XXI amžiaus Lietuvoje, kai kiekvienam pasiekiamas visagalis internetas, nebereikia aiškinti, kas yra ,,bonsas“. Ar turime teisę išplėšti iš gamtos medį ir įsprausti jį į ankštą vazoną? Vieni sako, kad negalima kankinti medžių, kiti – kad gelbsti pasmerktuosius.
Jau keletą metų į Kaune vykstančią pavasarinę egzotinių augalų parodą savo augintinius atveža augalų mylėtojai iš visos Lietuvos. Tarp orchidėjų, sukulentų, vabzdžiaėdžių augalų, sanpaulijų galima sutikti ir vieną kitą bonsą. Vieni juos parodyti atvežę augintojai yra daugiau, kiti mažiau pažengę. Bet medžių tobulinimas yra amžinas, niekada nesibaigiantis, tad mes visi esame tame pačiame kelyje į viršūnę.
Forzicija
Net ir neturint pinigų brangiam indui ar augalui, galima parsinešti į namus gabalėlį gamtos. Iš apleisto sodo ar pamiškės iškastą medelį apgenime, patrumpiname šaknis ir tiesiog padedame ant plokščio akmens. Nuolat laistydami ir karpydami, turėsime bonsą.
Kartais mylimas medis ar krūmas tiek užauga, kad nebetelpa sode. Jį taip pat galima sumažinti ir pasisodinti į vazoną.
Gal paukščiai ir nečiulbės mūsų ant palangės augančiuose medžiuose, bet gyva žaluma atgaivins sielą.
Mūsų krašto medžius sudėtinga išlaikyti per žiemą šiltuose kambariuose. Juos reiktų įkasti lauke į gruntą ir vėl parsinešti į namus tik po ramybės periodo. Arba laikyti vėsioje laiptinėje. Neturintiems tokių sąlygų, galima namuose auginti šiltųjų kraštų sumedėjusius augalus. Turbūt tam tinkamiausi smulkialapiai fikusai. Peraugusius ar lapus numetusius svyruoklinius (Ficus benjamina), smulkiavaisius (Ficus microcarpa, syn. Ficus retusa) fikusus tereikia apgenėti ir persodinti į žemą vazoną, toliau formuojant ,,šukuoseną“ pagal pasirinktą stilių.
Dažnam pradedančiajam ar gavusiam dovanų bonsą, būna sunku „prisijaukinti“ medį labai mažame inde. Kol pajausime augalo poreikius ir su juo susidraugausime, geriau persodinti į įprasto dydžio vazoną. Net ir patyrusiems augintojams kartais nudžiūna medis, jei tenka išvažiuoti. Senieji augintojai brangiausius augalus netgi vežiojasi su savimi, jei neturi kam patikėti.
Lietuvoje nėra gilių bonsų auginimo tradicijų, todėl neišvysime šimtamečių medžių. Senesni gali būti nebent atsivežti iš kitų kraštų arba iškasti nebejauni augalai iš tėviškės žemės.
Interjerų nuotraukose galima pamatyti bonsus, pastatytus viduryje kambario. Ten jie labai gražiai atrodo, bet nebūna paaiškinta, kad tai tik laikinas papuošimas foto sesijai. Japonai savo augintinį įneša į namus 3-4 dienoms svečiui pamaloninti. Juk pušis ar kitas lauko augalas, kuriam reikalingas ramybės periodas, negali visus metus augti prieblandoje šiltame kambaryje.
Sakura
Turint viziją, lengviau auginti ir formuoti medį iš sėklos, bet vyresnieji bijo nesulaukti rezultato. Tai užsiėmimas jaunuoliams, kurie tikisi užauginti bonsą vaikaičiams.
Bonsomanijos virusu gali užsikrėsti skirtingo amžiaus ir charakterio žmonės, tai nėra vien medituoti linkusiųjų pomėgis. Mūsų šeimoje jau visi turi bent po du augintinius. Paauglei dukrai dar reikia patarimų ir suaugusiųjų priežiūros persodinant bei laistant, bet formuoti nori pati.
Vaikams sudominti galima auginti vaismedžius ar vaiskrūmius, kurių derlius skanaujamas. Taip pat vaikams (ir ne tik) patinka gyvenimiškos kompozicijos su figūrėlėmis.
Pavargusiems nuo gyvenimo tempo ir miesto triukšmo padeda susiliejimas su gamta. Kai nebelieka laiko į ją sugrįžti, medis inde visada šalia.
Lietuvos orchidėjininkų draugija su savo bičiuliais sukulentų, vabzdžiaėdžių, sanpaulijų ir kitų egzotinių augalų augintojais kviečia į tradicinę pavasarinę parodą „Žali horizontai“. Parodoje yra ir nedidelė bonsų bei japoniškų orchidėjų ekspozicija.
Paroda vyks Kaune, PLC „Mega“ (Islandijos pl. 32, II aukštas, renginių ir ekspozicijų salė) gegužės 18–20 dienomis. Daugiau informacijos www.orchids.lt .
Daiva Savikevičiūtė
Sorry, the comment form is closed at this time.