Keršosios kandelės – Gracillariidae

Pastaraisiais metais Lietuvos miestų ir miestelių parkų vaizdą bjauroja kaštoninės keršakandės veikla – šio mažo drugelio vikšrai pažeidžia kaštonų lapus. Lietuvoje kaštoninė keršakandė pirmą kartą aptikta 2002 m., Vilniuje – 2005, iki šių dienų praktiškai paplito visoje šalyje. Lietuvoje pirmieji pažeidimai aptinkami jau birželio pirmomis dienomis, stebimos 2-3 kartos.

Kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridella Deschka & Dimic 1986) drugių būrio (Lepidoptera), keršųjų kandelių šeimos (Gracillariidae) drugys. Kaštoninės keršakandės pirmą kartą aptiktos 1985 metais prie Ohrid ežero Makedonijoje ir 1986 buvo aprašyta nauja drugių rūšis Cameraria ohridella (Deshka, Dimic, 1986). Kaštoninė keršoji kandelė per 20 metų labai plačiai paplito Europoje ir šiuo metu jau aptikta beveik visose senojo žemyno šalyse.

Drugio suglaustų sparnų ilgis 4-5 mm, išskėstų 08-10 mm. Kaštoninė keršoji kandelė pažeidžia kaštono (Aesculus hippocastani) lapus. Centrinėje Europoje dalis populiacijos vystosi platanalapio klevo (Acer pseudoplatanus) lapuose, 2009-2010 pastebėti pavieniai platanalapio klevo pažeidimai ir Lietuvoje. Dažnai susidaro lokalūs pažeidimų židiniai ant vieno–penkių šalia augančių medžių. Drugių patelės kiaušinėlius deda įvairiose lapo vietose, ant lapalakščio gali padėti iki 106 kiaušinių. Išsiritę vikšrai įsigraužia į lapo audinius ir juose išgraužia dėmines ertmes – minas. Pažeisti lapai pastebimi iš tolo. Ant jų matosi ištįsusios dėminės minos. Pradžioje jos balsvos, geltonai rudos, vėliau – paruduoja. Suaugę vikšrai siekia 7-9 mm ilgio. Baigę vystytis vikšrai formuoja lėliukės kamerą, kuri gerai matoma iš apatinės lapo pusės. Ši kamera išorėje matoma kaip 05-08 mm gumburys su tamsiu centru. Kameroje balto šilko apgaubtoje apvalioje ertmėje vikšras virsta lėliuke. Lėliukės ilgis 7-9 mm. Pastebėta, kad esant daugybinėms minoms, į vyresnių vikšrų minas įtraukiamos jaunesnių vikšrų minos ir pastarieji žūsta. Esant daugybinėms minoms, susiformavusių lėliukių skaičius mažesnis nei vidutinio pažeidimo atveju, kada minos nesusisiekia. Lietuvoje minos stebimos: birželio–liepos mėn. – pirmos kartos; rugpjūčio-rugsėjo – antros kartos ir spalio mėn – trečios kartos. Žiemoja lėliukės minose. Lėliukės labai atsparios, išlieka gyvybingos laikomos zemoje temperatūroje.Drugys palieka kokoną praplėšęs ploną lapo epidermio luobelę dengiančią kokoną. Lėliukės išnara (egzuvijus) laikosi dar keletą dienų iki pusės išlindęs lapo paviršiuje. Išsiritę drugiai laikosi ant lapų, medžių kamienų. Drugiai neskrenda į šviesą ir į drugių gaudykles, įrengtas židiniuose, pakliūna retai.

Gegužės mėnesį galime matyti smulkių drugelių debesėlius aplinkui kaštonus, jie tupi ant kamieno šakų, taip pat suaugėlius galime stebėti ir vasaros viduryje, ypač gausiai – rudenį. Teko matyti drugių suaugėlius patogiai keliaujančius ant miesto troleibusų langų, šonų, juos lengvai iš vienos vietos į kitą gali transportuoti automobiliai.

