Gru 162010
 

Nors dažniausiai siūlomas kambarinių bonsų asortimentas apsiriboja dešimčia rūšių (fikusai, kininis ligustras, karmona, serisa, ir pan.), įmantresnės egzotikos mėgėjai gali rasti ir daugiau kandidatų į kambarinius bonsus. Viena iš tokių augalų genčių – Anonos, paplitusios Afrikoje, Pietų bei Šiaurės Amerikoje.

Genčiai priklauso daugiau nei šimtas rūšių, iš kurių tik 7 yra auginamos kultūroje (dažniausiai kaip vaisiniai augalai). Tai – gana greitai augantys medžiai ar krūmai, turintys dekoratyvius lapus, vedantys egzotiškus vaisius, sudarytus iš daugelio dalelių. Anonų stiebo žievė primena mūsų liepų žievę,  lapai  atrodo labai egzotiškai. Vienų rūšių jie tarsi vaškiniai, blizgūs, kitų – aksomiški.

Jei prie greito augimo (net gi pradedant nuo sėklos) pridėsime dar ir geras regeneracines savybes bei labai gerą šakelių lankstumą – tai atrodo turime idealią medžiagą bonsų formavimui.

Anonas tikslinga keletą metų paauginti didesniame vazone, gerai tręšiant ir gausiai laistant. Tada gražiai sustorėja jų stiebas, užauga tvirta ir tanki šaknų sistema. Optimaliausia, kai temperatūra svyruoja +20 – +25ºC intervale, diena yra ilgesnė nei naktis. Nakties ir dienos temperatūrų skirtumas nėra labai svarbus. Anonos taip pat mėgsta drėgnesnį orą. Mūsų krašte jos labiausiai paauga per vasarą, ypač laikomos šiltnamyje.

Žiemoti anonas reikia perkelti į šiltą šviesų kambarį. Jei bus pakankamai šviesos, šilumos ir drėgmės, jos nenustos augti.  Tačiau dažniausiai mūsų sąlygomis žiemos laikotarpiu anonos pereina į priverstinės ramybės būseną, kurios metu dažnai ruduoja lapų galiukai, sukasi lapai, jie krenta. Dėl to pergyventi nereikėtų. Atėjus pavasariui anonos vėl išsiaugina naujus, sveikus lapus. Net jei anonos žiemą ir neauga, jas vis tiek reikia sistemingai laistyti, purkšti ir šiek tiek tręšti.  Trūkstant maisto medžiagų, šie augalai labai greitai gali susirgti chloroze ar kitomis fiziologinėmis ligomis.

Nepakenčia anonos ir tabako dūmų – jei patalpose rūkoma, nesistebėkite, kad lapai ims blykšti, paruduos ir susisuks jų galiukai. Į tabako dūmus anonos reaguoja taip pat, kaip ir į azoto bei kalio trūkumą.

Jauni augalai turi stambius lapus, todėl pradžioje formuojami kaip bonsai gali atrodyti nenatūraliai, lyg būtų pertęšti. Tačiau genėjimo ir formavimo pasekoje lapai susmulkėja.

Kuris laikas auginu dviejų rūšių anonas – Anona cherimola (nuotraukoje dešinėje) ir A. muricata, todėl norėčiau supažindinti su kiekviena rūšimi detaliau.

Šios dvi rūšys bendro turbūt turi tik tris dalykus – priklauso tai pačiai genčiai, turi panašią žievę ir labai „griežtai” augina naujas šakas, atlinkusias 45º kampu nuo stiebo.  Visa kita – tik skirtumai, bet apie juos – kitame straipsnyje.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.