Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojui?!
(Antanas Baranauskas)
Neatleistina būtų nepaminėti ir kitų parodos „Augalų labirintai” bonsų ekspozicijos dalyvių. Nepaminėti vien dėl to, kad jų pristatomos kolekcijos nėra tokios gausios kaip šios savaitės pradžioje aprašytųjų japoniškų sodų.
Juk ne gausoje slypi subtilumas ir grožis…
Prisimenant ir tai, kad bonso formavimas gali būti viso gyvenimo užsiėmimu, nesunkiai galime suvokti, kad ne visi esame tame pačiame lygmenyje. Todėl neatleistina būtų pamiršti ir kitus bonsų kultūros entuziastus, dalyvavusius anksčiau panašiose parodose ar panorusius dalyvauti dabar. Skaityti toliau: Parodos “Augalų labirintai” dalyviai. Pažengę entuziastai ir naujokai
Dvasia jo spinduliuojanti iki dausų nuskrieja, –
Būna tyras vanduo – tai krištolo srovės,
Gamtoje nėra tiesių medelių –
Su džiaugsmu pranešame, kad pagaliau susirinko bonsai grupė.
Kiekvienoje parodoje betarpiškai susiduria trys grupės žmonių – organizatoriai, dalyviai ir lankytojai. Nuo jų veiklos, entuziazmo ir tarpusavio sąveikos, geranoriškumo, savitarpio supratimo didžiąja dalimi ir priklauso parodos sėkmė.
Seminarą vedė žinomas visame pasaulyje landšafto architektas iš Japonijos Shiro Nakane bei augalų formavimo specialistas, daugelio tarptautinių bonsai parodų dalyvis ir laimėtojas Kęstutis Ptakauskas.