Esant daugybinėms minoms, lapai negali atlikti oro gryninimo funkcijos, jie nuruduoja ir nukrenta. Lapams nukritus vasaros pabaigoje, medžiai aktyvuojasi ir dažnai dar tais pat metais pražysta. Pastaraisiais metais tai buvo fiksuota kai kuriuose Lietuvos miestuose. Tiek Europos šalyse, tiek Lietuvoje, masiniuose keršosios kandelės židiniuose rudenį kaštonams pražydus antrą kartą, jie skleidžia naujus lapus, o tai labai nusilpnina augalus, jie blogiau žiemoja, prasideda pavienių šakų džiuvimas, medienos puvimas. Tokie medžiai nusilpsta ir palaipsniui pradeda džiūti.

Kaštonų lapus žaloja ir grybinis susirgimas, kurį galima sumaišyti su drugių pažeidimais. Rudas dėmes ant lapų, lapų džiuvimą sukelia grybas Guignardia aesculi. Atskirti šiuos pažeidimus galime pažiūrėje prieš šviesą į pažeistą lapą, drugių pažeidimo atveju matoma mina – ertme lapo vidiniuose audiniuose, o joje – lervos, lervų ekskrementai, lėliukes arba egzuvijaus liekanos.

Pagrindinė priemonė kovojant su kaštonine keršąja kandele yra pastovus kaštonų lapų rinkimas pradėjus jiems kristi (rugpjūčio pradžia – spalio mėn.), jų utilizavimas juos susmulkinant ar sudeginant. Europoje į kaštonų kamienus injekuojami insekticidai (įvairių formš imidaclopridas), šis metodas efektyvus, tačiau brangus, taip pat purškimas Dimilinu, Nomoltu. Tačiau reiktų labai atsargiai naudoti purškiamus insekticidus, del jų neselektyvaus poveikio visiems  nariuotakojams, galimo poveikio paukščiams, vandens ir  žmonių gyvenamosios aplinkos taršos.

2007 m. Kaune, Vilniuje ir Kuršių nerijoje užfiksuota sparčiai plintanti Europos miestuose kita keršųjų kandelių rūšis Phyllonorycter robiniella. Šios rūšies drugių vikšrai minuoja robinijų lapus. Kadangi Europoje robinija laikoma invaziniu augalu, kuris agresyviai plinta į naujas teritorijas, tad šios kandelės pasirodymas gali būti vienu iš agentų limituojančių robinijų būklę ir stabdančių plitimą.

Nuo 1998 m. Lietuvoje sparčiai pradėjo plisti liepinė keršoji kandelė (Phyllonorycter issikii). Šios rūšies drugių vikšrai yra specializuoti liepų lapų minuotojai. Pažeidžia įvairias liepų rūšis, pažeidimai matomi tiek viršutinėje, tiek apatinėje lapų pusėse. Stebima tiek natūraliose liepų augavietėse, tiek miestų želdiniuose. Kai kuriuose židiniuose stebimi masiniai pakenkimai. Ši rūšis praktiškai paplito visoje šalyje. Didesni židiniai stebėti Vilniaus, Panevėžio, Kauno miestuose.

Apibendrinant reiktų pridurti, kad beveik nei viena iš šių rūšių nekelia rimto pavojaus medžiams, jų gyvybingumo neįtakoja arba veikia nežymiai, o miestų želdinių estetinį vaizdą labiausiai žaloja kaštoninės keršakandės veikla, dėl kurios kaštonų lapai pradžioje tampa margi, vėliau nuruduoja ir yra numetami anksčiau laiko, kas beje gali sukelti pakartotiną medžių žydėjimą rudenį, taigi šių drugių veikla sutrikdo kaštonų fiziologinius procesus.

Dr. Povilas Ivinskis, Dr. Jolanta Rimšaitė