Bir 272011
 

Vienas pagrindinių bonsų formavimo metodų yra vielavimas. Minkšta, lanksčia aliuminio, vario ar jų lydinio viela kiekviena šakutė apsukama spirale, 45° kampu ir išlankstoma norima forma. Praėjus kiek laiko, šakelė pati išlaiko jai suteiktą formą. Tada vielos nuimamos, vyniojamos naujos ir formuojamos vis kitos, smulkesnės šakutės.

Meistriškai naudojamas toks metodas formavimo metu estetiškai mažiausiai darko medžio vaizdą. Vielų spalva šiek tiek susilieja su augalo žievės spalva, kartais jos būna visai nepastebimos.

Tačiau suvieluotas medis nenustoja augti. Šakelės auga tiek ilgyn, tiek storėja. Storėjančios šakutės žievė pasiekia vielą, jai darosi ankšta, bet augama toliau. Ilgainiui šakelės žievė įsirėžia į vielą ir pradeda ją apaugti.

Tai – gana pavojingas reikšinys.

Jei praždioje vielų palikti randai žievėje yra nedidukai, tai augant šakelei, jie vis didėja, gilėja. Sutrinka medžiagų apykaita. Pradžioje tokia šakelė auga net gi greičiau, nes suveržta žieve mažiau asimiliuotų (susintetintų lapuose) maisto medžiagų nuteka į šaknis ir pasilieka šakelėje, gali būti panaudotos tolimesniam jos augimui, naujų pumpurų sprogimui. Tačiau toks maisto medžiagų ir vandens judėjimo sutrikimas anksčiau ar vėliau atsilieps visam medžiui. Net jei nuo vielos vis stiprėjančio suveržimo šakelė ir nenudžius, ji taps mažiau atspari šalčiui vielos įsirėžimo vietose, lengviau luš toliau bandant ją formuoti, gyjant žaizdoms ir susidarius jų vietoje randiniam audiniui (kaliui), praras jose lankstumą. Be to, mažiau asimiliatų pasieks šaknis, lėtės jų vystymasis.

Nors gyjant įsirėžusios vielos padarytiems įdubimams pats medis ir atrodys šiek tiek senesnis dėl žievės grublėtumo, minusų aš vis tiek įsirėžusiose į žievę vielose įžiūriu daugiau nei pliusų. Be to, jos man atrodo tarsi augintojo nerupestingumo liudininkės.

Taigi, jei jau taip atsitiko, suskubkime vielas nuimti.

Niekada neatsukinėkite vielų! Prisiminkite seną patarlę – šykštuolis moka du kartus. Kartą naudotos vielos nerekomenduojama naudoti antrą kartą. Jos nelygumai gali nevienodai priglusti prie šakelės ir padaryti nepageidaujamus įspaudimus. O atsukant vielą nuo šakutės labai nesunku pastarąją išklaipyti ar net gi nulaužti.

Sukarpykime vielą trumpais gabaliukais taip, kad ji pati nukristų ar lengvai nusiimtų. Tam bonsų meistrai naudoja specialias reples bukais galais, nepažeidžiančias medžio žievės. Nors neturint jų, būnant pakankamai atsargiems, galima šią procedūrą atlikti ir su paprastomis replėmis vielai.

Sukarpytų vielos gabaliukų nereikėtų išmesti. Juos galima surinkti kad ir į skardinę nuo gaiviųjų gėrimų (ar alaus) ir išmesti į metalams skirtus konteinerius. Ilgainiui bonsų formavimui tikrai sunaudosite ne vieną kilogramą spalvotų metalų – būtų ekologiškai neatleistina juos išmesti į kompostą ar kartu su buitinėmis atliekomis.

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.