. Lietuvos edukologijos universitetas yra žaliasis. Visi rūpinamės, kad jis toks ir būtų.

Studentų pasirodymai. GMF kiemelis

Šventes reikia švęsti linksmai. Lietuvos edukologijos universiteto GMF ir UMF studentai rengia linksmą programą. Drąsiai parodykime, kaip visiems miela ir smagu yra būti gamtoje, kurioje veši augalai. Pasirodymo programa nėra griežtai surežisuota. Kiekvienas norintis galės įsijungti – padainuoti, pagroti, paskaityti eilėraščių. Visi gerai žinome, augalai stebuklingai veikia. Tai drąsiai atsiverkime šalia jų ir parodykime, kaip juos vertiname.

Fizikos ir technologijos kiemelyje bus rodoma ”Repo opera”.  Tai yra muzikinis pasirodymas apie  lietuviškas vestuves. Vaidinimas yra apie tradicines mūsų protėvių vestuves ,tačiau atlikimas bus naujoviškas ir šiuolaikiškas. Norime parodyti, kad šiuolaikinė lietuviškų vestuvių interpretacija gali būti ne tik unikali, bet ir įdomi.

10 ir 14 val. – Šviežių kavamedžio pupelių skrudinimas. Gamtos mokslų fakultetas 127 A auditorija

Labai daug augalų rūšių naudojame maistui. Pažįstame tuos, kuriuos užsiauginame patys arba kurie yra kilę iš Lietuvos. Daug populiarių maisto produktų yra gaminama iš svetimžemių augalų, kurių nesame regėję. Pavyzdžiui, visų mėgstama kava gaunama iš kavamedžių. Šie medžiai yra kilę iš Afrikos, o dabar auginami viso pasaulio atogrąžose, nes kavos gėrimas yra labai populiarus.

Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje taip pat auga kavamedžiai, kurie kasmet žydi ir dera. Jų vaisiuose, uogose, yra viena arba dvi žalios spalvos bekvapės sėklos, kurias visi vadiname kavos pupelėmis. Skrudinimo metu sėklos paruduoja, pasigamina kvapiosios medžiagos – tada jau galima malti ir virti kavą.

Turime surinkę pernykščio derliaus kavamedžio sėklų.  Kavos amatininkai “Crooked Nose & Coffe Stories” pademonstruos, kaip namuose keptuvėse reikia skrudinti kavos pupeles.

Skaniausia kava verdama iš šviežiai skrudintų pupelių.

12.00 val.   – Prof. J. R. Stonio paskaita ,,Gamtininkų žygiai į džiungles“. Gamtos mokslų fakultetas A 11 auditorija.

Centrinėje ir Pietų Amerikoje dideles teritorijas dengia drėgnieji atogrąžų miškai, kurie įtakoja viso pasaulio klimatą. Juose veši apie du trečdalius visų augalų rūšių. Tarp jų yra vaistinių, prieskoninių ir kitokią praktinę vertę turinčių augalų.

Prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis dalyvauja tarptautinėse ekspedicijose ir tiria tuos miškus.

Iš viso J. R. Stonis yra išleidęs keletą knygų ir 5 mokslo monografijas Olandijoje, D. Britanijoje, JAV ir Lietuvoje, bei publikavęs apie 140 straipsnių. Juose autorius išdėstė naujas mokslo koncepcijas bei aprašė apie 400 naujų mokslui rūšių ir genčių iš įvairiausių pasaulio kraštų. Taip pat Jonas Rimantas Stonis yra mokslo žinių populiarintojas – Lietuvos mokslo populiarinimo darbų konkurso laureatas (2005 ir 2006 m. – II-ios vietos, 2007 m. – I-osios, 2008 m. – III-ios vietos).

1995 m. mokslininkas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu už nuopelnus Lietuvos mokslui ir švietimui, o 2004 m. tapo Lietuvos Nacionalinės mokslo premijos laureatu.

LEU biologijos ir gamtamokslinio ugdymo katedroje dirba nuo 1985 m., nuo 1994 m. – profesoriaus pareigose. Vadovauja Biosistematikos tyrimų grupei. Dėsto Bestuburių zoologiją, Biologinę įvairovę, Evoliucines sistemas bei kitus bakalauro bei magistro studijų kursus.

13.00 val. – Konkursų ,,Egzotinius vaisius vedantys augalai“ nugalėtojų apdovanojimas. Gamtos mokslų fak. A 11 auditorija.

Kovo mėnesį buvo paskelbtas rašinių ir nuotraukų konkursai mokiniams ir studentams ,,Egzotinius vaisius vedantys augalai“. Jį paskelbėme kartu su portalu ,,Grynas“, savaitraščiu ,,Žaliasis pasaulis“ ir svetaine  BonsaiVilnius.lt.

