Kov 122011
 

Mūsų krašto klimato sezoniškumas gana stipriai veikia tiek augalus, tiek žmones. Po keletą mėnesių trukusio žiemos migio, kylant temperatūrai ir ypač ilgėjant dienoms, prasideda pavasarinis pabudimas. Ir ne tik varvantys varvekliais, tirpstantis sniegas ir vis gausėjantis paukščių choras byloja apie tai. Kartu su bundančia gamta, besiruošiančiais sprogti mūsų augintinių pumpurais aktyvesni tampam ir mes. Vis dažniau žvilgsnis krypsta į jau turimus medelius, o mintys ima suktis apie norimus įsigyti. Norisi sėti, sodinti, norisi bendrauti, dalintis įspūdžiais, klausinėti. Nieko nepadarysi – pavasaris…

Sujudimą galima pamatyti ir BonsaiVilnius šoninėje renginių skiltyje. Joje pateikiama informacija apie visus renginius, kuriuos pavyko sužinoti. Renginiai, kurie įvyks greičiau yra pateikiami sąraše aukščiau, viskas išdėstyta chronologine tvarka pagal datą. Ne visi entuziastai kol kas atsiliepė (visiškai jokių naujienų iš pajūrio), bet manau tai – tik laiko klausimas. Ypač naujokams nereiktų praleisti pavasarinio šurmulio, naudotis proga ir apsilankyti organizuojamuose renginiuose. Tada ne tik sumažės klausimų ratas, bet atsiras aiškumo – nuo ko pradėti, ką daryti ir kaip daryti.

Tačiau veiksmų šurmulyje nepamirškime ir savo augintinių. Kaip ir kiekvienas permainų metas, pavasaris turi savų pavojų, į kuriuos ir norėčiau atkreipti dėmesį.

Jaunos ir gležnos sprogstančios šakutės yra ypač jautrios aplinkos sąlygoms

Pirmiausia, dėl kambariuose auginamų medžių. Dauguma jų jau sprogsta. Bet šildymo sezonas dar nepasibaigęs, kambariuose šiltas ir sausas oras. O jauni lapai ar spygliai yra gležni, dar neturi susiformavusių dengiamųjų apsauginių audinių. Nepamirškime pasirūpinti aplinkinio oro drėgme, dažniau nupurkšti bundančius medžius.

Svarbus ne tik oro drėgmės režimas, svarbus ir reguliarus laistymas. Bundančiame augale vanduo ima aktyviai dalyvauti ne tik fiziologinėse reakcijose, bet ir kaip medžiagų tirpiklis bei pernešėjas. Todėl užtikrinti sistemingą laistymą dabar svarbiau nei kitais augalo sezoninio vystymosi etapais.

Svarbus jiems ir maisto medžiagų balansas. Kad augalas sėkmingai įsibėgėtų augti, jam reikia ne tik pagrindinių maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio, magnio), bet ir mikroelementų. Daugumos mikroelementų poreikis didžiausias pavasarį, kai kuriais augalas būtent pavasarį apsirūpina, o likusius metus tik perskirsto iš vienų organų į kitus. Todėl pasirinkti vertėtų gerai subalansuotas, kuo daugiau elementų turinčias lapiniams, spygliuočiams ar derantiems medžiams skirtas trąšas (priklausomai nuo jūsų auginamo medžio rūšies) ir kiek silpnesniu nei gamintojas rekomenduoja jų tirpalu bent keletą kartų kas keletą savaičių patręšti savo augintinius. Reikėtų vengti daug azoto turinčių trąšų.

Svarbi ir šviesa. Gaunantys pakankamai šviesos augalai auga geriau – tai tiesa, kurią žino kiekvienas. Tik ne kiekvienas laiku ją prisimena. Jei pavasarį besprogstantys pumpurai gaus mažiau šviesos, suintensyvės tįstamasis ląstelių augimas, naujai išaugusios šakutės bus ištįsusios, o mes vėl vargsime bandydami jas sutrumpinti, tuo prarasdami brangų laiką.

Būtent šiuo laikotarpių reikia įvertinti, ar augalą jau reiktų persodinti, ar palikti jį sename substrate augti dar vienerius metus. Jei manote, kad jam laikas atnaujinti substratą, tada kovas-balandis tam tinkamiausias metas. Jei nusprendėte, kad šiemet savo medelių nepersodinėsite, tada pasirūpinkite, kad substrate jiems ne tik nepritrūktų maisto medžiagų, bet taip pat ir nesusikautų vienų ar kitų druskų perteklius. Niekas taip neatgaivina augalų kaip stiprus, šiltas ir deguonies prisotintas pavasarinis lietus.

Sunkus ir vandeningas tirpstantis sniegas gali pridaryti nemažai žalos išlankstydamas ar išlaužydamas medžių šakas

O kaip laikosi lauke augantys, balkonuose ar šiltnamiuose žiemojantys? Ši žiema buvo gana niūri (saulėtų dienų buvo nedaug) ir snieginga. Prikasti žiemai medžiai greičiausiai dar visiškai po sniegu. Ir čia reikėtų atsiminti, kad tirpstantis sniegas dažnai būna vandeningas, supuolęs, sunkus. Todėl reiktų patikrinti, ar mažėjantis jo sluoksnis kur nors nesulankstė gležnų šakučių, neužspaudė jų. Tada reiktų atsargiai ranka ar pagaliuku sniego sluoksnį arba nuvalyti, arba bent jau „prakedenti”.

Žiemojančius balkonų dėžėse, įstiklintuose balkonuose medžius jau irgi būtų metas traukt į dienos šviesą. Geriausia tai padaryti vakare, kad per naktį augalas apsiprastų prie gaivaus oro, jo judėjimo. Arba pirmomis dienomis rasti augalams užpavėsintą vietą tame pačiame balkone.

Nepamiršti reiktų ir atvirai augančių medžių, patikrinti, ar substrate pakanka drėgmės. Dabartinis periodas yra itin pavojingas visžaliams augalams. Ilgėjančios ir šviesėjančios dienos, kaitri vis aukščiau pakylanti Saulė kaitina augalų lapus, džiovina juos. Įšalusios šaknys ar išdžiūvęs atitirpęs inde substratas nesugeba pakankamai aprūpinti augalo drėgme. Būtent šiuo laikotarpiu ir patiriami didžiausi žiemojimo nuostoliai – augalai ne sušąla per žiemą, o išdžiūna ankstyvą pavasarį. Sausame atitirpusiame substrate drėgmę galima padidinti paprasčiausiai palaistant lediniu vandeniu (vanduo, sumaišytas su sniegu ar ledo gabaliukais). Šaltas vanduo neskatina augalo augimo, bet augalas apsirūpina reikiama drėgme.

Kol kas pavasarinių rūpesčių nėra daug. Tačiau netruks prasidėti persodinimo, pavasarinio formavimo, yamadori paieškos metas.

Su ateinačiu pavasariu, brangieji!

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.