Kęstučio ir Loretos Ptakauskų Ryto rasos sode surengta kultūros popietė „Rytų šalies mažieji stebuklai”. Joje lankėsi būrys garbių svečių, tarp jų – nepaprastoji ir įgaliotoji Japonijos ambasadorė Lietuvoje Miyoko Akashi, Tekančios Saulės šalies menininkų delegacija. Juos pasveikino miesto meras Česlovas Daugėla, užtikrindamas, kad mūsų miestas dar nepalaidojo japoniško sodo idėjos – jis esą bus įkurtas Likiškių parke.
Kęstučio Ptakausko sodui – japonės daina
Šią savaitę Alytuje vėl juntamas japoniškos kultūros dvelksmas. Trečiadienio vakarą nuostabų koncertą alytiškiams surengė iš Japonijos atvykusi džiazo pianistė Keiko Borjeson. Japonijoje susipažinusi su Kęstučiu Ptakausku ir išgirdusi, kad prie savo namų alytiškis, tuo metu dar nesilankęs Tekančios Saulės šalyje, sukūrė tradicinį japonišką sodą, dainininkė užtikrino, kad atvyks jo pamatyti savo akimis. Drauge pasikvietė grupę menininkų, muzikantų, kaligrafų. Viešnios dovana K.Ptakauskui – specialiai Ryto rasos sodui sukurta daina.
Susižavėjimo alytiškio, prie savo namų sukūrusio egzotišką aplinką – japonišką sodą, bonsų meistro K. Ptakausko veikla neslėpė ne pirmą kartą čia viešinti Japonijos ambasadorė Lietuvoje M. Akashi. Ryto rasos sodą, kur kiekvienas gali įsiklausyti ne tik į nuostabią aplinką, bet ir patį save, ji vadino planeta, kurioje žmogus susijungia su gamta.
„Širdyje šis žmogus truputį jau tampa dzūku”, – taip kimono vilkintis popietės vedėjas Liudas Ramanauskas pristatė Čekijos bonsų augintojų prezidentą Vaclavą Novaką. Svečias pranešė gerą naujieną: jau po dviejų savaičių Lietuva taps Europos bonsų asociacijos nare. „Reikia tik šiek tiek palaikymo Kęstučio veiklai ir po metų būtų galima vėl surengti čia didelę bonsų parodą”, – kalbėjo V.Novakas, paliesdamas ypač aktualią temą. Kaip miestas vertina japoniškos kultūros sklaidą? Ar Alytuje reikia japoniško sodo, kuris taptų išskirtiniu miesto akcentu ir pritrauktų turistų? Pagaliau, kur vyks kita bonsų paroda – Alytuje ar Vilniuje?
„Šiandien čia, japoniškos kultūros muziejuje, pamačiau 2007 metais datuotą laikraštį, kuriame rašoma, kad 2010-aisiais Alytuje turėsime japonišką sodą. Ne visi tada įsivaizdavo, kaip tai būtų galima padaryti, bet šiandien tai jau žinome, kaip padaryti, kad miestas turėtų sodą, apie kurį svajojo, turime vietą. Su bendra pagalba japonišką sodą įkursime Likiškių parke”, – užtikrino meras Č.Daugėla.
Japoniško sodo keliai ir klystkeliai Alytuje
Dėl japoniško sodo atsiradimo mūsų mieste sulaužyta nemažai iečių, išlieta daug prakaito, ieškant ryšių su Japonija, rengiant projektą, deja, pernai idėja buvo peržegnota – bent jau toje vietoje, kur tikėtasi šį sodą įkurti, šalia piliakalnio, to padaryti neleista.
O viskas prasidėjo 1998 metais, kai privačiame sklype Tekančios Saulės šalies kultūros entuziastas K.Ptakauskas sukūrė Ryto rasos sodą. Jį pamėgo ne tik tautiečiai – sunku išvardyti šalis, kurių atstovai nebuvo čia apsilankę. Nuolatinis žmonių ir žiniasklaidos susidomėjimas alytiškį paskatino inicijuoti tokio sodo sukūrimą gimtajame Alytuje. Pirmasis japoniško sodo idėjos pristatymas savivaldybėje įvyko dar prieš 7-erius metus, nuo pat pradžių idėjai prašyta oficialaus valdžios palaikymo.