Tai buvo pasiruošimas ,,Augalų žavadieniui“. Norėjome sužinoti, ar augalai yra įdomūs mokiniams. Malonu, kad sulaukėme darbų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos… Pamatėme, kad populiariausi ir žinomiausi Lietuvoje yra citrusiniai augalai – citrinmedžiai, apelsinmedžiai. Supratome, kad mokiniai domisi augalais, tik jiems trūksta informacijos apie jų auginimo galimybes.

Konkurso nugalėtojus skelbs ir apdovanos kiekvienas organizatorius atskirai.

LEU paskelbtiems nugalėtojams prizus skiria statybinių medžiagų ir namų dekoravimo centras ,,Ermitažas“. Konkursų nugalėtojai bus apdovanoti po prof. J. R. Stonio paskaitos.

9.00 – 20.00 val.   Paroda ,, Kavamedis ir kava“  ,,Verdenės“ galerijoje.

Gamtos mokslų fakultete šalia oranžerijos yra ,,Verdenės“ galerija. Čia veiks paroda, kurioje galėsime plačiau susipažinti su kavamedžiais ir kava. Bus galima pasiskaityti ir pamatyti, kaip iš sėklų Lietuvoje užsiauginti kavamedį, kaip jį prižiūrėti, kad jis derėtų. Šią ekspoziciją rengia GMF biologijos ir gamtamokslinio ugdymo katedros studentai. Chemijos ir technologinio ugdymo katedros studentai pateiks informaciją apie skirtingus kavos paruošimo būdus, pateiks pavyzdžių, iš ko dar galima pasidaryti kavos gėrimą (gilių, morkų, cikorijų kava).

Visą laiką galerijoje bus rodomas filmas apie kavamedžių auginimą atogrąžose, vaisių rinkimą, jų apdirbimą, kavos skrudinimą. Už šią galimybę dėkojame ,,Kavos bankui“.

13.40 val.  Studentų pasirodymas ,,Rugių sėjimas“. Gamtos mokslų fakulteto II aukšto foje.

Tai vaidinimas apie rugių auginimą, jų nupjovimą bei rugių išsaugojimą po didžiulės audros. Rugiai simbolizuoja tėviškę bei yra neatsiejama mūsų protėvių gyvenimo dalis.

9.00 – 20.00 val. Valgomus vaisius vedančių ir kitokią praktinę reikšmę turinčių augalų ekspozicijų lankymas oranžerijoje.

LEU oranžerijoje auga apie 800 pavadinimų augalai, kilę iš atogrąžų ir paatogrąžių.

,,Augalų žavadieniui“ išskiriame ir pristatome valgomus vaisius vedančius ir kitokią praktinę reikšmę turinčius augalus. Lankytojai galės susipažinti su šių augalų kilme, auginimo galimybėmis Lietuvoje ir pritaikymu.

Pristatomi augalai:

Valgomus vaisius vedantys – amerikinė aka, valgomasis ananasas, duonmedis, papajinis melionmedis, citrinmedžiai, uoginė pajūrenė, arabinis kavamedis, japoninė lokva, skiautėtalapis fikusas, nuostabioji monstera, bananai, europinis alyvmedis, figavaisė opuncija, amerikinė persėja, datulinis finikas, granatmedis.

Brangiausi prieskoniniai – kvapioji vanilė,  tiktasis kardamonas.

Kitokį praktinį pritaikymą turintys – papirusinė viksvuolė, gebenė lipikė, tikrasis popiermedis, vilnamedis, tikrasis alavijas, jukos, fikusai.

9.00 – 16.00 val. Didžiausios gėlės piešimas (Gamtos mokslų fakultetas)

Gražiausius, brangiausius augalus vadiname gėlėmis. Tai gali būti lepinamas kambarinis fikusas ar nuostabioji orchidėja. O gal daržo kampe želianti dilgėlė. Visi turime savo gražiausius ir mieliausius augalus.

Šventės metu lankytojai ant vieno lapo galės piešti savo gražiausius augalus, kurie susilies į vieną nuostabią gėlę.

Bus piešiama kreidelėmis Lietuvos edukologijos universiteto GMF kiemelyje ant plytelių. Piešinys po kurio laiko natūraliai dėl lietaus ir vėjo išnyks. Taip parodysime, kad natūralioje gamtoje viskas keičiasi – iš sėklos išdygsta daigas, užauga augalas, sužydi, žūva, vietoj jo ima augti kitas.

Esant lietingam orui, piešime koridoriuje ant popieriaus.

Informacijos šaltinis – http://www.zaliasis.vpu.lt