Žyma: kambariniai bonsai

Atvejis. Anonos (1)

Nors dažniausiai siūlomas kambarinių bonsų asortimentas apsiriboja dešimčia rūšių (fikusai, kininis ligustras, karmona, serisa, ir pan.), įmantresnės egzotikos mėgėjai gali rasti ir daugiau kandidatų į kambarinius bonsus. Viena iš tokių augalų genčių – Anonos, paplitusios Afrikoje, Pietų bei Šiaurės Amerikoje.

Genčiai priklauso daugiau nei šimtas rūšių, iš kurių tik 7 yra auginamos kultūroje (dažniausiai kaip vaisiniai augalai). Tai – gana greitai augantys medžiai ar krūmai, turintys dekoratyvius lapus, vedantys egzotiškus vaisius, sudarytus iš daugelio dalelių. Anonų stiebo žievė primena mūsų liepų žievę,  lapai  atrodo labai egzotiškai. Vienų rūšių jie tarsi vaškiniai, blizgūs, kitų – aksomiški. Skaityti toliau: Atvejis. Anonos (1)

APKLAUSA. Seminaras apie „kambarinius” bonsus

Jau kuris laikas bendraujant su besidominčiais bonsais iškyla klausimų apie „kambarinių” bonsų priežiūrą ir formavimą. Juk ne kiekvienas susidomėjęs šia kultūra gali turėti savo kieme bonsų sodą, ir ne retas turime apsiriboti  palangėmis namie ar biure. Daugiausia klausimų kilo apie priežiūros ypatumus niūraus ir tamsaus žiemos periodo metu. Tačiau po trumpesnių ar ilgesnių diskusijų visi tuo metu kylantys klausimai išsenka, o seminaras pasilieka vien idėjos stadijoje. Kol kas aiški tik viena besidominčiųjų nuostata – tokius renginius geriausia organizuoti vėlyvą rudenį ir žiemą, kai „lauko” bonsai jau miega, o visi bulviakasiai ir kiti sodo-daržo darbai baigti. Skaityti toliau: APKLAUSA. Seminaras apie „kambarinius” bonsus

Bonsų tipologija ir stilistika – 4 dalis. Ekologinis klasifikavimas

Vis dažniau pradedamas naudoti ir kiek kitoks bonsų skirstymas – ekologinis. Tai – skirstymas pagal galimas jų auginimo sąlygas. Mūsuose dažniausiai sutinkami terminai „kambariniai” ir „lauko” bonsai. Kas tai yra? Ar toks skirstymas tinkamas, ar teisingas?

Kambariniai bonsai – tai visos medžių rūšys, kurios arba gali augti kambaryje, arba gali augti tik kambaryje. Šis sugalvotas apibrėžimas nėra nei kalbos klaida, nei koks pokštas. Visas sumedėjusių augalų rūšis sąlyginai galima suskirstyti į tas, kurioms kambarinės sąlygos ištįsus metus yra būtinos, ir į tas, kurioms tos sąlygos yra galimos, t.y. atnešti iš lauko ant palangės jie nepradeda skursti ir nykti.

Sakysim, paprastasis beržas ar eglė niekada neaugs standartiniame bute. Pirmiausia, čia jiems per sausas oras. Antra, tokiomis sąlygomis nėra tinkamo ramybės periodo. Bet svarbiausia – per mažas dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Būtent trečioji sąlyga ir veda prie neišvengiamos tokio tipo medžių žūties. Per dieną, net ir dideliame karštyje augantys, fotosintezės dėka tokie augalai sintetina įvairias organines medžiagas. Vyksta asimiliacijos ir sintezės procesai. Tai dėl jų augalas auga, didėja jo biomasė. Tačiau kartu vyksta ir kvėpavimas, medžiagų skaidymas, disimiliacija. Jo pasekoje susintetintos medžiagos skaidomos, o energija toliau panaudojama sintezei. Nakčia vyksta tik disimiliacija. Be to, reparuojamos (atstatomos) fotosintezės fermentinės sistemos po dienos „nusidėvėjimo”. Tiek asimiliacija, tiek disimiliacija turi būti pusiausvyroje. Kuo sparčiau vyksta asimiliacija, tuo greičiau auga augalas. Bet jei staiga medžiagų suskaidoma daugiau nei  susintetinama, augalas ima skursti – juk skaidymo fermentai turbūt labiausiai nuo temeratūros priklausoma fermentų grupė. Kuo ji aukštesnė, tuo skaidymas vyksta greičiau. Taigi, augalas tarsi be reikalo naudoja dienos metu pagamintas medžiagas. Skaityti toliau: Bonsų tipologija ir stilistika – 4 dalis. Ekologinis klasifikavimas