K.Ptakausko vizijoje japoniškas sodas turėjo būti skirtas Alytaus ir Lietuvos žmonėms, taip pat svečiams, ir priklausyti miestui. (Minėtas kitas puikus pavyzdys – pagal inžinieriaus Stasio Taškūno projektą 1931 metais sukurtas Miesto sodas, jį projektuojant remtasi Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos parkų pavyzdžiais, tačiau tuo metu turbūt niekam neatėjo į galvą priekaištauti dėl svetimos kultūros populiarinimo Lietuvoje.)
Japoniškas sodas Alytuje galėjo tapti traukos centru, laisvalaikio praleidimo vieta. Čia žadėta įrengti parodų paviljoną, pritraukti į Alytų privataus kapitalo, taip pat Japonijos verslininkų, šalia sodo įrengti turizmo infrastruktūrą, Rytų virtuvės restoraną, konferencijų salę ir panašiai.
Visai šiai idėjai įgyvendinti buvo reikalingas apie 5-10 hektarų nedirbamos, kalvotos ir užpelkėjusios, mišku iš dalies apaugusios žemės sklypas netoli Alytaus. Miesto savivaldybė pasiūlė sklypą šalia „Nemuno“ sodų ir Alytaus piliakalnio.
2007 metais vykusioje III tarptautinėje bonsų ir suisekių parodoje Japonijos kraštovaizdžio konsultacinės asociacijos prezidentas Moriyasu Ohtsuka pristatė specialiai šiai vietai sukurtą japoniško sodo projektą ir ketino pasirašyti sutartį dėl tolesnio įgyvendinimo etapų. Tuo metu jau buvo pasikeitusi Alytaus miesto valdžia ir numatytas susitikimas neįvyko. Sėkmingai prasidėjęs bendradarbiavimas su japonų specialistais nutrūko.
Netrukus Alytaus miesto taryba, remdamasi rekomendaciniu Kultūros ministerijos raštu, draudžiančiu kurti japonišką sodą netoli Alytaus piliakalnio, kur jis buvo numatytas, priėmė sprendimą atmesti japoniško sodo Alytuje projektą kaip žalingą Lietuvos kultūrai – tuo metu miestui vadovavo meras Č.Daugėla. Dar kurį laiką kalbėta apie tai, kad sodui reikėtų ieškoti kitos vietos, tačiau kalbomis viskas ir baigėsi.
Tik faktai
Likiškių parkas, kuriame meras Č.Daugėla žada įkurti japonišką sodą, išsidėstęs Alytaus miesto vakarinėje dalyje, greta Likiškių, Putinų ir Dainavos mikrorajonų. Parką supa Giriakalnio, Likiškėlių, Jurgiškių, Poilsio gatvės. Šiaurinėje dalyje į teritoriją įeina gyvenamųjų namų kvartalas, rytinėje – prie Jurgiškių gatvės pastatyta šiuolaikinė bažnyčia, šalia – automobilių aikštelė.
Likiškių parkas tarsi didžiulė sala iškyla miesto gretimų teritorijų fone. Parko teritorijoje yra didžiausiu absoliutiniu aukščiu Alytuje pasižyminti kalva, nuo kurios atsiveria visa Nemuno slėnyje įsikūrusio miesto panorama. Aukščių perkritimas – iki 50 m. Teritorija tik neseniai pradėta apželdinti mišku, tad kol kas labai ryškios esamos impozantiškos reljefo formos. Šiuo metu jau pasodinti pagrindiniai parko želdinių masyvai, kuriuos sudaro daugiausia vietinių rūšių medžiai.
2009 m. parengtas Likiškių parko kūrimo ir tvarkymo techninis projektas, jame numatyta rekreacinė parko paskirtis.
Saulė Pinkevičienė
Zitos Stankevičienės nuotrauka
Informacijos šaltinis:
.
.
.(2010-05-29, straipsnio Nr. 5156)
Sorry, the comment form is closed at this time.